23:35 | Žiniasklaida: Rusija verbuoja samdinius iš Afrikos ir Azijos karui Ukrainoje
Rusai ir toliau verbuoja samdinius iš įvairių šalių karui prieš Ukrainą. Dešimtys tūkstančių Azijos ir Afrikos piliečių jau kovoja Rusijos kariuomenės pusėje.
Apie tai pranešė „RBK-Ukraina“, cituodama Nacionalinį pasipriešinimo centrą.
Pranešama, kad užsienio samdiniai ir toliau rengiami Rusijoje ir siunčiami į Ukrainą. Rusai jiems žada nuo 2 tūkst. dolerių (1856 eur.) iki 4 tūkst. dolerių (3712 eur.) atlyginimą, bet iš tikrųjų moka tik kelis šimtus dolerių pašalpų.
Rusijos specialiosios tarnybos aktyviai verbuoja Sirijos, Nepalo, Afganistano, Indijos, Kongo, Egipto ir Vidurinės Azijos piliečius. Okupantai juos daugiausia naudoja Ukrainos pozicijoms šturmuoti.
23:10 | Baltieji rūmai informuos Kongresą dėl pranešimų apie rusų branduolinį ginklą kosmose
Jungtinių Valstijų prezidento Joe Bideno nacionalinio saugumo vadovas ketvirtadienį informuos aukščiausio rango įstatymų leidėjus po to, kai jie įspėjo apie grėsmę, kuri, kaip pranešama, susijusi su Rusijos siekiu sukurti kosminę branduolinę ginkluotę.
Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas surengs uždarą susitikimą su Kongreso lyderiais po to, kai JAV žiniasklaida pranešė, kad Rusija kuria ginklą, galintį sunaikinti Vakarų palydovus.
Maskva neigia „piktavališkus“ ir „nepagrįstus“ pranešimus, pavadinusi juos Baltųjų rūmų gudrybe bandant priimti daugiamilijardinį karinės pagalbos Ukrainai paketą, kuris įstrigo Kongrese.
Po to, kai JAV Atstovų Rūmų žvalgybos komiteto pirmininkas Michaelas Turneris trečiadienį staiga paskelbė mįslingą pareiškimą apie „rimtą grėsmę nacionaliniam saugumui“, Vašingtone įsivyravimo nerimo nuotaikos.
Respublikonas paprašė J. Bideno išslaptinti visą informaciją apie nenustatytą grėsmę, kad JAV ir jų sąjungininkės galėtų „atvirai aptarti atsakomuosius veiksmus“.
Tuomet amerikiečių žiniasklaida pranešė, kad tai susiję su Rusijos planais dislokuoti kosmose branduolinį ginklą, kuris galėtų būti nukreiptas į palydovus.
JAV pareigūnai teigė, kad ši grėsmė nėra susijusi su aktyviu ginklu ar ginklu, kuris galėtų būti nukreiptas į žmones, tačiau pridūrė, kad ji yra reikšminga.
Jie taip pat atkreipė dėmesį į respublikonų Atstovų Rūmų pirmininko Mike'o Johnsono komentarus, kuriuose teigiama, kad „nėra reikalo kelti visuomenės nerimo“.
Tačiau staigus pranešimas papiktino J. Sullivaną, kuris išreiškė nusivylimą dėl to, kad M. Turneris išėjo į viešumą prieš ketvirtadienį jau suplanuotą pasitarimą.
J. Sullivanas sakė, kad susitiks su keturiais Atstovų Rūmų nariais, priklausančiais partijų lyderių grupei ir svarbiausiais žvalgybos komiteto nariais.
Jis atsisakė patvirtinti, kad aptars grėsmę saugumui, tačiau atkreipė dėmesį į svarbą, sakydamas, kad tai „iš tikrųjų labai neįprasta“, kai patarėjas nacionalinio saugumo klausimais „asmeniškai“ kreipiasi į Atstovų Rūmų narius.
22:45 | Žiniasklaida: Ukraina stovi ant Avdijivkos praradimo slenksčio
Sugriauta gamykla, kadaise buvusi rytinio Donbaso ekonomikos ramstis, greičiausiai taps paskutine ukrainiečių tvirtove Avdijivkoje. Pasak Ukrainos kariškių, tik laiko klausimas, kada jiems teks atiduoti miestą – pajėgos jau pasitraukė iš kai kurių pozicijų, nes rusai pradėjo sparčiai žengti į priekį, praneša „The Washington Post“.
