Svarbiausios dienos naujienos:
23:45 | Kyjive 16-metis vaikinas sudegino automobilį, kurį žurnalistai nupirko kariškiams
Kyjivo policija kartu su Ukrainos saugumo tarnyba (UST) sulaikė 16-metį studentą, kuris padegė automobilį, žurnalistų nupirktą kariškiams.
Tai feisbuke pranešė Ukrainos sostinės policijos komunikacijos skyrius, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Piktadarį susekė sostinės policijos ir Ukrainos saugumo tarnybos darbuotojai. Kaip nustatė teisėsaugininkai, 16-metis kolegijos studentas sutiko atlikti Rusijos kuratorių užsakymą, jis iš Čerkasų srities atvažiavo į Kyjivą įvykdyti nusikaltimo. Už tai jam buvo pažadėtas 1000 dolerių atlygis“, – informavo policijos atstovai.
Tyrimo duomenimis, įtariamasis savo taikiniu pasirinko automobilį „Kia“, kurį vieno internetinio leidinio žurnalistai nupirko ir ketino artimiausiu metu perduoti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų brigadai.
„Naktį pažeidėjas transporto priemonę apipylė degiu mišiniu ir padegė. Savo nusikaltimą jis filmavo, kad turėtų atlikto „darbo“ įrodymą. Policijos ir UST pareigūnai sulaikė nepilnametį padegėją. Reikia pažymėti, kad kuratoriai jam taip ir neatsiuntė žadėtų pinigų“, – sakoma pranešime.
Sulaikytajam pareikšti įtarimai pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 114-1 straipsnio 1 dalį – teisėtos Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir kitų karinių formuočių veiklos trukdymas ypatinguoju laikotarpiu. Jam gresia iki aštuonerių metų kalėjimo.
Kaip rašė „Ukrinform“ , Kyjivo policijos vadovas Dmytro Šumeika pareiškė, kad nė vienas iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų automobilius padeginėjusių asmenų negavo visų užsakovų rusų žadėtų pinigų.
23:10 | Rusija gali dalintis branduolinėmis paslaptimis su Iranu – „Bloomberg“
JAV ir Jungtinės Karalystės atstovai nerimauja, kad Rusija gali pasidalinti branduolinėmis paslaptimis kartu su Iranu, rašo „Bloomberg“.
Teigiama, kad Rusija tokią informaciją gali suteikti Iranui mainais į balistines raketas, kurios naudojamos smūgiams Ukrainos teritorijoje.
„The Guardian“ šaltiniai tikina, kad penktadienį Vašingtone vykusio susitikimo metu JAV prezidentas Joe Bidenas ir Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris privataus pokalbio metu pasidalijo savo nuogąstavimais dėl galimo Rusijos ir Irano susitarimo.
Publikacijoje pažymima, kad nors šiuo metu tikslios detalės dėl galimų mainų vis dar išlieka neaiškios, žvalgybos surinkti duomenys leidžia manyti, jog Rusijos specialistai padeda Iranui supaprastinti šios valstybės branduolinę programą. Turimi duomenys taip pat rodo, kad Iranas padidino sodrinto urano atsargas.
Dar praėjusią savaitę JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas, atvykęs į Londoną, išreiškė nerimą dėl tariamo susitarimo.
Savo ruožtu JAV ir Jungtinės Karalystės atstovai padarė išvada, kad Rusija, gaudama balistines raketas, turi atskleisti naudingos informacijos Iranui.
„Rusija savo ruožtu dalijasi technologijomis, kurių siekia Iranas, ir tai yra kelios kryptys, įskaitant branduolinius klausimus, taip pat tam tikrą kosmoso informaciją“, – praėjusį žurnalistams sakė A. Blinkenas.
22:35 | Italija ketina pristatyti Ukrainai antrąją oro gynybos sistemą SAMP/T
Italijos gynybos ministerija šiuo metu rengiasi nusiųsti Ukrainai antrąją oro gynybos sistemą SAMP/T, kad padėtų apsaugoti Ukrainos gyventojus, interviu „Corriere della Sera“ sakė Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani.
„Be išlygų suteikėme Kyjivui karinę, civilinę ir finansinę pagalbą, o dabar rengiamės pasiųsti antrąją „Samp-T“ bateriją, kad apsaugotume Ukrainos gyventojus. (Ukrainos prezidentas Volodymyras) Zelenskis niekada neprašė daugiau nei mes siūlome. Be to, mes neturime tokių ginklų kaip britai ar amerikiečiai“, – sakė ministras.
