Graikija sulaikė įtariamą rusų šnipą, GRU užverbuotą tarpininkaujant Lietuvos gyventojui
Graikijos pareigūnai strategiškai svarbiame Aleksandrupolio uostamiestyje sulaikė vyrą, kuris tarpininkaujant Lietuvoje gyvenančiam kartvelui buvo užverbuotas į GRU ir kuris, kaip įtariama, Rusijai fotografavo tiekimo vilkstines.
Anot policijos ir žiniasklaidos pranešimų, įtariamasis, 59 metų kartvelų kilmės Graikijos pilietis, šalies šiaurės rytuose esančiame Aleksandrupolyje buvo sulaikytas antradienį per bendrą policijos ir Graikijos nacionalinės žvalgybos tarnybos operaciją, o penktadienį stojo prieš tyrimą atliekantį teisėją.
Į magistratų teismą jis ėjo uždengtu veidu ir neatsakinėjo į reporterių klausimus.
Vyras „prisipažino fotografavęs ir filmavęs karinę medžiagą, veikdamas kito asmens naudai“, sakoma antradienį išplatintame policijos pareiškime. Jame nurodoma, kad įtariamasis tam kitam asmeniui siuntė filmuotą medžiagą per užšifruotą programėlę.
Šią savaitę šaltinis policijoje naujienų agentūrai AFP teigė, kad vyras, prisistatęs namų dažytoju, stebėjo į Ukrainą vykstančias karines vilkstines – tai rodo jo mobiliajame telefone surasta medžiaga.
Pasak šaltinio, policijai vyras teigė, kad atsisakė užmokesčio ir filmuotą medžiagą siuntė savanoriškai.
Jei bus nuteistas dėl šnipinėjimo, jam grės 5–10 metų laisvės atėmimo bausmė.
Šaltinis pridūrė, kad įtariamasis, kuris jaunystėje tarnavo Rusijos kariuomenėje, per tarpininką buvo užverbuotas į Rusijos karinės žvalgybos tarnybą GRU.
Graikijos žiniasklaida pranešė, kad šis tarpininkas buvo su organizuotu nusikalstamumu susijęs kartvelas, gyvenantis Lietuvoje.
Jis kovą Lietuvoje buvo sulaikytas, penktadienį skelbia graikų žiniasklaida.
Valstybės saugumo departamentas BNS situacijos plačiau nekomentavo.
„Neturime viešai teiktinos informacijos šiuo klausimu“, – teigiama departamento atsakyme.
Daugiau informacijos apie kartvelą nepateikė ir Generalinė prokuratūra.
„Lietuvos prokuratūra nekomentuoja užsienio valstybių institucijų skelbiamų pranešimų ir neturi viešai teiktinos informacijos nurodytais klausimais“, – BNS sakė prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.
Aleksandrupolis veikia kaip svarbūs amerikiečių kariuomenės vartai, per kuriuos pagal abipusės gynybos paktą į Europą gabenamos atsargos. Per šį uostą, svarbų JAV ir NATO operacijoms, keliauja karinė įranga ir kariai į rytines NATO nares Europoje.
Nepaisydama istorinių ryšių su Rusija, Graikija nuo pat Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios remia Kyjivą.
2023 metais paaiškėjo, kad Graikijoje daug metų gyveno rusė, naudojusi dar kūdikystėje mirusios graikų mergaitės tapatybę.
Ši įtariama „mieganti“ agentė, kuri apsimesdavo vienos mezginių parduotuvės Atėnuose savininke, pabėgo iš šalies pareigūnams nespėjus jos sulaikyti apklausai.
Rusai atakuoja Charkivą
Rusai atakuoja Charkivą dronais, praneša UNIAN. Buvo girdėti maždaug devyni sprogimai.
Zelenskis: Ukraina siekia pagreitinti savo balistinių raketų kūrimą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina siekia pagreitinti savo balistinių raketų kūrimą.
