Kalbėdamas Aspeno saugumo forume CŽV direktorius Billas Burnsas sakė, kad karas Ukrainoje parodė Kinijai, jog „neturint triuškinamo pajėgų pranašumo greitų ir lemiamų pergalių neiškovojama“.
Pareigūnas nesureikšmino spėlionių, kad Kinijos prezidentas Xi Jinpingas gali įsakyti pulti Taivaną po vėliau šiais metais vyksiančio svarbaus Komunistų partijos suvažiavimo, bet pažymėjo, kad rizika „tampa didesnė, kaip mums atrodo, judant toliau per šį dešimtmetį“.
„Nenuvertinčiau prezidento Xi ryžto užtikrinti Kinijos kontrolę“ autonominiam Taivanui, kalbėjo B. Burnsas.
CŽV vadovas sakė, kad Kinija „sunerimo“ stebėdama jau penkis mėnesius besitęsiantį Rusijos karą Ukrainoje, kurį jis apibūdino kaip prezidento Vladimiro Putino „strateginę nesėkmę“, nes Kremlius tikėjosi, kad Kyjivo vyriausybė bus nuversta per savaitę.
„Mums atrodo, kad tai tikriausiai mažiau veikia klausimą, ar Kinijos vadovybė gali per kelerius tolesnius metus pasirinkti panaudoti jėgą kontrolei Taivane perimti, ir labiau – kaip ir kada jie tai padarytų“, – teigė B. Burnsas.
„Įtariu, kad pamoka, kurią gavo Kinijos vadovybė ir kariuomenė – jog reikia sukaupti triuškinamai pranašesnes pajėgas, jeigu ketinate svarstyti [tokį pasirinkimą] ateityje“, – pridūrė jis.
Kinija taip pat tikriausiai pasimokė, kad būtina „kontroliuoti informacinę erdvę“ ir „daryti viską, kas įmanoma, kad apsaugotų savo ekonomiką nuo potencialių sankcijų“, – ČŽV vadovas sakė duodamas tiesioginį interviu televizijos „NBC News“ korespondentui Andreai Mitchellui.
B. Burnsas pakartojo ankstesnius JAV vertinimus, kad Pekinas veikiausiai neteikia Rusijai karinės paramos, nors žodžiais palaiko Maskvą.
Pasak jo, Kinija dabar perka daugiau Rusijos energijos išteklių, bet atrodo veikianti atsargiai, kad neužsitrauktų Vakarų sankcijų.
„Taikus suvienijimas“
Kinijos komunistų įveiktos nacionalistų pajėgos 1949 metais pabėgo į Taivaną, pralaimėjusios pilietinį karą šalies žemyninėje dalyje. Ilgainiui sala tapo klestinčia demokratija ir viena iš pasaulinių technologijų sektoriaus lyderių, bet Kinija tebelaiko Taivaną savo teritorija.
Prieš B. Burnsą pasisakęs Uoliniuose kalnuose vykstančiame forume Kinijos ambasadorius Jungtinėse Valstijose Qin Gangas teigė, kad Pekinas pirmenybę tebeteikia „taikiam suvienijimui“.
Tačiau jis kaltino Jungtines Valstija remiant nepriklausomybės šalininkų jėgas Taivane, kurio prezidentė Tsai Ing-wen pabrėžia salos savarankiškumą.
„Didžiausias konsensusas tarp Kinijos ir Jungtinių Valstijų – kad neturi būti jokio konflikto ar karo“, – sakė Qin Gangas.
Tačiau JAV „silpnina ir daro miglotą“ savo oficialiai deklaruojamą poziciją, kad Vašingtonas pripažįsta tik Pekiną, pridūrė ambasadorius.
„Tik griežtai laikydamiesi „Vienos Kinijos“ politikos, tik ranka rankon varžydami Taivano nepriklausomybę ir jai priešindamiesi galime pasiekti taikų suvienijimą“, – aiškino kinų diplomatas.
Nacionalistams pralaimėjus pilietinį karą Vašingtonas tebelaikė jų vyriausybę Taivane teisėta Kinijos vyriausybe. Padėtis pasikeitė 1979 metais, kai JAV oficialiai pripažino Pekiną, bet Kongresas priėmė įstatymą, įpareigojantį aprūpinti Taibėjų ginkluote, kad sala būtų pajėgi apsiginti.
Prezidentas Joe Bidenas gegužę pareiškė, kad Jungtinės Valstijos pasiruošusios panaudoti jėgą Taivanui apginti nuo Kinijos puolimo. Atrodė, kad šis pareiškimas nutraukė daug metų Jungtinių Valstijų sąmoningai palaikytą neapibrėžtumą, ar Vašingtonas imtųsi karinių priemonių invazijos į Taivaną atveju, bet Baltieji rūmai skubiai paskelbė, kad JAV pozicija išlieka nepakitusi.
Trečiadienį J. Bidenas žurnalistams sakė, kad tikisi pasikalbėti su Xi Jinpingu „per ateinančias 10 dienų“.
Taivaną pastaruoju metu aplankė kelios JAV delegacijos, bet Pekinas neseniai perspėjo atsisakyti planų į salą nuvykti Atstovų Rūmų pirmininkei Nancy Pelosi, kuri yra trečias asmuo eilėje perimti prezidento įgaliojimus.