A. Tajani taip pat pareiškė viltį, kad iki metų pabaigos gali įvykti „rimta taikos konferencija“.
Prancūzų ir italų sistema SAMP-T, dar žinoma kaip MAMBA, gali vienu metu sekti dešimtis oro taikinių ir perimti 10 jų. Tai vienintelė Europoje sukurta sistema, galinti numušti balistines raketas. Pirmąją SAMP/T sistemą Italija ir Prancūzija kartu perdavė Ukrainai 2023 metais.
22:29 | V. Zelenskis: pristatysime „Pergalės planą“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad jau kitą savaitę sąjungininkams bus pristatytas „Pergalės planas“.
Pasak V. Zelenskio, Ukrainos pergalės plano parengimas siekia 90 proc.
„Karinis, politinis, diplomatinis, ekonominis turinys. Kiekvienoje kryptyje dalyvauja svarbiausi žmonės. Ir žingsniai, reikalingi Ukrainai, jau apibrėžti, visiškai aiškūs.
Tai, kas mums gali suteikti kuo stipresnes pozicijas, kad priartėtumėme prie taikos – tikros, teisingos taikos“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Pasak V. Zelenskio, parengtas planas dėl taikos gali užtikrinti teisingą situacijos raidą ne tik Ukrainai, bet ir visiems pasaulio gyventojams, kurie vertina tarptautinę teisę.
„Kitą savaitę mes ruošiamės pristatyti „Pergalės planą“ savo sąjungininkams“, – pridūrė jis.
21:47 | Švedija teigia esanti pasirengusi vadovauti NATO pajėgoms Suomijoje
Švedija yra pasirengusi vadovauti būsimoms NATO sausumos pajėgoms Suomijoje, pirmadienį pranešė dvi naujausios Aljanso narės.
Rusijai 2022 metų vasarį pradėjus invaziją į Ukrainą abi Šiaurės šalys atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo ir pateikė prašymą dėl narystės NATO.
Suomija nare tapo 2023 metais, o Švedija – šiemet.
Liepą NATO pareiškė, kad Suomijoje, kuri turi 1 340 km ilgio sienos ruožą su Rusija, turėtų būti dislokuotos vadinamosios priešakinės sausumos pajėgos.
„Tokiam kariniam buvimui NATO šalyje reikalinga mechanizmą valdanti valstybė, vaidinanti svarbų vaidmenį įgyvendinant koncepciją“, – spaudos konferencijoje sakė Suomijos gynybos ministras Antti Hakkanenas.
Šalys teigė, kad Suomija paprašė Švedijos vadovauti šioms pajėgoms.
„Švedijos vyriausybė turi ambicijų prisiimti priešakinių sausumos pajėgų Suomijoje vadovaujančiosios šalies vaidmenį“, – žurnalistams sakė švedų gynybos ministras Palas Jonsonas (Polas Jonsonas).
Jis pabrėžė, kad procesas vis dar yra ankstyvojoje stadijoje ir detalės bus derinamos NATO viduje, taip pat nurodė, kad bus toliau konsultuojamasi su Švedijos parlamentu.
A. Hakkanenas sakė, kad informacija apie konkrečias pajėgas bus patikslinta planuojant kartu su kitomis NATO narėmis, ir pridūrė, kad dėl karių skaičiaus ir tikslios jų dislokacijos vietos dar nenuspręsta.
NATO skelbia šiuo metu turinti aštuonias tokias tarptautines kovines grupes Rytų ir Vidurio Europoje – Bulgarijoje, Estijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje.
21:30 | Žiniasklaida: nutekinta medžiaga rodo, kad Rusijos agentūra dirba Vokietijos partijos AfD naudai
Rusijos propagandos agentūra deda pastangas, kad išgąsdintų Vokietijos rinkėjus ir sustiprintų kraštutinių dešiniųjų partiją AfD, pirmadienį pranešė žiniasklaidos grupė, remdamasi nutekintais dokumentais.
Socialinio dizaino agentūra (SDA) skleidė dezinformaciją, siekdama padidinti rinkėjų „baimę dėl ateities“ ir sustiprinti prieš imigraciją nusistačiusią partiją „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), pranešė žiniasklaidos konsorciumas. Pasak dienraščio „Sueddeutsche Zeitung“, visuomeninių transliuotojų NDR ir WDR bei kitos tarptautinės žiniasklaidos, kampanija „kontroliuojama tiesiogiai iš Kremliaus“.
Anot pranešimo, Rusijos agentūra „kiaurą parą socialiniuose tinkluose“, įskaitant „Facebook“, „Instagram“, X ir „Telegram“, skelbia memus ir karikatūras tikriausiai „glaudžiai bendradarbiaudama su prezidento administracija“.