Pasak Ukrainos kariškių, tik laiko klausimas, kada jiems teks atiduoti miestą – pajėgos jau pasitraukė iš kai kurių pozicijų, nes rusai pradėjo sparčiai žengti į priekį.
„Avdijivka potencialiai yra pirmas lemiamas išbandymas naujajam Ukrainos vyriausiajam vadui, generolui pulkininkui Oleksandrui Syrskiui, kurį praėjusią savaitę paskyrė prezidentas Volodymyras Zelenskis ir kuris turi nuspręsti, kaip ir kada pripažinti pralaimėjimą ir atsitraukti“, – rašoma leidinyje.
Pasak straipsnio autorių, Avdijivkos užėmimas būtų svarbiausia Maskvos pergalė mūšio lauke po nesėkmingo Ukrainos kontrpuolimo praėjusiais metais ir būtų „aiškiausias įrodymas, kad Rusijos kariai atgauna iniciatyvą, nes Kyjivui trūksta karių, ginklų, amunicijos, moralės ir pinigų“.
„Avdijivka Rusijai yra strategiškai reikšmingesnė nei Bachmutas. Ukrainiečių išstūmimas iš Donecko miesto ir jo gyvenamųjų rajonų, kuriuos, Rusijos prezidento Vladimiro Putino teigimu, nuolat apšaudo Ukrainos kariai, gali pakelti Maskvos karių nuotaiką“, – rašoma straipsnyje.
22:13 | Nuo karo pradžios į Didžiąją Britaniją atvyko per 200 tūkst. Ukrainos pabėgėlių
Nuo Rusijos invazijos pradžios prieš beveik dvejus metus į Didžiąją Britaniją su viza atvyko per 200 000 Ukrainos pabėgėlių. Iš viso iki šiol išduota daugiau kaip 250 000 vizų, ketvirtadienį pranešė britų vyriausybė.
Didžioji Britanija 2022 m. vasario 24 d. prasidėjus karui inicijavo dvi atvykimo programas. Pagal „Ukrainos rėmimo programą“ žmonės siūlo ukrainiečiams apsistoti savo butuose ir namuose. Ministras Michaelis Gove‘as šią programą pavadino „gelbėjimo virve tiems, kurie bėga nuo invazijos“. Pagal ją iki šiol į šalį atvyko 143 400 ukrainiečių.
Be to, pabėgėliai pagal „Ukrainos šeimos programą“ gali prisijungti prie Didžiojoje Britanijoje jau gyvenančių šeimos narių. Šia galimybe pasinaudojo 56 800 žmonių. Anot duomenų, 39 800 prašymų dėl vizų buvo atsiimta, o 35 200 – atmesta. Dėl maždaug 2 600 prašymų iki vasario 12 d. dar nebuvo priimtas sprendimas.
Europos Sąjunga (ES) nereikalauja vizų Ukrainos pabėgėliams.
21:03 | Charkivo regione Rusijos bomba pataikė į automobilį, žuvo vyras ir žmona
Ketvirtadienį vakare Rusijos kariuomenė Charkivo regione atakavo Vilchuvatos bendruomenę, panaudodama valdomas aviacines bombas. Žuvo mažiausiai du žmonės.
Apie tai „Telegram“ pranešė Charkivo regiono karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas.
„Į Vilchuvatos bendruomenės kaimą atskrido du priešo bepiločiai orlaiviai. Užfiksuotas pataikymas į automobilį su civiliais: žuvo mažiausiai du civiliai – vyras ir žmona“, – sakoma žinutėje.
Pažymima, kad taip pat kilo gaisras privačiame name, du žmonės buvo sužeisti.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Charkovo regiono Velykij Burluko mieste, kuris dieną prieš tai buvo apšaudytas raketomis, baigtos gelbėjimo operacijos. Trečiadienį per Rusijos smūgius gyvenamiesiems namams ten taip pat žuvo du žmonės ir dar keturi buvo sužeisti.
20:51 | Varšuva teigia sulaikiusi Ukrainos pilietį, dirbusį Rusijos slaptosioms tarnyboms
Lenkijos specialiosios tarnybos ketvirtadienį pranešė, kad sulaikė Ukrainos pilietį, dirbusį Rusijos slaptosioms tarnyboms.
