Buvęs kancleris Olafas Scholzas nuosekliai atmesdavo šį prašymą, baimindamasis tiesioginės konfrontacijos su Maskva, o ir F. Merzas šios krypties nepakeitė.
Vietoj „Taurus“ raketų Vokietija paskelbė apie 5 mlrd. eurų pagalbos paketą ir įsipareigojo remti tolimojo nuotolio ginklų gamybą Ukrainoje. Nors šios naujos sistemos nėra tokios sudėtingos kaip „Taurus“ – jų eksploatavimui nereikia ilgų mokymų – Kyjivo ir Berlyno bendrai kuriami ginklai pasižymi operatyvumu, kas galėtų paspartinti jų integravimą į Ukrainos pajėgas.
„Taurus“ nebuvimas – ne tik taktinis, bet ir simbolinis praradimas
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pabrėžė investicijų į Ukrainos gynybos pramonę svarbą, tačiau faktas, kad jis grįžo be pažado dėl „Taurus“, išryškina gilesnį iššūkį: Vakarų neryžtingumą.
Šios raketos yra ne tik reikšmingas simbolinis gestas, rodantis Vakarų įsipareigojimą, bet ir praktiškai labai efektyvios – jos geba prasiskverbti pro kelis apsaugos sluoksnius ir sprogti tik pasiekus strateginius taikinius, pavyzdžiui, Krymo tiltą.
Šis tiltas svarbus ne tik kaip simbolis Vladimirui Putinui, bet ir kaip logistinė jungtis tarp Rusijos ir okupuoto Krymo
„Taurus“ nebuvimas dar kartą pabrėžia Vakarų neryžtingumą, jų polinkį vilkinti sprendimus, kai reikalingas greitas veiksmas.
Karo metu svarbu ne tik paramos mastas, bet ir jos laikas. Delsimas ne tik silpnina Ukrainos pozicijas, bet ir stiprina Rusijos strategines galimybes.
Pasikartojantis scenarijus: pažadai vietoje sprendimų
Pastarieji metai rodo aiškų modelį: iš pradžių dvejones, vėliau spaudimą ir galiausiai – sprendimą.
Taip buvo su F-16 naikintuvais, „Leopard 2“ ir „Challenger 2“ tankais, JAV „M1 Abrams“, „Patriot“ sistemomis ir „Storm Shadow“ raketomis. Kiekvienu atveju sprendimas buvo priimtas pavėluotai – kartais net metų laikotarpyje.
Rusija, priešingai nei Vakarai, neabejoja: greitai dislokuoja pajėgas, manipuliuoja diplomatiniais procesais ir vilkina realias derybas.
Po kiekvieno derybų raundo – naujas memorandumas, nauja „fazė“, nauji trukdžiai. Tai taktika, kurios esmė – laiko vilkinimas.
Trumpo neapibrėžtumas ir signalai Maskvai
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, nors kartais reiškia nepasitenkinimą Maskva, faktiškai lieka naudingu Kremliaus įrankiu.
Jo komentarai, pavyzdžiui, apie Rusijos grąžinimą į G8, silpnina Vakarų poziciją ir siunčia Maskvai signalą, kad vienybė yra trapi.
Ukraina nustebino pasaulį savo atsparumu, gebėjimu kovoti, prisitaikyti ir netgi kurti inovacijas karo sąlygomis. Jos ginkluotosios pajėgos įgijo vertingos patirties, o vyriausybė išlaikė veiklą – tai, ko dauguma Europos šalių, tikėtina, nesugebėtų karo akivaizdoje.
Europa turėtų vertinti Ukrainą ne kaip riziką, o kaip partnerę, galinčią prisidėti prie Europos saugumo stiprinimo.
Rusijos veiksmai, įskaitant pastarojo meto atakas prieš Kyjivą, nėra reakcija į Ukrainos provokacijas – tai situacijos išnaudojimas, kai Vakarai vėl atidėlioja svarbius sprendimus. Vien pažadai – net ir geranoriški – neapsaugo. Atgrasymas veikia tik tada, kai yra greitas ir apčiuopiamas.
Šiandien Ukraina lenktyniauja su laiku ir šiose lenktynėse kiekviena diena yra svarbi. Kol Rusija mobilizuoja dešimtis tūkstančių karių prie sienos su Sumų sritimi, Vakarų delsimas gali kainuoti brangiai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