„Sueddeutsche Zeitung“ teigimu, dienraščio žurnalistai ir žiniasklaidos partneriai įvertino medžiagą, kurią nutekino anoniminis šaltinis, tvirtinęs, kad įsilaužė į SDA. Viename 2022 m. pabaigos agentūros dokumente išvardyti keli kampanijos tikslai. Vienas jų – kad apklausose AfD pasiektų 20 proc. populiarumą. Kita direktyva – paskleisti naratyvą, kad Vokietijos parama Ukrainai kalta dėl „giliausios pastarojo meto ekonominės ir socialinės krizės“.
Miunchene leidžiamas dienraštis citavo Vokietijos vidaus žvalgybos vadovą Thomasą Haldenwangą, sakiusį, kad jo vadovaujama organizacija sunkiai dirba siekdama „nustatyti destruktyvius veikėjus ir neleisti jiems destabilizuoti mūsų demokratijos“.
Pasak laikraščio, neįvardytas šaltinis paaiškino nutekinimo motyvus parašęs, kad „Kremlius nori pakenkti Vokietijai ir šis blogis turi būti sustabdytas“.
20:57 | V. Zelenskis: fronte įvyko daugiau ne šimtas mūšių
„Šiandien beveik visą dieną – pirmiausia, kariniai klausimai. Buvo vyriausiojo vado Syrskio pranešimas – ilgas pokalbis dienos pradžioje, vėliau aptarėme su juo dienos rezultatus“, – sakė V. Zelenskis.
Anot valstybės vadovo, nuo paros pradžios fronte įvyko daugiau nei šimtas mūšių. Daugiausiai – Kurachivkos ir Pokrovsko kryptimis, kur Ukrainos kariai gina savo pozicijas.
„Atskirai ir išsamiai – apie Kursko operaciją, ten kiekvieną dieną veikiame būtent taip, kaip planavome“, – patikino V. Zelenskis.
Jis padėkojo kiekvienai Ukrainos brigadai, kiekvienam daliniui už suderintus žingsnius ir ištvermę.
Prezidentas taip pat pranešė pirmadienį pasirašęs kelis įsakus apdovanoti valstybiniais apdovanojimais Kursko operacijoje dalyvaujančius karius.
20:13 | Organizacija „Gydytojai be sienų“ traukiasi iš Rusijos
Humanitarinė organizacija „Gydytojai be sienų“ (MSF) pirmadienį pareiškė stabdanti savo veiklą Rusijoje.
Tai sakoma pranešime spaudai, paskelbtame MSF svetainėje, rašo „Ukrinform“.
„Praėjus 32 metams nuo darbo Rusijoje pradžios, organizacija „Gydytojai be sienų“ priversta nutraukti savo veiklą šioje šalyje“, – sakoma organizacijos pranešime.
MSF atstovai paaiškino, jog rugpjūtį Rusijos teisingumo ministerija nusiuntė organizacijai laišką, kuriame buvo pranešta, kad pelno nesiekiančios asociacijos „Gydytojai be sienų“ (Nyderlandai) filialas Rusijoje bus išbrauktas iš užsienio nevyriausybinių organizacijų filialų ir atstovybių registro.
Pranešime spaudai pažymima, kad MSF dirbo Rusijoje nuo 1992 metų, realizuodama įvairias programas Maskvoje, Sankt Peterburge, Belgorode, Rostove prie Dono, Čečėnijoje, Dagestane, taip pat Kemerovo, Archangelsko ir Ivanovo srityse.
„Gydytojai be sienų“ dirba daugiau kaip 70-yje pasaulio šalių, teikdami nemokamą humanitarinę ir skubią medicinos pagalbą gyventojams, nukentėjusiems nuo ginkluotų konfliktų, bado, epidemijų, priverstinės migracijos ir stichinių nelaimių.
19:49 | Buvęs Latvijos prezidentas: Vakarų valstybių gyventojai nepasiruošę karui
Vakarų valstybės turi būti psichologiškai ir techniškai pasiruošusios nenumatytiems atvejams, karui, kad iškilusios krizės atveju valstybės neatsidurtų pralaimėtojų vietose, rašo „Ukrinform“, cituodama buvusio Latvijos prezidento Raimondo Vėjuonio teiginius.