Apie tai V. Zelenskis kalbėjo savo vakaro kreipimesi į ukrainiečius. Jame V. Zelenskis nurodė, kad surengė posėdį, kuriame buvo aptartas šis klausimas, pateikta informacija apie brigadų aprūpinimą, padalinių komplektavimą.
„Labai išsamiai aptarta Ukrainos raketų programa, mūsų raketų kūrimas, gamyba. Užduotis – kuo greičiau pagreitinti Ukrainos balistinių raketų kūrimą. Mūsų raketų nuotolis – tai aiški ir veiksminga Ukrainos saugumo garantija“, – teigia jis.
Šaltiniai: NATO vadovas pateikė siūlymą šalims narėms, kaip didinti gynybos biudžetą iki 5 proc.
NATO vadovas Markas Rutte pasiūlė Aljanso šalims narėms didinti gynybos išlaidas iki 3,5 proc. nuo BVP ir skirti dar 1,5 proc. platesnėms su saugumu susijusioms išlaidoms, kad būtų pasiektas Donaldo Trumpo reikalaujamas 5 proc. tikslas,
.
Ukraina susigrąžino iš okupuotų teritorijų dar šešis vaikus
Dar šeši vaikai sugrąžinti į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją vykdant prezidento Volodymyro Zelenskio iniciatyvą „Bring Kids Back UA“.
„Sėkmingai sugrąžinti dar šeši vaikai. Tarp jų – šeima su dviem vaikais, ilgai gyvenusi okupacijos sąlygomis. Jaunesnysis turėjo sveikatos problemų, bet negalėjo gauti reikiamos medicinos pagalbos. Tėvai daug kartų mėgino išvykti savo jėgomis, bet nuolat susidurdavo su okupacinės valdžios keliamomis kliūtimis“, - „Telegram“ kanale pranešė iniciatyvos pareigūnė Daria Zarivna.
Kitas atvejis susijęs su mergaite ir jos motina, atsisakiusia priimti rusiškus dokumentus. Dėl to jos patyrė nuolatinį psichologinį spaudimą, šantažą ir tiesioginius grasinimus. „Galų gale padėtis tapo tokia kritiška, kad šeima buvo priversta prašyti pagalbos evakuotis“, – sakė pareigūnė.
Ji pareiškė dėkingumą Ukrainos ombudsmeno tarnybai už pagalbą organizuojant gelbėjimo misiją, taip pat Kataro valstybei.
Balandžio mėnesį Ukraina sugebėjo susigrąžinti 1 269 vaikus. Tai tapo įmanoma tarpininkaujant trečiosioms šalims ir Ukrainos vyriausybei glaudžiai bendradarbiaujant su gelbėjimo misijas vykdančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis.
Ukrainoje sučiupti Rusijos pajėgose fronte kovoję Togo piliečiai
Ukrainos ginkluotosios pajėgos „sučiupo ir sulaikė“ žmones iš nedidelės Vakarų Afrikos valstybės Togo, dalyvavusius „karinėse operacijose išvien su Rusijos ginkluotomis pajėgomis“, penktadienį pranešė Togo valdžia.
Togo užsienio reikalų ministerijos pranešime sakoma, kad „dauguma tautiečių, ypač jaunų studentų, išvyko iš Togo, gavę tariamas stipendijas, kurias siūlė struktūros, tvirtinusios, kad yra įsikūrusios Rusijoje“.
Ministerija paragino piliečius, „ypač jaunus žmones, norinčius studijuoti užsienyje, būti itin budriems“. Piliečiai raginami „tikrinti stipendijų pasiūlymų autentiškumą prieš prisiimant bet kokius įsipareigojimus ir susisiekti su atitinkamais departamentais ar bet kuria kita susijusia ministerija, kad gautų patikimą ir saugią informaciją prieš išvykstant į užsienį, ypač į Rusiją“.