Jų teigimu, vyras, veikęs „organizuotoje nusikalstamoje grupėje pagal Rusijos slaptųjų tarnybų nurodymus“, kaltinamas „rengimusi diversijoms ir sabotažo veiksmams“.
Vyras, kuris buvo suimtas sausio 31 dieną, „rengėsi padegti pastatus (pietvakariniame) Vroclavo mieste, netoli strateginės svarbos infrastruktūros elementų“, nurodė Varšuva.
Jei vyras bus pripažintas kaltu, jam gresia 12 metų kalėjimo. Lenkijos valdžios institucijos neatskleidė jo amžiaus.
Praėjusiais metais 16 užsienio piliečių iš šalių „į rytus“ nuo Lenkijos buvo apkaltinti šnipinėjimu, sabotažo aktų rengimu ir informacijos rinkimu Rusijos naudai, ypač dėl ginklų tranzito į Ukrainą.
Ištikima Kyjivo sąjungininkė Lenkija yra viena pagrindinių šalių, per kurią Vakarų valstybės gali perduoti Ukrainai ginklus ir amuniciją, kad padėtų jai kovoti su Rusija.
19:47 | Teismas nustatė, kad latvių kalbos egzaminas rusams konstitucijai neprieštarauja
Reikalavimas, kad Latvijoje ilgą laiką gyventi norintys rusai laikytų latvių kalbos egzaminus, konstitucijai neprieštarauja, nustatė aukščiausiosios instancijos teismas.
Savo nuosprendyje Konstitucinis teismas nurodė, kad reikalavimas įrodyti elementarias latvių kalbos žinias, norint įgyti naują leidimą nuolat gyventi šalyje, perteklinio krūvio nesudaro.
Ketvirtadienį teismo pirmininkas Aldisas Lavinsas nuostatą dėl kalbos pavadino „paprasčiausiu užsieniečio pagarbos Latvijos valstybei, visuomenei ir kultūrai ženklu“.
Pagal rugsėjo 1 d. įsigaliojusią įstatymo nuostatą, kiekvienas Rusijos paso turėtojas, pageidaujantis toliau teisėtai gyventi Latvijoje, privalo gauti naują leidimą gyventi šalyje ir (su keletu išimčių) įrodyti turįs pakankamų latvių kalbos žinių.
Kai kuriuos Latvijoje gyvenančius rusus tai papiktino ir jie šį reikalavimą apskundė teisme, aiškindami, kad su jais neteisingai elgiamasi.
A. Lavinsas nurodė, kad, priimdamas savo nuosprendį, teismas atsižvelgė ir į susirūpinimą dėl nacionalinio saugumo.
Atsižvelgiant į geopolitinę padėtį, Latvijoje toliau gyventi gali tik asmenys, nekeliantys grėsmės valstybei ir jos visuomenei, paaiškino jis.
Ginčo objektas – Latvijos imigracijos įstatymų pakeitimai, padaryti 2022 m. rudenį, po to, kai Ukrainoje prasidėjo plataus masto Rusijos invazija.
ES ir NATO narė Latvija rytuose turi sieną su Rusija. Rusų kilmės asmenys sudaro maždaug ketvirtadalį 1,9 mln. šalies gyventojų. Daugelis iš jų į šalį atvyko sovietmečiu arba yra tuomet atvykusių imigrantų palikuonys.
Dauguma jų, ypač vyresniojo amžiaus žmonės, nėra Latvijos piliečiai, tačiau jiems suteiktas „nepiliečių“, tuo tarpu kiti turi Rusijoje išduotą pasą.
18:25 | Belgorode – panikos atmosfera: tarp aukų – vaikas, eilė pastatų pažeisti
Per oro ataką Rusijos Belgorode ketvirtadienį žuvo mažiausiai šeši žmonės, o dar keliolika buvo sužeisti, pranešė pareigūnai.
Belgorodas yra už maždaug 30 km nuo sienos ir nuo Rusijos invazijos į kaimyninę šalį pradžios ne kartą buvo apšaudytas.
Socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti sudaužyta parduotuvės vitrina ir girdėti, kaip moteris verkia. Viename vaizdo įraše matomas netoliese gulintis užklotas žuvusio žmogaus kūnas.