Pasak jo, Vakarų valstybių gyventojai, kurie nuo Antrojo pasaulinio karo nematė didesnių konfliktų, priprato prie ramaus, komfortiško gyvenimo
„Jie vis dar nėra pasirengę tokiems ekstremaliems dalykams kaip karas. <...> Būtina paruošti žmones nenumatytiems įvykiams, kol dar yra laiko, kad krizės atveju jie [gyventojai] nepradėtų nuo pralaimėjimų“, – kalbėjo jis.
Pasak buvusio prezidento, labai svarbu, kad demokratinės valstybės „nuo pat pirmos dienos būtų pasirengusios pasipriešinimui ir siektų pergalės“.
Atkreipdamas dėmesį į šiuolaikinio pasaulio nestabilumą ir pažeidžiamumą, R. Vėjuonis pridūrė, kad gynybos išlaidų didėjimas yra neišvengiamas.
„Žinoma, turime investuoti į gynybos pajėgumų didinimą. Tačiau reikia suprasti, kad yra tam tikra riba, kiek šiuo metu vyriausybė gali sau leisti tokių išlaidų. Štai kodėl tokia svarbi ekonomikos plėtra“, – sakė jis.
19:11 | Chersono srityje sprogmuo pražudė paauglį
Chersono srities Posad Pokrovskės kaime detonavus sprogmeniui žuvo vaikas.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Posad Pokrovskės kaime daržinėje sprogo nežinomas sprogstamasis įtaisas. 14-metis paauglys patyrė traumų, nesuderinamų su gyvybe“, – rašoma pranešime.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, nuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios Ukrainoje jau žuvo 551 vaikas, daugiau kaip 1500 buvo sužeisti.
18:40 | Danija paskelbė perduosianti Ukrainai dar vieną naikintuvų F-16 partiją
Apie tai pranešė Danijos gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas, skelbiama svetainėje DR.DK.
Rugpjūčio pradžioje jis patvirtino, kad Ukraina gavo pirmąjį lėktuvą. Dabar skaičius neatskleidžiamas, tačiau Danija yra pažadėjusi perduoti iš viso 19 naikintuvų.
„2024 metų antroje pusėje Danija perduos kitą naikintuvų F-16 partiją“, – užtikrino ministras interviu „Ritzau“.
Pasak jo, kaip ir pirmojo F-16 pristatymo atveju, šių naikintuvų perdavimo kiekis ar konkreti data nebus skelbiama. „Tai daroma operatyvinio saugumo sumetimais“, – pažymėjo T. L. Poulsenas.
Pasak „Unian“, kiek anksčiau Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas pareiškė, kad ukrainiečių pilotai dalyvauja F-16 mokymuose Rumunijoje.
„F-16 naikintuvų Ukrainos danguje bus daugiau: grupė mūsų lakūnų jau mokosi Rumunijoje. Padėkojau savo kolegai rumunui, jo šalies žmonėms ir vyriausybei už paramą ir mūsų oro gynybos stiprinimą. Sutarėme tęsti bendradarbiavimą. Planuoju vizitą į Rumuniją“, – sakė jis.
Taip pat leidinyje „Business Insider“ rašoma, kad Ukrainos naikintuvai F-16 turės didesnį smogiamąjį nuotolį nei ATACMS. Taip atsitiks, jei JAV atsiųs mažai pastebimų raketų AGM-158 arba JASSM.
18:30 | Nyderlandų gynybos ministras: į NATO erdvę įskridę rusų dronai turi būti iškart numušti
Nyderlandų gynybos ministras Rubenas Brekelmansas mano, kad NATO valstybės turėtų numušti Aljanso oro erdvę pažeidžiančius dronus ir raketas, skeliba „European Pravda“.
Tai Nyderlandų gynybos ministras pranešė po susitiko su Lietuvos krašto apsaugos ministru Laurynu Kasčiūnu.
R. Brekelmansas pabrėžė, kad Rusijos veiksmai, dėl kurių yra pažeidžiama NATO oro erdvė, „yra nepriimtini ir pavojingi“.
„Mūsų atsakas turi būti aiškus. Į mūsų oro erdvę įskridę dronai bei raketos turi būti aptinkamos ir perimamamos. Prireikus NATO turi suteikti paramą atskiroms Aljanso narėms“, - kalbėjo R. Brekelmansas.
Nyderlandų gynybos ministerijos vadovo pareiškimas pasirodė po pastarųjų incidentų, susijusių su Rusijos bepiločių orlaivių įvykdytais oro erdvės pažeidimais.
18:15 | Rusai apšaudė Charkivo srities Petropavlivkos gyvenvietę
Rusijos kariuomenė apšaudė Kupjansko rajono Petropavlivkos gyvenvietę, sužeisti trys žmonės, tarp jų – vaikas.
