Saksonijos vyriausybės vadovas pasakė nepatogią tiesą, rašoma „Neue Zurcher Zeitung“: Europa turi saugoti savo sienas radikaliais metodais.
Tai nebuvo tipiniai žodžiai krikščionių demokratų partijos nariui: „Mums reikia tvorų, ir, sprendžiant iš visko, mums reikia ir sienų“, – pareiškė Michaelis Kretschmeris antradienį Briuselyje. Ten jis su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen, neseniai pareiškusia, kad ES nefinansuos sienų statybų, visam žemynui aktualų klausimą: keršydamas už ES sankcijas Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka persiunčia į ES migrantus iš Artimųjų Rytų ir Afrikos.
Daugelis jų per Lenkiją (ar Latviją su Lietuva) keliauja iki Vokietijos. Situacija keičiasi dramatiškai: jeigu liepos mėnesį Vokietiją iš rytų pusės pasiekiančių migrantų skaičius neviršijo ir kelių dešimčių, tai rugsėjį jų jau buvo 1,9 tūkst. Spalį prognozuojama, kad jų skaičius sieks 3 tūkst.
Tuo metu Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Seibertas tvirtina, kad „negalima šios situacijos lyginti su 2015-ųjų krize“.
Tokį jo teiginį „Neue Zurcher Zeitung“ pavadino absurdišku: tam, kad būtų galima sulyginti du įvykius, jie nebūtinai turi būti identiški. O paralelės su 2015-aisiais yra akivaizdžios: ES periferijoje auga migracinis spaudimas. Pavienės ES šalys yra perpildytos ir ginčijasi tarpusavyje, kuomet kalba eina apie žmones, ieškančius prieglobsčio.
„Niekas nėra suinteresuotas sienų atsiradimu, tačiau dabar kalbame apie tai, ar Europos Sąjunga gali įrodyti savo gebėjimą apsiginti“, – pažymėjo M. Kretschmeris.
Kai kas juokauja, kad jis tam turi pagrindą, nes būdamas kilęs iš Rytų Vokietijos, jis gerai žino, kas yra sienos. Tačiau Rytų Vokietijos pasienio ribojimai buvo skirti ne migracijos kontrolei, o savo pačių gyventojų apribojimui. Sienos ir tvoros M. Kretschmerio manymu turi visiškai kitą reikšmę. Lenkija, pavyzdžiui, planuoja statyti didelę užkardą pasienyje su Baltarusija – siekiant kontroliuoti, kas atvyksta į šalį. Panašių priemonių imasi ir Lietuva su Latvija.
Politikas pasakė karčią tiesą: bastiono pasienyje vis tiek reikės
Europos Sąjungai iki šiol sunku susigyventi su mintimi, kad anksčiau ar vėliau Europos tvirtovė, tikėtina, taps realybe. Tai nemalonu, tačiau kol nepavyks sukontroliuoti imigracijos kažkokiu kitu būdu, tvirtovė vis tik bus geriau negu numatoma alternatyva: islamistinė subkultūra, prievartinių nusikaltimų augimas tarp perspektyvų nematančių užsieniečių ir populistų pozicijų stiprėjimo. Šios nekontroliuojamos migracijos pasekmės jau šiandien aiškiai juntamos Vokietijoje ir kaimyninėse valstybėse, pažymima „Neue Zurcher Zeitung“.
Tačiau esmė čia ne tik šalutiniuose reiškiniuose, tačiau ir fundamentaliuose klausimuose: galima turėti bendro gerbūvio valstybę arba atvirų sienų valstybę, trečio varianto nėra, dar 7-ajame praėjusio šimtmečio dešimtmetyje kalbėjo ekonomistas Miltonas Friedmanas.
ES – tai bendro gerbūvio valstybių sąjunga, o kai kurios iš jų yra ypač dosnios, pavyzdžiui, Vokietija. Ir tai viena iš priežasčių, dėl kurios Vokietija buvo ir išlieka valstybe, į kurią veržiasi nesuskaičiuojami migrantų, siekiančių gauti prieglobstį, srautai.
Leidinyje pažymima, kad beveik du trečdaliai darbingų sirų Vokietijoje gauna nedarbo pašalpas. Tačiau net ir visuotino gerbūvio valstybė gali finansuoti tik ribotą žmonių skaičių, kurie niekuo neprisideda prie biudžeto formavimo.
Todėl, anot „Neue Zurcher Zeitung“, M. Kretschmeris tik išsakė nepatogią tiesą: Europai reikalingas bastionas išorės sienose.
Griežtai saugomos išorės sienos sustiprintų ES ilgalaikėje perspektyvoje, nes taip bus galima išlaikyti atviromis vidines sienas ir nuimti naštą nuo pakraščių, kurie dūsauja dėl migrantų srauto. Vidaus saugumas Europoje taip pat laimėtų dėl efektyvios išorės sienų apsaugos, nes šalių valdžios, galų gale, žinotų, kas čia atvyksta.