Kovo mėnesį Martino Lutherio Kingo judėjimas (MMLK), pagrindinė Togo žmogaus teisių organizacija, pranešė valdžios institucijoms apie atvejį, kai mūšio lauke buvo sučiuptas ir Ukrainoje įkalintas studentas iš Togo.
„Rusijos ambasadoje Kotonu mieste gavęs studijų vizą, tautietis 2024 m. rugpjūčio 21 d. išvyko iš Togo į Rusiją“, – sakoma MMLK pranešime. „Atvykęs į Rusiją, jis buvo priverstas stoti į kariuomenę ir vykti į frontą Ukrainoje. Ten jis buvo sunkiai sužeistas, paimtas į nelaisvę ir įmestas į kalėjimą“, – sakoma pranešime.
Pastaraisiais mėnesiais spauda taip pat pranešė apie keletą atvejų, kai Afrikos piliečiai, dažnai studentai ar buvę kaliniai, ypač iš Kongo Demokratinės Respublikos, Kamerūno ir Benino, kovojo Rusijos pajėgose fronte Ukrainoje.
Rubio apie karo Ukrainoje baigtį: turime ir svarbesnių problemų pasaulyje
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad karo Ukrainoje laimėti karinėmis priemonėmis yra neįmanoma. Apie tai jis kalbėjo interviu „Fox News“, rašoma Valstybės departamento svetainėje.
Sprogimai Rusijoje: dronai atakavo žvalgybos stotį
Ukrainos pareigūnai pranešė, kad dronai penktadienį atakavo Rusijos karinės žvalgybos stotį, kuri šnipinėjo užsienio palydovus ir elektroninius signalus, rašo „Moscow Times“.
Pietų Rusijos Stavropolio srities gubernatorius Vladimiras Vladimirovas pranešė, kad anksti ryte dronų fragmentai nukrito Moskovskoye kaime, tačiau aukų ar kitų nuostolių nebuvo.
Tačiau Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos kovos su dezinformacija centras teigė, kad dronai „sėkmingai pasiekė“ Rusijos karinės žvalgybos agentūros žvalgybos palydovinio ryšio perėmimo ir analizės centrą.
Centro atstovas Andrijus Kovalenko „Telegram“ žinutėje teigė, kad šis centras yra palydovinio ryšio perėmimo stočių tinklo „Zvezda“ dalis.
„Zvezda“ įrenginys yra ne tik techninė bazė, bet ir Rusijos žvalgybos strateginės architektūros dalis, kuri naudojama tiek karo zonų padėties stebėjimui, tiek informacijos ir psichologinių operacijų rengimui“, – sako jis.
„Bloomberg“: Trumpas jau turi planus, kaip palaužti Putiną taikai
JAV pareigūnai parengė keletą planų Donaldui Trumpui, kaip jis galėtų didinti ekonominį spaudimą Rusijai, teigia „Bloomberg“ šaltiniai, leidiniui komentavę anonimiškai. Anot jų, D. Trumpas dar nepriėmė jokio sprendimo.
Planais siekiama priversti Rusiją sudaryti taiką Ukrainoje.
Šaltiniai kol kas atsisakė išsamiai paaiškinti, kokie variantai yra svarstomi, ir sakė, kad sprendimą priims tik prezidentas.
Ukraina ir jos sąjungininkai ragina JAV didinti spaudimą Maskvai – skirti daugiau apribojimų energijos eksportui ir pajamoms iš naftos. Šiomis priemonėmis siekiama, kad Rusija būtų priversta nutraukti ugnį pagal D. Trumpo pasiūlytas sąlygas. JAV ir ES jau taiko Maskvai beprecedentines sankcijas nuo 2022 m. vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą.
JAV Nacionalinio saugumo taryba ir Valstybės departamentas neatsakė į prašymus pateikti komentarus. Taip pat neatsakė D. Trumpo specialiojo pasiuntinio Steve'o Witkoffo atstovas spaudai.