Tai pirmadienį „Telegram“ kanale pranešė Nacionalinės policijos vyriausioji valdyba Charkivo srityje, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Rugsėjo 16 d., apie 10.30 val., Rusijos kariškiai apšaudė Kupjansko rajono Petropavlivkos kaimą. Dėl priešo smūgio sudegė namas. Nukentėjo 8 metų berniukas ir dvi 24 ir 50 metų moterys“, – rašoma pranešime.
Vėliau policija patikslino, kad nuo sprogimo nukentėjo 77 metų vyras ir dvi 76 ir 50 metų moterys. Vaikų tarp sužeistųjų nėra.
Srities prokuratūra pranešė, kad rusai smogė kaimui bomba FAB-250 su UMPK moduliu.
Iškelta baudžiamoji byla pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnio 1 dalį (karo įstatymų ir papročių pažeidimas).
Anksčiau buvo pranešta, kad rugsėjo 13 d. rusams apšaudant Kupjansko rajoną buvo sužeisti keturi žmonės.
17:29 | Prezidentas teikia Seimui denonsuoti tarptautines sutartis su Rusija ir Baltarusija
Daliai politikų keliant klausimus, kodėl prezidentas Gitanas Nausėda nuo pavasario delsė teikti Seimui denonsuoti tarptautines sutartis su Rusija ir Baltarusija, pirmadienį šalies vadovas pasirašė tai numatančius dekretus.
„Prezidentas teikia Lietuvos Respublikos Seimui denonsuoti 1999 m. kovo 5 d. Minske pasirašytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės sutartį dėl investicijų skatinimo ir apsaugos bei 1999 m. birželio 29 d. Maskvoje pasirašytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės sutartį dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos“, – skelbiama Prezidentūros pranešime spaudai.
„Prezidentas teikia Lietuvos Respublikos Seimui denonsuoti 1999 m. birželio 29 d. Maskvoje pasirašytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės sutartį dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo“, – priduriama pranešime.
Kaip skelbta anksčiau, dalis parlamentarų kėlė klausimus dėl tariamo Prezidentūros vėlavimo pateikti denonsuoti sutartis, dėl kurių Vyriausybė apsisprendė dar pavasarį.
Praėjusią savaitę „Žinių radijui“ prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė pareiškė, kad problema dėl to, jog Prezidentūra neva delsia pateikti Seimui denonsuoti minėtas sutartis, yra kuriama „tuščioje vietoje“. Ji nurodė, jog pati klausimo iniciatorė Užsienio reikalų ministerija siūlė klausimą spręsti parlamento rudens sesijos metu. Visgi, tokius patarėjos svarstymus paneigė ir premjerė Ingrida Šimonytė, ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Praėjusį pirmadienį naujienų portalas lrt.lt skelbė, kad Prezidentūra Seimui delsia pateikti denonsuoti sutartis su Rusija ir Baltarusija dėl investicijų skatinimo ir jų apsaugos. Kaip nurodė portalas, Vyriausybės sprendimas denonsuoti investicijų skatinimo ir apsaugos sutartis su Rusija ir Baltarusija buvo priimtas gegužės 22 dieną. Seimo pavasario sesija truko iki liepos 18 dienos, dar buvo surengtos dvi neeilinės sesijos – rugpjūčio 13 ir rugsėjo 3 dieną.
Savo ruožtu Prezidentūra tvirtino, kad tai bus padaryta artimiausiu metu.
Paaiškėjus, jog prezidentas vis dar nepateikė Seimui projektų dėl minėtų sutarčių denonsavimo, konservatorių frakcijos narys Matas Maldeikis raštu kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD), prašant išviešinti kai kurias Seimo laikinosios tyrimo komisijos, nagrinėjusios pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją, išvadas. Pastarosiose buvo konstatuoja, jog G. Nausėda buvo pažeidžiamas dėl jo ir šalies vadovo buvusių patarėjų ryšių su baltarusiškų trąšų verslo atstovais.
16:37 | Bepiločių sistemų pajėgos oficialiai įteisintos kaip Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalis
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė įstatymą Nr. 11507, kuriuo bdepiločių sistemų pajėgos tampa atskira Ukrainos ginkluotųjų pajėgų rūšimi. Taip teigiama parlamento interneto svetainėje.
Rugsėjo 16 dieną įstatymas buvo grąžintas Aukščiausiajai Radai su prezidento parašu, rašoma pranešime.
Kaip anksčiau šį mėnesį pranešė „Ukrinform“, Aukščiausioji Rada priėmė įstatymo projektą Nr. 11507, pagal kurį norima bepiločių sistemų pajėgas paversti savarankiška ginkluotųjų pajėgų dalimi.
