Rusai atakuoja Charkivą
Rusijos dronai vėlyvą ketvirtadienio vakarą atakuoja Charkivą, rašo „Kanal 24“. Anot srities valstybinės administracijos vadovo Oleho Siniehubovo ir miesto mero Igorio Terechovo, mieste griaudėja sprogimai, kilo gaisras.
Anot mero, vienas iš smūgių fiksuotas netoli daugiaaukščių gyvenamųjų namų, pasekmės dar tikslinamos. Informacijos apie nukentėjusius kol kas nėra.
Šiaurės Korėjos ir Rusijos ryšiai gilėja: svarsto į rusų dronų gamyklą pasiųsti 25 000 darbuotojų
Šiaurės Korėja svarsto galimybę siųsti 25 000 savo piliečių į Rusiją mokytis gaminti ir valdyti dronus, atvykę darbuotojai galėtų padėti didinti gamybą ir įgytų patirties, kuri praverstų grįžus į tėvynę.
Apie tai pranešė Japonijos transliuotojas NHK, remdamasis savo diplomatiniais šaltiniais Vakaruose ir Rusijoje.
Minėta gamykla yra Alabugos specialiojoje ekonominėje zonoje Rusijos Tatarstano respublikoje.
Transliuotojas pažymi, kad Rusijos ir Šiaurės Korėjos karinis bendradarbiavimas toliau gilėja, o Rusija, kariaujanti Ukrainoje, didina bepiločių orlaivių gamybą. Tuo tarpu Šiaurės Korėja siekia stiprinti savo kariuomenę. Praėjusių metų birželį abi šalys pasirašė visapusiškos strateginės partnerystės sutartį, pagal kurią kiekviena šalis privalo teikti karinę pagalbą, kilus atitinkamoms situacijoms.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, antradienį Rusijos saugumo tarybos sekretorius Sergejus Šoigu susitiko su Šiaurės Korėjos vadovu Kim Jong Unu, o po šio susitikimo Kimas pažadėjo atsiųsti į Rusijos Kursko sritį 6 000 karo inžinierių ir statybininkų.
Ukrainos gynybos agentūros HUR vadovas Kyrylas Budanovas neseniai pareiškė, kad Rusija sutiko Šiaurės Korėjoje įrengti gamyklas, kuriose būtų gaminamas rusiškasis Irano atakos bepiločių orlaivių „Shahed-136“ variantas.
Pasak jo, Šiaurės Korėjai „suteikiama galimybė gaminti „Shahed“ šeimos dronus, kurie metų metus buvo galingiausia oro grėsmė Ukrainai“.
„Shahed“ turėjimas suteiks Šiaurės Korėjai galimybę smogti į taikinius bet kurioje Pietų Korėjos vietoje ir potencialiai didelėmis apimtimis. Jie gali sukurti perkrovas Pietų Korėjos oro gynybos sistemoms ir taip atverti kelią kitų ginklų atakoms. Taip pat juos bus galima eksportuoti atgal į Rusiją karui Ukrainoje paremti“, – pažymėjo K. Budanovas.
Australija pirmąkart įvedė sankcijas Rusijos šešėliniam laivynui
Australijos vyriausybė įvedė tikslines sankcijas 60 laivų, susijusių su vadinamuoju Rusijos „šešėliniu laivynu“, skelbia Australijos visuomeninė transliuotoja ABC, remdamasi Užsienio reikalų departamentu.
„Tai pirmas kartas, kai Australija įvedė sankcijas šešėliniam laivynui. Šios sankcijos patvirtina nuoseklią Australijos poziciją užtikrinti, kad Rusija ir tie, kurie padeda jos brutaliai invazijai į Ukrainą, būtų patraukti atsakomybėn“, – teigiama pranešime.
Departamentas pažymi, jog Rusija naudoja šiuos laivus, kad apeitų tarptautines sankcijas apgaulingais metodais, įskaitant vėliavos keitimą, sekimo sistemų išjungimą ir veiklą su nepakankamu draudimu – šešėlinis laivynas sudaro sąlygas nelegaliai prekiauti Rusijos nafta ir kitomis sankcionuotomis prekėmis, taip palaikant neteisėtą bei amoralų karą prieš Ukrainą.
Pasak ABC, Australija jau yra pritaikiusi Rusijai ir su ja susijusiems asmenims per 1,4 tūkst. apribojimų.