Rusija teigia, kad Ukrainos Sumų srityje kuria saugumo ruožą
Rusija penktadienį pareiškė, kad jos pajėgos toliau kuria „saugumo ruožą“ Ukrainos Sumų srities pasienio teritorijose, prieš tai išstūmusios ukrainiečių karius iš Kursko regiono, esančio kitapus sienos Rusijos vakaruose, praneša agentūra „Reuters“.
Ukraina teigia, kad jos pajėgos vis dar yra įsitvirtinusios Kurske, kur rugpjūčio mėnesį inicijavo įsiveržimą, taip bandydamos atitraukti Rusijos pajėgų dėmesį ir įgyti svertą bet kokiose būsimose taikos derybose, tačiau pažymi, jog nerimauja dėl galimo Rusijos veržimosi į Sumus.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kovo mėnesį pareiškė, kad Rusija turėtų siekti sukurti buferinę zoną Sumų srityje, jog būtų galima apsisaugoti nuo bet kokių galimų Ukrainos įsiveržimų ateityje.
„Šiaurės pajėgų grupės daliniai baigė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų formuočių sutriuškinimą Kursko srityje, – pareiškime tvirtino Rusijos gynybos ministerija. – „Saugumo ruožo“ kūrimas Ukrainos Sumų srities pasienio teritorijose tęsiasi.“
Sumų gubernatorius Olehas Hryhorovas antradienį nurodė, kad Rusijai nelabai sekasi sukurti buferinę zoną, tačiau pripažino, kad keturi pasienio kaimai regione dėl Rusijos atakų pateko į „pilkąją zoną“.
Ukrainos ministras nubrėžė raudonąsias linijas: štai ko ukrainiečiai nedarys dėl taikos
Ukraina yra pasiruošusi nutraukti ugnį, tačiau nežada pildyti visų Maskvos užgaidų, pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiga, rašo „Kanal 24“.
Rusijos kariuomenės smūgiai Donecko srityje: vienas žmogus žuvo, dar trys buvo sužeisti
Gegužės 2 d. okupantai rusai apšaudė Ukrainos Donecko sritį, vienas žmogus žuvo, o dar trys buvo sužeisti, platformoje „Telegram“ pranešė šio regiono karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas.
„Dėl šiandieninio Donecko srities apšaudymo žuvo mažiausiai vienas žmogus, o trys buvo sužeisti (…) Pavojinga likti Donecko srityje! Evakuokitės laiku!“ – sakė srities vadovas.
Jis nurodė, kad vidurdienį rusai numetė bombą ant Klynovės Kostiantynivkos bendruomenėje, žuvo 66 m. metų amžiaus moteris ir buvo apgadintas namas. Pati Kostiantynivka buvo apšaudyta iš artilerijos, mieste buvo sužeisti du žmonės ir buvo apgadintas namas, parduotuvė, kavinė, vaistinė, du pramoniniai pastatai ir keturi infrastruktūros objektai.
Dar vienas žmogus buvo sužeistas Pokrovske, pridūrė V. Filaškinas.
Kaip jau skelbta, gegužės 1-ąją okupantai rusai pražudė du Donecko srities gyventojus, o dar du sužeidė.
Trumpo zigzagai tarp Zelenskio ir Putino: įvardijo, kur rizikuoja paslysti JAV
Zigzagais požiūrį į Vladimirą Putiną ir Volodymyrą Zelenskį keitęs Donaldas Trumpas dabar lyg stovi Ukrainos pusėje ir atrodo nusivylęs V. Putinu, rašo „The New York Times“. Anot leidinio, jei D. Trumpas galiausiai nuspręstų palikti Ukrainą be JAV pagalbos, jis rizikuotų sukelti kruviną ir chaotišką karinę katastrofą.
Ukrainos vyriausybė ragina parlamentą iki gegužės 8 d. ratifikuoti sutartį dėl naudingųjų iškasenų
Ukrainos vyriausybė paragino Aukščiausiąją Radą skubiai iki gegužės 8 d. ratifikuoti sutartį su JAV dėl naudingųjų iškasenų.