Rusijos sveikatos ministerija nurodė, kad žuvo šeši žmonės, įskaitant vieną vaiką.
„Dar 17 žmonių, įskaitant keturis vaikus, buvo įvairiai sužeisti“, – priduriama jos pranešime.
Ministerija nurodė, kad nukentėjo prekybos centras, ir dėl oro atakos kaltino Ukrainą.
Taip pat buvo apgadinti penki daugiabučiai ir septyni privatūs namai, platformoje „Telegram“ paskelbė regiono gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.
Rusijos gynybos ministerija paskelbė virš šio regiono numušusi 14 ukrainiečių raketų, paleistų iš salvinės raketų ugnies sistemos RM-70.
Rusijos pareigūnai nenurodė, ar ukrainiečių raketos pataikė tiesiai į pastatus, ar žalą padarė nuolaužos, nukritusios po to, kai jas perėmė priešlėktuvinė gynyba.
Kyjivas iš karto nepateikė jokių komentarų.
Tūkstančiai gyventojų, tarp kurių maždaug 400 vaikų, jau išvyko iš miesto. Tai viena didžiausių civilių evakuacijų Rusijos teritorijoje nuo invazijos į Ukrainą pradžios.
18:09 | Mūšyje dėl Avdijivkos žuvo čekų savanoris
Praėjusį savaitgalį mūšiuose žuvo čekų savanoris, kovojęs Ukrainos pusėje prieš Rusijos kariuomenę.
Taip pranešė „Radio Prague International“.
Apie jo žūtį pirmiausia buvo pranešta socialiniame tinkle „X“, o vėliau ją patvirtino Čekijos gynybos ministerija.
Čekas žuvo kovose dėl Avdijivkos miesto Donecko srityje, nes kaip teigiama, jo pozicija buvo apšaudyta iš minosvaidžio. Nuo atakos savanorio niekas nematė, o vietovę šiuo metu yra užėmusi Rusijos kariuomenė.
Iš viso nuo 2022 metų vasario, kai prasidėjo plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą, kovose žuvo keturi Čekijos piliečiai.
17:24 | Ataskaita: Ukrainos atstatymo išlaidos siekia 486 mlrd. dolerių
Ukrainai reikia beveik pusės trilijono dolerių šalies atstatymo po Rusijos invazijos išlaidoms padengti, ketvirtadienį pranešė Pasaulio bankas, Europos Sąjunga, Jungtinės Tautos ir Ukrainos vyriausybė.
Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis ketvirtadienį pareiškė, kad didžiąją dalį sąskaitos turėtų padengti konfiskuotas Rusijos turtas.
Kyjivas bando sutelkti tarptautinius išteklius, kad padėtų atstatyti šalies miestus, kelius, tiltus ir energetikos objektus, kurie buvo sugriauti arba apgadinti per dvejus metus trunkantį Rusijos puolimą.
„Bendros Ukrainos atstatymo ir atkūrimo išlaidos per ateinantį dešimtmetį sieks 486 mlrd. dolerių (453,65 mlrd. eurų) palyginti su prieš metus apskaičiuotomis 411 mlrd. dolerių (383,65 mlrd. eurų) išlaidomis“, – apibendrindama naująją ataskaitą teigė Europos Komisija.
Vertinimą kartu parengė keturios organizacijos.
Ataskaitoje teigiama, kad vien 2024 metais Ukrainai prireiks 15 mlrd. dolerių (14 mlrd. eurų) neatidėliotiniems atstatymo poreikiams, pavyzdžiui, namams ir svarbiausioms transporto jungtims remontuoti.
Ukraina ragina Vakarus atlaisvinti apie 300 mlrd. dolerių (280,03 mlrd. eurų) įšaldyto Rusijos turto, kad būtų galima finansuoti didžiulius infrastruktūros remonto darbus.
„Pastaraisiais metais rekonstrukcijos poreikiai vis didėjo, – ketvirtadienį sakė D. Šmyhalis. – Pagrindinis Ukrainos atstatymo šaltinis turėtų būti Vakaruose įšaldyto Rusijos turto konfiskavimas.“
Ataskaitoje teigiama, kad per karą buvo sugadinta arba sunaikinta 10 proc. Ukrainos būstų.
Joje taip pat atkreipiamas dėmesys į didelę žalą aplinkai ir žemės ūkiui, padarytą praėjusių metų birželį Kachovkos užtvankoje įvykusio sprogimo.