Rusija ir Ukraina skelbia įvykdžiusios naują apsikeitimą karo belaisviais
Rusija ir Ukraina ketvirtadienį pranešė įvykdžiusios dar vieną apsikeitimą karo belaisviais pagal susitarimą, pasiektą birželį Stambule vykusiose taikos derybose.
Pirmosiose tiesioginėse šalių derybose per trejus metus abi šalys susitarė paleisti daugiau kaip po 1 tūkst. karo belaisvių – sužeistų, sergančių arba jaunesnių nei 25 metų.
Nė viena pusė nepranešė, kiek karių buvo išlaisvinta ketvirtadienį.
„Mūsų žmonės grįžta namo iš Rusijos nelaisvės“, – socialiniuose tinkluose teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Po mirtino išpuolio Kyjive Volodymyras Zelenskis ragina didinti spaudimą Rusijai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, jog Rusijos raketų smūgis devynių aukštų gyvenamajam namui Kyjive yra ženklas, kad reikia labiau spausti Maskvą sutikti su paliaubomis, rusams intensyvinant atakas daugiau kaip trejus metus trunkančiame kare.
Per Rusijos dronų ir raketų ataką anksti antradienį Kyjive žuvo 28 žmonės, o dar 142 buvo sužeisti, ketvirtadienį sakė Kyjivo miesto karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka. Tai buvo daugiausiai aukų šiais metais pareikalavęs Rusijos išpuolis prieš Ukrainos sostinę.
V. Zelenskis ketvirtadienį kartu su savo patarėju Andrijumi Jermaku ir vidaus reikalų ministru Ihoriu Klymenka apsilankė prie minimo daugiabučio Kyjivo Solomiankos rajone, padėjo gėlių ir pagerbė 23 žmonių, žuvusių per tiesioginį raketos smūgį į šį pastatą, atminimą.
„Šis išpuolis primena pasauliui, kad Rusija atmeta paliaubas ir renkasi žudymą“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė V. Zelenskis ir padėkojo Ukrainos partneriams, kurie, pasak jo, yra pasirengę spausti Rusiją, kad ji „pajustų tikrąją karo kainą“.
Antradienio ataka prieš Kyjivą buvo dalis plataus masto kampanijos, kuria Rusija vėl siekė įveikti Ukrainos oro gynybą. Rusija paleido į Ukrainą daugiau kaip 440 dronų ir 32 raketas. V. Zelenskis sakė, kad tai buvo vienas didžiausių bombardavimų per jau ketvirtus metus vykstantį karą.
Rusijai tęsiant vasaros puolimą maždaug 1 tūkst. km ilgio fronto linijos dalyse, JAV vadovaujamos taikos pastangos nesulaukė atgarsio.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra faktiškai atmetęs JAV vadovo Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pasiūlymą nedelsiant sudaryti 30 dienų paliaubas, iškeldamas sąlygas, kad būtų sustabdytos Ukrainos mobilizacijos pastangos ir įšaldytas Vakarų ginklų tiekimas.
Tuo metu įtampa Artimuosiuose Rytuose ir JAV muitų politika atitraukė pasaulio dėmesį nuo Ukrainos prašymų daryti didesnį diplomatinį ir ekonominį spaudimą Maskvai.
Pastarosiomis savaitėmis Rusija suintensyvino tolimojo nuotolio atakas, per kurias smogiama miestų gyvenamiesiems rajonams.
Tačiau trečiadienį V. Putinas neigė, kad jo kariuomenė smogė tokiems taikiniams, sakydamas, kad smūgis buvo ne į gyvenamuosius kvartalus, o į gynybos pramonės objektus.
V. Putinas tarptautinių naujienų agentūrų vadovams Sankt Peterburge sakė, kad yra pasirengęs susitikti su V. Zelenskiu, tačiau pakartojo, kad V. Zelenskio kadencija seniai pasibaigusi ir jis nebėra teisėtas Ukrainos vadovas. Kyjivas ir jo sąjungininkai šiuos teiginius atmeta.
„Esame pasirengę esminėms deryboms dėl susitarimo principų“, – sakė V. Putinas, pažymėjęs, kad per ankstesnį derybų raundą Stambule buvo apsikeista belaisviais ir žuvusių karių kūnais.
V. Putinas trečiadienį gyrė D. Trumpo pastangas siekti taikos Ukrainoje.
Tačiau Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha ketvirtadienį socialiniame tinkle „X“ teigė, kad būtent jo šalis „besąlygiškai priėmė“ JAV pasiūlymą dėl paliaubų, ir sakė, kad Rusijos teiginiai apie norą nutraukti karą yra manipuliacijos.