Per ministrų kabineto posėdį penktadienį ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis sakė, kad praėjusią naktį vyriausybė patvirtino reikalingus dokumentus ir pateikė juos parlamentui su prašymu ratifikuoti. Jis sakė, kad sutartis kartu su jos priedu yra viešai prieinama vyriausybės interneto svetainėje.
Pasak premjero, sutartį dėl naudingųjų iškasenų turi ratifikuoti parlamentas, o vėlesni susitarimai bus įgyvendinamojo pobūdžio, orientuoti į komercinius ar vykdomuosius klausimus ir pasirašyti tiesiogiai Ukrainos agentūros ir JAV valstybinės įmonės DFC. Šiems tolesniems susitarimams parlamento pritarimo nereikės.
„Vyriausybė ragina ratifikuoti sutartį, kai tik leis įstatymas“, - sakė D. Šmyhalis.
Po ilgų derybų Ukraina ir JAV pasirašė susitarimą dėl naudingųjų iškasenų. Dokumentą balandžio 30 d. pasirašė pirmoji ministro pirmininko pavaduotoja ir Ukrainos ekonomikos ministrė Julija Svyrydenko ir JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas.
Penktadienį per vyriausybės klausimų ir atsakymų sesiją Aukščiausiojoje Radoje D. Šmyhalis pareiškė, kad pagal susitarimą Ukraina ir JAV įsteigs Atkūrimo investicijų fondą, galintį lemti keliasdešimties ar net šimtų milijardų JAV dolerių investicijas.
„Dar per anksti vertinti (galimų investicijų) apimtį, bet esu įsitikinęs, kad tai bus dešimtys, galbūt šimtai milijardų dolerių. Tai yra mūsų tikslas, ir mes apie tai diskutuojame su savo partnere – Jungtinėmis Valstijomis“, - sakė D. Šmyhalis.
Jis pridūrė, kad steigdama fondą Ukraina išanalizavo panašius fondus, kuriuos XXI a. JAV įkūrė kitose šalyse. „Iš tiesų, tokie fondai tapo investicijų proveržio įrankiais ir ekonominės plėtros varikliais kiekvienai šaliai, kurioje jie buvo sukurti. Todėl Ukrainai tai yra absoliučiai teigiamas, daug žadantis susitarimas“, - pridūrė D. Šmyhalis. Jis vadino sutartį „dideliu Ukrainos laimėjimu“ ir ragino parlamentarus ją ratifikuoti.
Daug kainavę Ukrainos kilometrai: Rusija pernai prarado rekordinį skaičių karių – BBC tyrimas
2024 m. tapo didžiausių nuostolių Rusijos pajėgoms per visą karo Ukrainoje laikotarpį: žuvo mažiausiai 45 287 kariai. Tai beveik tris kartus daugiau nei per pirmuosius invazijos metus ir žymiai viršija 2023 m. nuostolius, kai vyko intensyvūs mūšiai dėl Bachmuto. Praėjusiais metais kiekvienas užimtos teritorijos kilometras Rusijai kainavo mažiausiai 27 gyvybes, pažymima BBC tyrime.
Šiuo metu BBC kartu su „Mediazona“ žurnalistai nustatė 106 745 Rusijos karių, žuvusių per visapusišką invaziją į Ukrainą, vardus iš viešai prieinamų duomenų.
Praėję metai buvo rekordiniai: dideli nuostoliai, mažai naudos
Pagal skaičiavimus, per pirmuosius invazijos metus Rusija prarado mažiausiai 17 890 žmonių (neskaitant savavališkai paskelbtų DNR ir LNR pajėgų nuostolių). 2023 m. – 37 633 žmonės.