16:24 | Rusija paskelbė gyventojų evakuaciją iš pasienio kaimų Kursko srityje
Dėl Kyjivo pajėgų puolimo Rusija evakuoja gyventojus iš kelių Kursko srities kaimų, esančių netoli sienos su Ukraina, pirmadienį pranešė vietos gubernatorius.
Valdžios institucijos nusprendė skelbti „privalomą evakuaciją iš gyvenviečių Rylskio ir Chomutovskio rajonuose, esančių 15 km zonoje prie sienos su Ukraina“, „Telegrame“ pranešė gubernatorius Aleksejus Smirnovas.
14:54 | Vladimiras Putinas padidino Rusijos kariuomenę
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas padidino Rusijos kariuomenę, praneša „Kanal 24“.
Tai įvyko pirmą kartą nuo 2023 m. gruodžio.
Dabar kariuomenę sudarys 2 mln. 389 tūkst. žmonių.
Anot rusų propagandos agentūros TASS, ankstesniame dekrete šis skaičius buvo 2 209 130 žmonių, tarp jų – 1 320 000 kariškių
Rusijos žiniasklaida pranešė, kad V. Putino interneto svetainėje pasirodė įsakas dėl Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų personalo nustatymo.
Remiantis šiuo dokumentu, Rusijos režimo lyderis nurodė nustatyti, kad Rusijos ginkluotųjų pajėgų etatų skaičius būtų 2 389 130 žmonių, tarp jų – 1,5 mln. karių.
V. Putinas įsakė Rusijos vyriausybei skirti Gynybos ministerijai biudžeto asignavimus iš federalinio biudžeto, reikalingus šio dekreto nuostatoms įgyvendinti. Šis dokumentas įsigalios 2024 m. gruodžio 1 d.
13:34 | Ukrainos ambasadorius Vokietijoje pasisako prieš kontaktinių grupių sudarymą taikos deryboms
Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Oleksijus Makejevas pasisako prieš siūlymą tarpininkavimui tarp Kyjivo ir Maskvos sudaryti tarptautinę kontaktinę grupę. „Kad priartėtume prie tikros taikos, mums reikia ne kontaktinių grupių, o kitos taikos konferencijos, kuri pakviestų visas pasaulio šalis siekti teisingos taikos“, – sakė jis vokiečių RND žiniasklaidos grupės laikraščiams.
„Kad susigrąžintume taiką ir priverstume Rusiją diplomatinėmis priemonėmis pasiekti taiką, mums reikia ne tarpininkų, o sąjungininkų“, – pabrėžė ambasadorius. Vienintelis kelias į teisingą ir ilgalaikę taiką, anot jo, yra Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pateiktas dešimties punktų planas.
Vokietijos socialdemokratų frakcijos parlamente vadovas Rolfas Mützenichas savaitgalį iškėlė kontaktinės grupės idėją. Jis tai susiejo su V. Zelenskio ir kanclerio Olafo Scholzo teiginiais, kad būtina intensyvinti taikos pastangas ir kad kitame taikos viršūnių susitikime turėtų dalyvauti ir Rusija.
„Mano nuomone, dabar metas Vakarų sąjungininkams inicijuoti kontaktinę grupę, kad būtų pradėtas procesas“, – sakė R. Mützenichas. Anot jo, tokios grupės narėmis galėtų būti, pavyzdžiui, Kinija, Indija, Turkija ir Brazilija. Kontaktinės grupės darbas „gali būti visai perspektyvus, ir ji gali suvaidinti svarbų tarpininko vaidmenį“, – kalbėjo politikas.
13:12 | Zelenskis smerkia politinį smurtą po įtariamo pasikėsinimo į Trumpą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pasmerkė politinį smurtą po įtariamo pasikėsinimo į Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą), po kurio sulaikytas vyras, keliavęs į Ukrainą remti kariaujančių ukrainiečių.
„Gerai, kad įtariamasis pasikėsinimu nužudyti buvo greitai sulaikytas. Toks yra mūsų principas: teisinė valstybė yra svarbiausia, o politiniam smurtui nėra vietos niekur pasaulyje“, – sakė V. Zelenskis.
12:43 | Per Belgorodo apšaudymą nukentėjo aštuoni žmonės
Per Vakarų Rusijos Belgorodo miesto apšaudymą, oficialiais duomenimis, pirmadienį nukentėjo aštuoni žmonės.