„Praėjo lygiai 100 dienų nuo tada, kai Ukraina besąlygiškai priėmė JAV taikos pasiūlymą visiškai nutraukti ugnį, užbaigti žudynes ir žengti į tikrą taikos procesą. Praėjo lygiai 100 dienų, kai Rusija atmeta šį elementarų pirmąjį žingsnį taikos link“, – sakoma Ukrainos užsienio reikalų ministro Andrijaus Sybihos išplatintame pareiškime.
Ketvirtadienio naktį Rusija paleido į Ukrainą 104 „Shahed“ tipo kovinius dronus ir įvairias dronų imitacijas. Iš jų 88 buvo perimti, užblokuoti arba prarasti.
Pranešimų apie nukentėjusiuosius ar padarytą žalą kol kas negauta.
„Tai yra nesąmonė“: Ukraina atskleidė, kiek iš tikrųjų jos teritorijos užėmė rusai
Per pastaruosius dvejus metus Rusijos okupantai sugebėjo užimti tik 1 proc. Ukrainos teritorijos. Apie tai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karys Kirilas Sazonovas pranešė televizijos kanalo „Novyny.Live“ laidoje, kurią cituoja UNIAN.
Tokį atsakymą jis pateikė, kai jo paklausė, ar Vokietijos leidinio „Welt“ informacija, kad rusai kasdien pažengia 15–20 km į priekį fronto linijoje, yra tiesa.
„Tai yra nesąmonė. Jie remiasi ne tik rusų propaganda, bet ir pačios Rusijos valstybės propaganda. Net vadinamieji Z-korespondentai nėra tokie optimistiški. Kalbant apie kilometrus, pirma, tai yra kvadratiniai kilometrai. Antra, taip, gegužę jie pažengė labiausiai šiais metais.“, – sakė K. Sazonovas.
Tuo pačiu, jo teigimu, kalbant apie bendrą statistiką, didžiausias Rusijos proveržis įvyko per pirmuosius 2022 m. vasarį pradėtos invazijos mėnesius. Tada okupantai užėmė daug teritorijos, o Ukrainai buvo prognozuojamas mėnuo iki visiško rusų okupavimo. Bet tada buvo išlaisvinta Kyjivo sritis, Charkivo sritis, Chersonas.
„Per pastaruosius dvejus metus, nepaisant visų pastangų ir didžiulių nuostolių – šimtų tūkstančių žmonių, Rusija užėmė 1 proc. Ukrainos teritorijos. Ten daug kliedesių. Ten rašoma, kad jie iki metų pabaigos užims Charkivą... Pusantrų metų jie bando užimti Časiv Jarą, kur gyvena dešimt tūkstančių žmonių. Metus jie stengiasi užimti Torecką, nors vasario 7 d. sakė, kad jį užėmė – ten gyvena 35 tūkstančiai gyventojų. Iš tikrųjų, Charkivas? Jie neužėmė nė vieno regiono centro“, – pabrėžė K. Sazonovas.
Trys galimi Rusijos karo su Ukraina baigties scenarijai
To paties Vokietijos leidinio „Welt“ žurnalistas Kristofas Šilcas neseniai apsvarstė tris Rusijos karo su Ukraina baigties scenarijus ir priėjo prie išvados, kad realiausias scenarijus – „amputuota“ Ukraina. Jo nuomone, šio scenarijaus tikimybė yra apie 65 proc.
Ukrainai tai būtų katastrofiškas variantas, bet kitoms šalims, ypač Rusijai, jis turėtų privalumų. Žurnalistas teigė, kad tokiomis aplinkybėmis kovos tęsis dar ilgai. O Ukraina, negaudama pakankamos Vakarų paramos, susidurs su vis daugiau problemų fronte.
Jis teigia, kad tokiu atveju Rusija palaipsniui pradės užimti vis daugiau teritorijų ir šiais metais galbūt užims antrą pagal dydį Ukrainos miestą – Charkivą.
Ekonomikos ministras: Rusija stovi ant recesijos slenksčio
Ketvirtadienį Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume Rusijos ekonomikos ministras Maksimas Rešetnikovas pareiškė, kad šalies ekonomika atsidūrė ties recesijos riba, praneša „Reuters“.