2024 m. situacija atrodė kitaip. Nebuvo laikotarpių, kai nuostoliai žymiai sumažėdavo. Metų pradžioje Rusijos pajėgos vedė kruvinus mūšius dėl Avdijivkos ir Rabotinės. Vėliau sustiprino puolimą Pokrovsko ir Torecko kryptimis.
Rugpjūčio mėnesį Ukrainos pajėgos įsiveržė į Rusijos Kursko sritį. Per šį puolimą žuvo dešimtys Rusijos karių, paliktų saugoti sieną – vien per savaitę, nuo rugpjūčio 6 iki 13 d., žuvo, pagal apskaičiavimus, 1226 Rusijos kariai.
Tačiau didžiausi bendri nuostoliai Rusijos pusėje buvo patirti nuo 2024 m. rugsėjo iki lapkričio, pažymi žinomas JAV karinis analitikas Michaelas Kofmanas.„Rusijos pajėgų taktika buvo kartoti atakas mažomis šturmo grupėmis. Jos judėjo mažomis pėstininkų grupėmis, išsisklaidžiusiomis į skirtingas puses. Tai lėmė didelius nuostolius, palyginti su palyginti nedideliais teritoriniais laimėjimais“, – BBC cituojamas M. Kofmanas.
Iš viso, pagal ISW vertinimus, 2024 m. Rusija užėmė 4168 kvadratinių kilometrų žemės. Taigi, kiekvienas užimtas kilometras „kainavo“ 27 karių gyvybes (neskaitant sužeistųjų).
Realūs nuostolių skaičiai
Realūs nuostoliai, akivaizdu, yra daug didesni nei galima nustatyti iš atvirų šaltinių. Apklausti karo ekspertai mano, kad analizuojant Rusijos kapines, karo memorialus ir viešai prieinamus nekrologus galima nustatyti nuo 45 % iki 65 % realaus žuvusiųjų skaičiaus.
Tai paaiškinama tuo, kad didelės dalies per pastaruosius mėnesius žuvusių karių kūnai vis dar gali būti mūšio lauke. Norint juos išgabenti, reikia papildomai rizikuoti išgyvenusių karių, kurie gali patekti į dronų ugnį, sveikata.
Atsižvelgiant į šį įvertinimą, realus žuvusiųjų skaičius iš Rusijos pusės gali būti nuo 164 iki 237 tūkst. žmonių.
Ukraina: rusai telkia pajėgas puolimui Pokrovsko sektoriuje, pranešė kariuomenės grupė „Chortycia“
Rusijos pajėgos toliau telkia pajėgas tolesnėms atakoms Pokrovsko sektoriuje. Apie tai „Telegram“ pranešė operatyvinė ir strateginė kariuomenės grupė „Chortycia“.
„Pokrovsko kryptimi priešas pradėjo mūsų gynybinių pozicijų puolimą Jelyzavetivkoje, Promine, Novoukrainkoje, Kotlynėje, Udačnėje, Novotorecke, Novooleksandrivkoje, Troickėje, Kotliarivkoje, Lysivkoje, Dačenskėje, Uspenivkoje ir Andrijivkoje. Visos atakos buvo sėkmingai atremtos. Tačiau priešas ir toliau telkia pajėgas tolesniems puolimams“, – rašoma žinutėje.
Per praėjusią parą Charkivo sektoriuje Rusijos pajėgos bandė pulti ukrainiečių pozicijas Vovčanske, tačiau puolimas buvo nesėkmingas.
Kupjansko sektoriuje agresoriaus kariuomenei nepavyko pagerinti savo taktinių pozicijų prie Hluškivkos, Naujosios Kruhliakivkos ir Zahryzovės.
Lymano sektoriuje okupacinės pajėgos surengė ukrainiečių pozicijų puolimus prie Nadijos, Novoserhijivkos, Hrekivkos, Ridkodubo, Zelena Dolynos, Kolodiažų, Myrnės, Ternų ir Torskės. Juos ukrainiečių gynėjai sėkmingai atrėmė.