Ataskaitoje sakoma, kad žalos daugiausia padaryta keturiuose fronto regionuose – Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios, kuriuos Maskva teigia aneksavusi, – taip pat aplink sostinę Kyjivą ir šiaurės rytinėje Charkivo srityje.
16:57 | Macronas ir Zelenskis penktadienį Paryžiuje pasirašys saugumo susitarimą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį vyksta į Berlyną ir Paryžių derybų su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir pasirašyti saugumo susitarimo su Emmanueliu Macronu, pranešė Kyjivas.
V. Zelenskis vyksta į Vokietiją ir Prancūziją tuo metu, kai Maskvos invazija į Ukrainą įžengia į trečiuosius metus. Kyjivo kariuomenė susiduria su vis sudėtingesne padėtimi rytinėje fronto linijoje dėl amunicijos trūkumo ir naujų Rusijos atakų.
Prancūzijos prezidentūra pranešė, kad E. Macronas ir V. Zelenskis penktadienį Eliziejaus rūmuose planuoja pasirašyti saugumo susitarimą, tačiau nepateikė jokių detalių.
„Šis susitarimas grindžiamas įsipareigojimais, prisiimtais Didžiojo septyneto (G7) formatu 2023 metų liepos mėnesį Vilniuje vykusio NATO viršūnių susitikimo metu“, – ketvirtadienį pranešė E. Macrono biuras.
Tuo metu NATO vadovai nenustatė Ukrainos prisijungimo prie bloko tvarkaraščio, tačiau G7 šalys įsipareigojo teikti Ukrainai ilgalaikę saugumo paramą.
Berlynas nepaskelbė jokių detalių, tačiau Vokietija taip pat derasi su Kyjivu dėl saugumo susitarimo.
Jungtinė Karalystė ir Ukraina sausio mėnesį pasirašė dvišalį saugumo susitarimą, o Kyjivas dėl to derasi ir su kitomis šalimis. Tokie saugumo susitarimai gali apimti modernios karinės įrangos tiekimą ir Ukrainos karių mokymą.
V. Zelenskio biuras taip pat pranešė, kad Ukrainos vadovas šeštadienį kreipsis į Miuncheno saugumo konferenciją, kurioje jis taip pat susitiks su JAV viceprezidente Kamala Harris. V. Zelenskis taip pat turėtų susitikti su Čekijos, Danijos ir Nyderlandų vadovais.
Nuo 2022 metų, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Prancūzija yra viena iš pagrindinių Kyjivo rėmėjų.
E. Macronas sausio mėnesį sakė, kad planuoja vasarį apsilankyti Ukrainoje, tačiau daugiau detalių jo komanda nepateikė.
Jis ragina Prancūzijos gynybos pramonę pereiti į „karo ekonomikos“ režimą ir didinti gamybą.
Sausio mėnesį Prancūzijos prezidentas paragino Europos šalis pasirengti remti Ukrainą, jei Vašingtonas nuspręstų nutraukti pagalbos teikimą.
15:07 | Ukrainoje prabilta apie pinigų mobilizacijai trūkumą: lengvų ir paprastų sprendimų nebus
Ukrainos Rados parlamentaras, Mokesčių komiteto pirmininkas D. Hetmancivas pripažino, jog šalis šiuo metu neturi pinigų didelei, 400-500 tūkst. žmonių, mobilizacijai organizuoti. Jo teigimu tokiai mobilizacijai prireiktų 720 mlrd. grivinų (apie 17,5 mlrd. eurų).
„Tai yra milžiniški pinigai. Ir iš kur juos gauti – didelis klausimas. Neatmetu, kad bus siūlymas peržiūrėti biudžeto pajamų dalį. Čia reiktų suprasti, kad iš vienos pusės, ekonomika iš tiesų neturi potencialo didinti mokesčius. Tačiau, kita vertus, kuomet kalba eina apie kariuomenės finansavimą, tai reiškia, apie pačia svarbiausią vertybę – gyvybių saugumą, – gerų ir „populiarių“ sprendimų valdžia neturi. Yra tik sunkūs“, – pareiškė jis.
D. Getmantsevas pridūrė, kad tai yra apytikslė suma, nes niekas tiksliai nežino visų mobilizacijos parametrų, tačiau ji leidžia suprasti bendrą problemos mastą.