Rusija šį mėnesį pirmą kartą nuo 2022 m. apkarpė palūkanų normas, skolinimosi išlaidas sumažindama nuo 21 proc. iki 20 proc. Tačiau įmonės jau kelis mėnesius skundžiasi, kad didelės palūkanų normos slopina investicijas, o ekonomikos augimas ėmė lėtėti.
„Skaičiai rodo, kad vyksta atšalimas, tačiau visi mūsų skaičiai yra susiję su jau praėjusiais laikotarpiais“, – sakė M. Rešetnikovas.
„Dabartinės įmonių nuotaikos ir verslo rodikliai leidžia manyti, kad mes, rodosi, jau esame ant recesijos slenksčio. Ant ribos.“
Tame pačiame posėdyje Centrinio banko vadovė Elvira Nabiulina sakė, kad dabartinis BVP augimo sulėtėjimas yra „būdas atvėsti po perkaitimo“.
Didžiausio Rusijos skolintojo „Sberbank“ generalinio direktoriaus pirmasis pavaduotojas Aleksandras Vediachinas šią savaitę duodamas interviu agentūrai „Reuters“ sakė, kad griežta pinigų politika kelia perkaitimo riziką, ir teigė, kad, siekiant atnaujinti paskolų teikimą investicijoms, būtų priimtinos gerokai mažesnės, 12–14 procentų palūkanos.
„Egzistuoja pavojus, kad ekonomika gali pernelyg atvėsti ir mes negalėsime išbristi iš tos duobės, o tolesnis augimas gali būti vangokas“, – teigė A. Vediachinas.
Ukraina: Rusija jau daugiau kaip tris mėnesius atmeta Vašingtono ir Kyjivo pasiūlymą dėl paliaubų
Ukraina ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija jau daugiau kaip tris mėnesius atmeta Vašingtono ir Kyjivo pasiūlymą be jokių išankstinių sąlygų nutraukti kovas.
„Praėjo lygiai 100 dienų nuo tada, kai Ukraina besąlygiškai priėmė JAV taikos pasiūlymą visiškai nutraukti ugnį, užbaigti žudynes ir žengti į tikrą taikos procesą. Praėjo lygiai 100 dienų, kai Rusija atmeta šį elementarų pirmąjį žingsnį taikos link“, – sakoma Ukrainos užsienio reikalų ministro Andrijaus Sybihos išplatintame pareiškime.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra faktiškai atmetęs savo JAV vadovo Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pasiūlymą nedelsiant sudaryti 30 dienų paliaubas, iškeldamas sąlygas, kad būtų sustabdytos Ukrainos mobilizacijos pastangos ir įšaldytas Vakarų ginklų tiekimas.
Nepaisant Jungtinių Valstijų pastangų tarpininkauti dėl paliaubų, Rusija tęsia išpuolius prieš Ukrainą.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą neutralizuota dar 1 080 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. birželio 19 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje jau prarado maždaug 1 008 240 karių, iš kurių 1 080 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, birželio 19 d. duomenimis, rusų armija jau yra praradusi 10 951 tanką (+4), 22 853 šarvuotąsias kovos mašinas (+8), 29 328 artilerijos sistemas (+63), 1 420 raketų paleidimo sistemų (+1), 1 187 oro gynybos sistemas, 416 karo lėktuvų, 337 sraigtasparnius, 41 229 nepilotuojamuosius orlaivius (+64), 3 369 kruizines raketas (+23), 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 52 420 transporto priemonių ir kuro cisternų (+108), 3 918 specialiosios įrangos vienetų (+2).
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat atnaujinami.
Antradienį Ukrainos fronto linijoje įvyko 136 susirėmimai, iš jų 40 – Pokrovsko kryptimi.
Per Rusijos smūgius Chersone sužeisti 9 žmonės
Birželio 18 d. per Rusijos surengtas atakas Chersono srityje buvo sužeisti devyni žmonės, pranešė vietos pareigūnai. Pasak valdžios institucijų, Rusijos kariuomenė, naudodama artileriją ir bepiločius orlaivius, taikėsi į kelias regiono gyvenvietes, rašo „The Kyiv Independent“.
Nuo 18 val. vietos laiku pranešta apie aštuonis sužeistus civilius, tarp jų du vyrus Komyšanuose ir Romaškove ir dar šešis Bilozerkoje, Beryslave, Antonivkoje ir srities sostinėje Chersone. Vėliau pranešta apie dar vieną sužeistą vyrą.