„Vienos sužeistosios būklė kritinė, likusių sužalojimai vidutinio sunkumo“, – savo „Telegram“ kanale rašė gubernatorius Viačeslavas Gladkovas. Per Ukrainos pajėgų surengtą apšaudymą, jo duomenimis, sudegė privatus gyvenamasis namas ir daugiau kaip 15 automobilių.
Iš viso apgadinti keturi gyvenamieji namai – pirmiausiai išdužo langų stiklai, fasaduose ir stoguose žiojėjo skylės.
Rusijos kariuomenė, kuri paprastai skelbia apie atremtas Ukrainos atakas, kol kas nepateikė duomenų apie nakties ar ryto smūgius Belgorodo srityje.
Belgorodas yra netoli Ukrainos Charkivo miesto – čia sekmadienį per naują rusų ataką žuvo žmogus ir daugiau kaip 40 buvo sužeisti.
Nexta rašo, kad šis apšaudymas buvo vienas galingiausių.
One of the most powerful shelling attacks in Russia has hit the city of Belgorod
— NEXTA (@nexta_tv) September 16, 2024
Footage of the shelling is being posted online. Earlier, the Ukrainian authorities said they would shell Russia's Belgorod in return for the shelling of Kharkiv. pic.twitter.com/DtSpynzLQJ
10:47 | Ukraina teigia numušusi 53 rusų dronus iš 56
Ukraina teigia naktį į pirmadienį atrėmusi intensyvią Rusijos dronų ataką. Dešimtyje regionų numušti 53 bepiločiai iš 56, pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos. Rusų ataka daugiausiai buvo nukreipta prieš Kyjivo regioną, informuoja agentūra „Reuters“.
Kariuomenės duomenimis, oro gynyba sunaikino 20 dronų, nukreiptų į sostinę. Rusų puolamieji dronai skriejo iš įvairių krypčių, tinkle „Telegram“ pareiškė Kyjivo karinės administracijos vadovas Serhijus Popko. Preliminaria informacija, čia aukų ir žalos nefiksuota.
9:40 | Budanovas įvardijo, iki kada Rusija nori laimėti karą: „Šis laikotarpis jiems yra labai svarbus“
Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyryla Budanovas pareiškė, kad Rusija nori laimėti karą prieš Ukrainą iki 2025 m. pabaigos arba 2026 m. pradžios, rašo „Ukrainska Pravda“. Anot jo, nuo 2025 m. vasaros Rusija susidurs su rimtomis ekonominėmis problemomis ir turės mobilizuoti daugiau karių.
„2025 m., 2025 m. pabaiga ir 2026 m. pradžia. Jie nori iki to laiko visa tai užbaigti. Nes pagal jų pačių skaičiavimus, jeigu jie neišeis iš šio karo laikydami save nugalėtojais, ilgainiui – per artimiausius 30 metų – Rusijos Federacija praras supervalstybės statusą, kurio jie siekia“, – sako K. Budanovas.
Anot jo, Rusija prognozuoja, kad su problemomis susidurs 2025 m. vasarą. Tuo metu turėtų susikirsti tiek finansiniai, ekonominiai, tiek socialiniai ir politiniai veiksniai.
„Jie prognozuoja, kad neigiamas poveikis jų ekonomikai pradės būti labai pastebimas maždaug 2025 m. vasarą“, – sako K. Budanovas. K. Budanovas taip pat mano, kad Rusijoje vis aštrėja verbavimo į kariuomenę klausimas.
„Šiuo laikotarpiu jie susidurs su dilema: arba skelbti mobilizaciją, arba kaip nors mažinti karo veiksmų intensyvumą, kuris galiausiai jiems gali būti lemiamas“, – sako jis. Žvalgybos vadovas pridūrė, kad visuomenės nuotaikas Rusijoje taip pat paveikė Ukrainos pastangos perkelti kovas gilyn į Rusijos teritoriją. Remdamasis Rusijos dokumentais, A. Budanovas pažymėjo, kad jei Rusija nenugalės, 2025 m. pabaigoje pasaulyje liks tik dvi supervalstybės – JAV ir Kinija.
„Jie tai supranta. Šis laikotarpis jiems yra labai svarbus. Todėl jie darys viską, kad laimėtų, kaip jie tai supranta. Priešingu atveju jie iškris iš absoliučiai visų pasaulinių procesų. Viskas, ko jie gali tikėtis, yra regioninė lyderystė, o tai jų netenkina“, – pabrėžia jis.
9:02 | Solovjovas spjaudosi grasinimais: pareiškė, kad Rusija turi pagrindą pradėti branduolinį karą
Rusų propagandistas Vladimiras Solovjovas pareiškė, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas turi „pagrindą pradėti branduolinį karą“, rašo „Newsweek“.