Viso Ukrainos šių metų biudžeto išlaidos numatytos 3,35 trln. grivinų (apie 81,2 mlrd. eurų).
13:55 | J. Stoltenbergas: JAV delsimas skirti paramą Ukrainai jau turi padarinių
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas primygtinai paragino JAV Atstovų Rūmus neblokuoti prezidento Joe Bideno vyriausybės planuojamos karinės paramos Ukrainai. „Jau matome padarinius to, kad JAV iki šiol nesugebėjo priimti sprendimo“, – sakė jis ketvirtadienį, turėdamas omenyje perspėjimus dėl amunicijos trūkumo Ukrainoje.
„Jei leisime laimėti prezidentui Putinui, tai būtų ne tik (...) tragedija Ukrainai, bet pavojinga ir mums“, – kalbėjo J. Stoltebergas NATO gynybos ministrų susitikimo Briuselyje kuluaruose. Anot jo, tęsti paramą Ukrainai atitinka mūsų pačių saugumo interesus.
11:45 | Smūgis Rusijai: Belgorode yra aukų, partizanai žada naujos operacijos pradžią
Rusijos Belgorode nugriaudėjo sprogimai: paviešintose nuotraukose matyti apgriautas prekybos centras. „Baza“ praneša apie 10 nukentėjusiųjų, kituose šaltiniuose skelbiama apie 5 žuvusius ir 7 sužeistuosius.
Telegramo kanalas „112“ skelbia, kad žuvo 5 žmonės, dar 11 buvo sužeista. Teigiama, kad raketos pataikė į pietinę miesto dalį – prekybos centrą ir privačių namų sektoriaus gatves. Vienoje iš, anot šaltinių, žuvo kūdikis.
Per oro ataką Rusijos Belgorode žuvo mažiausiai penki žmonės, o dar 18 buvo sužeisti, ketvirtadienį paskelbė regiono gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.
„Kaip rodo preliminarūs duomenys, Belgorode žuvo penki žmonės, įskaitant vieną vaiką, o dar 18 žmonių, įskaitant penkis vaikus, buvo sužeisti“, – sakoma jo įraše platformoje „Telegram“.
Rusijos „Laisvės legionas“ šiandien paskelbė, kad artimiausiu metu vėl suaktyvins savo veiklą Belgorodo srityje. Legiono kovotojai ragina Belgorodo srities gyventojus pranešti tikslius duomenis apie V. Putino režimo bendrininkų gyvenamąsias vietas, apie V. Putino kariuomenės dislokacijos vietas, jų judėjimo maršrutus, karinius objektus. „Tai būtina veiksmingai karinei kovai su Kremliaus tironija, smūgių tikslumui ir siekiant išvengti civilių aukų“, – rašoma pranešime.
„Legionas netylės. Mes jau turime pakankamai išteklių, kad galėtume oriai atsakyti visiems Putino šunims, kurie paleidžia raketas į civilius Ukrainoje. Kiekvienas jūsų smūgis Charkivui nuo šiol turės daug stipresnį atsaką“, – skelbiama pranešime.
11:39 | Prancūzija šiais metais pasieks NATO tikslą skirti gynybai 2 proc. BVP
Prancūzija šiemet – metais anksčiau nei planavo – ketina pasiekti NATO finansinį tikslą, praneša agentūra „Reuters“.
Paryžius 2024 m. skirs gynybai 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP), pareiškė Prancūzijos gynybos ministras Sebastianas Lecornu.
Prancūzija yra užsibrėžusi per ateinančius septynerius metus (2024–2030) gynybai išleisti 413 mlrd. eurų. Tai yra ženklus išlaidų padidinimas.
Pradžioje Prancūzija buvo numačiusi 2 proc. NATO tikslą pasiekti tik 2025-aisiais.
09:40 | Masinė raketų ataka: Lvive sužeisti trys žmonės
Ketvirtadienio rytą Rusijos kariuomenė atakavo Zaporižią. Nukentėjo keturi žmonės, yra sugriovimų. „Rytą priešas atakavo Zaporižią. Apšaudytas infrastruktūros objektas. Preliminariais duomenimis, sužeisti keturi žmonės“, – sakoma Zaporižios mero pareigas einančio Anatolijaus Kurtevo pranešime.