Per išpuolius taip pat buvo apgadinta civilinė infrastruktūra, įskaitant privačius namus ir gyvenamuosius pastatus.
Remiantis naujausiais pranešimais, taip pat buvo apgadintas dujotiekis, skubios medicinos pagalbos klinika ir gaisrinė.
Vladimiras Putinas ciniškai pakomentavo kruviną rusų ataką Kyjive
Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas ciniškai pakomentavo trečiadienį įvykdytą Rusijos ataką Kyjivui, kurios metu žuvo 28 žmonės, rašo UNIAN.
Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonominiame forume Putinas susitiko su užsienio žiniasklaidos atstovais. Apie tai pranešė Rusijos propagandinė agentūra „RIA Novosti“. Kalbėdamas apie ataką prieš Kyjivą, V. Putinas įžūliai melavo.
„Jei jūsų žurnalistai būtų matę, kaip mūsų raketos sunaikino ištisus gyvenamuosius kvartalus, jie vargu ar galėtų jums apie tai ką nors papasakoti. Jie nebūtų likę gyvi. Jei jie ką nors ir matė, tai matė iš šalies. Smūgis buvo ne į gyvenamuosius kvartalus, o į gynybos pramonės objektus“, – pareiškė Rusijos diktatorius.
Putinas toliau be gėdos apgaudinėjo žmones, pridurdamas, kad rusai smogė „gamykloms, gaminančioms karinę techniką“.
„Mes tuo ir užsiimame. Čia mes nieko neslepiame. Vienas iš „specialios karinės operacijos“ (taip rusofašistai vadina Maskvos pradėtą karą prieš Ukrainą, – red. past.) tikslų – Ukrainos demilitarizacija. Tai reiškia atimti iš jos galimybę turėti mums grėsmę keliančias ginkluotąsias pajėgas“, – sakė V. Putinas.
Vladimiras Putinas įspėjo Vokietiją dėl „rimtos žalos“, jei Ukrainai bus perduota raketų „Taurus“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį perspėjo Vokietiją dėl „labai rimtos žalos“ santykiams su Rusija, jei Berlynas nusiųs į Ukrainą kruizinių raketų „Taurus“.
Kadangi sistema „Taurus“ priklauso nuo Bundesvero karininkų ir palydovinių duomenų, jos panaudojimas reikštų tiesioginį Vokietijos įsitraukimą į karą Ukrainoje, sakė V. Putinas per susitikimą su didžiųjų naujienų agentūrų atstovais Sankt Peterburgo tarptautinio ekonomikos forumo (SPIEF) užkulisiuose.
Šios raketos nepadėtų, tvirtino V. Putinas, nes Rusijos kariuomenė turi persvarą visoje fronto linijoje, o raketomis „Taurus“ aprūpinta Ukraina vis tiek neturėtų galimybės sustabdyti Rusijos karių, teigė V. Putinas.
„Rusijos kariuomenė turi strateginį pranašumą visomis kryptimis. Mūsų ginkluotosios pajėgos puola visame fronte", – aiškino V. Putinas. Nepriklausomą jo teiginių patikrinimą atlikti nebuvo galimybių.
V. Putinas taip pat paragino Ukrainą priimti Rusijos pasiūlymą dėl taikos derybų, kol padėtis kaimyninėje šalyje dar labiau nepablogėjo.
Tačiau naujausius maksimalistinius Rusijos reikalavimus, kad Ukraina atsisakytų Rusijos aneksuotų teritorijų, Ukraina atmetė.
V. Putinas dar kartą pareiškė, kad, derybų metu nepavykus rasti sprendimo, Rusija savo karo tikslų sieks karine jėga.
Plataus masto karą prieš Ukrainą, kuris tęsiasi jau beveik trejus su puse metų, pradėti asmeniškai įsakė pats V. Putinas.
Putino teigimu, NATO ginklavimasis Rusijai „grėsmės“ nekelia
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį, likus kelioms dienoms iki to, kai NATO turėtų pasirašyti planą visoje Europoje didinti savo karinius pajėgumus, pareiškė, kad aljanso siekis didinti išlaidas gynybai nekelia „grėsmės“ Rusijai.
Vėlai vakare surengtoje spaudos konferencijoje Rusijos lyderis taip pat sakė, kad jo kariai nenustos veržtis į priekį Ukrainoje, o savo kolegą ukrainietį Volodymyrą Zelenskį stengėsi piešti kuo tamsesnėmis spalvomis.