8:21 | Rusų armija Ukrainoje per pastarąją parą prarado dar 1 060 karių
Per plataus masto rusų invaziją Ukrainoje iki 2024 m. rugsėjo 16 d. jau sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės 634,860 rusų okupantų, iš jų 1 060 – vien per pastarąją parą.
Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynėjai sunaikino 8 683 priešų tankus (+3 per pastarąją parą), 17 071 šarvuotąją kovos mašiną (+8), 18 123 artilerijos sistemas (+14), 1 187 raketų paleidimo sistemas (+1), 947 oro gynybos sistemas (+1), 369 karo lėktuvus, 328 sraigtasparnius, 15 263 nepilotuojamus orlaivius, 2 592 sparnuotąsias raketas, 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 24 712 transporto priemonių (+28), 3 090 specialiosios įrangos vienetų (+6).
Informacija apie priešų nuostolius nuolat tikslinama ir atnaujinama.
Pranešama, kad pirmadienio naktį ukrainiečiai numušė beveik dvi dešimtis į Kyjivą paleistų rusų dronų kamikadzių.
7:40 | Piešia niūrų scenarijų Kremliui: Rusija jau netrukus susidurs su rimtomis problemomis fronte
JAV Karo studijų instituto (ISW) ekspertai mano, kad Rusijai ims trūkti ginklų ir amunicijos karui prieš Ukrainą ir ji taps dar labiau priklausoma nuo užsienio partnerių, rašo „Ukrainska Pravda“.
„Tikėtina, kad Rusija susidurs su vis didėjančiomis problemomis gaminant ir įsigyjant Rusijos operacijoms Ukrainoje reikalingas medžiagas, o Kremlius, siekdamas patenkinti savo medžiagų poreikius, greičiausiai taps vis labiau priklausomas nuo užsienio partnerių“, – skelbia analitikai.
Anot jų, Rusijos kariuomenė, siekdama išlaikyti puolimo operacijų Ukrainoje tempą, labai pasikliauja sovietinių laikų ginklų ir karinės įrangos, ypač šarvuočių, atsargomis.
„Rusijos valdžiai greičiausiai reikės toliau mobilizuoti Rusijos ekonomiką ir gynybos pramonę bei investuoti į pajėgumų plėtrą, jei Rusijos kariuomenė ketina išlaikyti dabartinį operacijų tempą vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu, nes Rusija išeikvoja savo ribotas sovietmečio atsargas, tačiau neaišku, ar Rusijos gynybos pramonė gali pagaminti pakankamai, kad išlaikytų didelius įrangos nuostolius, kuriuos Rusijos pajėgos patirs Ukrainoje, net ir toliau“, – rašoma analizėje.
ISW anksčiau įvertino, kad Rusijos pastangos plėsti gynybos pramonę vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu greičiausiai nebus tvarios dėl numatomo darbo jėgos trūkumo ir Vakarų sankcijų poveikio.
Ukrainos vyriausiosios karinės žvalgybos valdybos vadovas Kyryla Budanovas atkreipė dėmesį į Šiaurės Korėjos, kaip įtakingiausios Rusijos karinės sąjungininkės, vaidmenį.
Jis pažymėjo, kad Šiaurės Korėjos artilerijos šaudmenų tiekimas Rusijai daro tiesioginį ir greitą poveikį karo dinamikai – Ukrainos kariai pajuto padidėjusį Rusijos operacijų tempą praėjus vos kelioms dienoms po Šiaurės Korėjos tiekiamų artilerijos šaudmenų atvežimo.
Pranešama, kad Šiaurės Korėja iki 2024 m. birželio mėn. pristatė Rusijai 4,8 mln. artilerijos šaudmenų.
„Rusija greičiausiai susidurs su mažėjančiomis ginklų ir įrangos atsargomis ir sunkiai kompensuos jų trūkumą, nebent jai pavyks masiškai apeiti Vakarų sankcijas ir smarkiai išplėsti bendradarbiavimą su užsienio partneriais, kad gautų pakankamai karinės įrangos, komponentų ir dvejopo naudojimo prekių“, – rašo ISW.
neabėjotinai šis narcizas vėl keičia rudą pampersą, nes Taylor Swift turi milžinišką įtaką,(aš pats esu fanas nuo Love Story dainos laikų)
Taylor Swift susikrovė milijonus pradėdama nuo nulio, o pirdyla Trampas jau gavo milijonus ant lėkštutės, kuriuos stambiai prap!so
KAM47A 2024!
Visi reiškia visi.