Vasario 15-osios rytą per Rusijos raketų ataką Lvive nukentėjo trys žmonės. „Per rytinę ataką Lvive buvo sužeisti du žmonės – vyras ir moteris, gyvenantys namuose Naukovos gatvėje. Jie turėjo pjautinių žaizdų. Jiems pagalba buvo suteikta vietoje“, – pabrėžė Lvivo srities valstybinės administracijos vadovas M. Kozyckis.
Ketvirtadienio rytą Rusijos kariuomenė taip pat atakavo civilinės infrastruktūros objektus Dnipropetrovsko srityje.
Tuo metu Kyjivo oro gynybos pajėgos sunaikino visas į miestą skridusias raketas.
08:23 | Rusijoje liepsnoja kuro saugyklos: naktį atskrido ukrainiečių dronai
Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį liepsnojo naftos bazė Kurske (Rusija). Vietos valdžia pripažino, kad dega du dyzelinio kuro rezervuarai ir dėl įvykio apkaltino Ukrainos bepiločių ataką.
07:30 | Perspėjimas iš JAV: Rusija nori dislokuoti kosmose branduolinį ginklą
Rusijos siekis dislokuoti branduolinį ginklą kosmose ir yra tai, apie ką visuomenę informuoti ir kaip grėsmę nacionaliniam saugumui viešai įvardinti JAV Atstovų Rūmų žvalgybos komiteto vadovas Mike’as Turneris.
Televizijos kanalo ABC pašnekovai patikslino, kad kalbama ne apie tai, jog Rusija nori numesti branduolinę bombą ant Žemės, o apie tokių ginklų panaudojimą prieš palydovus. „Tai labai jautrus ir subtilus klausimas“, – sakė vienas iš šaltinių ir pavadino jį „rimtu reikalu“.
Agentūros „Reuters“ pašnekovai taip pat patvirtino, kad grėsmė susijusi su „Rusijos operacijomis kosmose“. Savo ruožtu CNN šaltinis, susipažinęs su žvalgybos informacija, teigė, kad šis klausimas susijęs su „labai nerimą keliančiu ir destabilizuojančiu Rusijos kariniu pajėgumu“, kuris neseniai išaiškėjo, tačiau detalių nepateikė.
Turneris pažymėjo, kad vasario 13 d. Žvalgybos komitetas balsavo už tai, kad įstatymų leidėjams būtų pateikta tam tikra informacija apie šią grėsmę. Savo ruožtu patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake’as Sullivanas sakė, kad jau susisiekė su G-8 grupe, kuriai priklauso pagrindiniai kongresmenai, ir susitarė su jais dėl asmeninio pokalbio ketvirtadienį.
Branduolinių ir kitų masinio naikinimo ginklų dislokavimas kosmose draudžiamas nuo 1963 m. SSRS, JAV ir Jungtinės Karalystės pasirašyta sutartimi. Šiuo metu ją yra pasirašiusios daugiau kaip 130 valstybių.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą tuometinis „Roskosmos“ vadovas Dmitrijus Rogozinas pareiškė, kad priešpalydovinių ginklų naudojimas gali būti priežastimi pradėti Trečiąjį pasaulinį karą.
07:20 | Perspėjusi apie pakilusius Rusijos bombonešius, Ukraina paskelbė oro pavojų
Kariuomenei perspėjus, kad iš vienos Rusijos bazės pakilo bombonešių grupė, Ukraina ankstų ketvirtadienį visoje šalyje paskelbė oro pavojų.
„Užfiksuotas kelių „Tu-95MS“ pakilimas iš Olenijos aerodromo (Murmansko sritis, Rusijos Federacija)“, – socialiniame tinkle „Telegram“ teigė Ukrainos karinės oro pajėgos.
Jos vėlesniame įraše nurodė, kad „link Kyjivo“ skrieja raketos.
Ukraina apie strateginių bombonešių pakilimą dar buvo pranešusi anksčiau šį mėnesį ir sausį.
Gruodžio pabaigoje Rusija pasitelkė šiuos lėktuvus, kad Ukrainos miestuose, įskaitant sostinę, surengtų smūgių bangą, kuri pražudė 39 žmones.
Nepamirskit kad lanzbergiai neis kariaut! galesit gynt lietuvele ir zut uz debilu valdzios prikepta Š.