Kitą savaitę Hagoje vyks itin svarbus Vakarų karinio aljanso aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame, JAV prezidentui Donaldui Trumpui spaudžiant, bus aptariamas gynybos išlaidų padidinimas iki penkių procentų BVP.
V. Putinas savo puolimą Ukrainoje pristato kaip platesnio konflikto tarp Rusijos ir JAV vadovaujamo NATO, kuris yra ištikimiausias Ukrainos rėmėja nuo tada, kai šią šalį 2022 m. vasarį užpuolė Rusija, dalį.
„Mes nelaikome jokio NATO ginklavimosi grėsme Rusijos Federacijai, nes sugebame užtikrinti savo pačių saugumą“, – per televiziją transliuotoje spaudos konferencijoje Sankt Peterburge kalbėjo V. Putinas.
Rusija „nuolat modernizuoja savo ginkluotąsias pajėgas ir gynybinius pajėgumus“, – teigė V. Putinas ir pridūrė, kad NATO „nėra prasmės“ leisti daugiau pinigų ginklams.
Nors jis pripažino, kad didesnės NATO išlaidos sukeltų Rusijai tam tikrų „specifinių“ iššūkių, jis jų nesureikšmino.
„Mes atremsime visas kylančias grėsmes. Dėl to nėra jokių abejonių“, – pridūrė V. Putinas.
Praėjus daugiau kaip trejiems metams po to, kai Rusija įsakė pradėti plataus masto karinį puolimą, Kijevas siekia, kad NATO suteiktų jam saugumo garantijų, kurios būtų bet kokio susitarimo dėl karinių veiksmų nutraukimo dalis.
Putinas tikina, kad yra pasirengęs susitikti su Zelenskiu: įvardijo savo sąlygas
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad yra pasirengęs susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, bet tik derybų dėl trejus metus trunkančio konflikto užbaigimo „galutiniame etape“.
Jis taip pat užsiminė, kad V. Zelenskis neturi teisės pasirašyti taikos susitarimo, nes, kol tęsėsi karo padėtis, baigėsi jo penkerių metų kadencija, nors Kijevas šią mintį atmeta kaip nepagrįstą propagandą.
„Turime rasti sprendimą, kuris ne tik padėtų užbaigti dabartinį konfliktą, bet ir sudarytų sąlygas, kurios neleistų ilguoju laikotarpiu panašioms situacijoms pasikartoti“, – Sankt Peterburge susirinkusiems užsienio žurnalistams aiškino V. Putinas.
„Esu pasirengęs susitikti su visais, įskaitant Zelenskį. Tai nėra problema – jei Ukrainos valstybė patikės kam nors konkrečiai vesti derybas, dėl Dievo meilės, tai gali būti ir Zelenskis“, – sakė Rusijos vadovas.
„Mums nerūpi, kas ves derybas, net jei tai bus dabartinis režimo vadovas“, – kalbėjo V. Putinas.
Tačiau jis pridūrė, kad tai įvyktų tik „galutiniame etape, kad nesėdėtume ir nedalytume visko be galo ir be krašto, o imtume ir viską užbaigtume“.
Pastarosiomis savaitėmis derybos dėl trejus metus trunkančio konflikto užbaigimo įstrigo, V. Putinui keliant maksimalistinius reikalavimus jo puolimui nutraukti bei atsisakant asmeniškai susitikti su V. Zelenskiu.
Kyjivas kaltina Maskvą, kad ji sąmoningai sabotuoja taikos pastangas, siekdama pratęsti konfliktą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Zelenskis apie karo pabaigą: tai reikia padaryti per šią Trumpo kadenciją
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad yra pasirengęs bet kokiu formatu susitikti su tais, kurie priima sprendimus Rusijoje, ypatingai su Vladimiru Putinu, rašo „Kanal 24“.
Jis taip pat nurodė, kad tikisi JAV prezidento Donaldo Trumpo pagalbos.
„Reikia realaus ugnies nutraukimo. Reikia realaus karo pabaigos. Ukraina pasirengusi susitikti aukščiausiu lygiu – sprendimų lygiu“, – sako V. Zelenskis.
Anot jo, karą reikia baigti per dabartinę D. Trumpo kadenciją.
„Tai yra tai, kas gali padėti. Reikia sankcijų, reikia diplomatijos, reikia saugumo“, – pažymi jis.