Taip pat Ukrainos pajėgos sėkmingai atrėmė priešo atakas Siversko, Novopavlivkos sektoriuose.
Rusijos pajėgos taip pat puolė Kramatorsko ir Torecko sektoriuose. Intensyvūs mūšiai tebevyksta Časiv Jaro ir Torecko miestuose.
Kaip pranešama, gegužės 1 dieną fronte užfiksuoti 199 Ukrainos gynybos pajėgų ir Rusijos okupantų pajėgų koviniai susirėmimai.
ES ir JAV koordinuoja „drakoniškas“ sankcijas Rusijai, šiai žlugdant derybas
Europos Sąjunga rengia dar vieną, 17-ąjį sankcijų paketą prieš Rusiją ir koordinuoja naujų apribojimų įvedimą su JAV valdžia. Apie tai pareiškė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noëlis Barrotas po susitikimo su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio Vašingtone ketvirtadienį.
„Mes, europiečiai, paremsime šią JAV iniciatyvą 17-uoju sankcijų paketu, ir aš pažadėjau [senatoriui] Lindsey Grahamui, kad stengsimės suderinti šiuos du sankcijų paketus tiek turinio, tiek terminų atžvilgiu“, – sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministras AFP.
Vakar respublikonų senatorius L. Grahamas pranešė, kad JAV Senato viršutinė rūmų palata parems „griežtų“ sankcijų įvedimą, jei Maskva atsisakys nutraukti karą su Ukraina. Pasak jo, įstatymas numato sankcijas tiek Rusijai, tiek 500 proc. muitus valstybėms, perkančioms iš Kremliaus naftą, dujas ir uraną, pažymima „The Moscow Times“.
Dokumentą remia 72 senatoriai, todėl bus galima įveikti galimą prezidento Donaldo Trumpo veto. „Putinas padarys didelę klaidą, jei bandys žaisti su Trumpu“, – sakė L. Grahamas, pažymėdamas, kad šis įstatymas taps priemone, priverčiančia V. Putiną sėsti prie derybų stalo.
J.-N. Barrotas taip pat pareiškė, kad naujų Europos sankcijų tikslas – sustiprinti spaudimą Maskvai, jei ji atsisakys paliaubų. Pasak jo, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „nepadarė jokių pastangų“ ir nepateikė nė vieno signalo apie pasirengimą taikai su Ukraina.
„Manau, kad dabar visiškai aišku, kad vienintelė kliūtis taikai Ukrainoje šiandien yra Vladimiras Putinas“, – pabrėžė Prancūzijos užsienio reikalų ministras. Jis taip pat pareiškė, kad Ukraina „įvykdė savo dalį susitarimo“, turėdamas omenyje Kyjivo sutikimą nedelsiant nutraukti ugnį be papildomų sąlygų, apie ką kalbėjo prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Sprogimai okupuotame Kryme: manoma, kad smogta kariniam aerodromui „Kača“
Rusijos okupuotame Kryme šiąnakt griaudėjo galingi sprogimai, remiantis liudininkais praneša Ukrainos žiniasklaidoje. Naktinio išpuolio Kryme tikslas galėjo būti karinis aerodromas „Kača“, rašoma „Astra“.
Ekspertai: iš JAV ir Ukrainos sandorio dėl naudingųjų iškasenų pelno, tikėtina, nebus ilgiau nei dešimtmetį
Finansinė nauda iš naujojo Ukrainos ir JAV susitarimo dėl naudingųjų iškasenų greičiausiai bus pasiekta per dešimtmetį ar dar ilgiau. Apie tai rašo „Reuters“.
Naujienų agentūra pažymi, kad investuotojai susidurs su tam tikrais iššūkiais įgyvendinant susitarimą.
Strategiškai svarbių mineralų gavybos plėtra šalyse, turinčiose pažangius kasybos sektorius, pavyzdžiui, Kanadoje ir Australijoje, paprastai trunka 10-20 metų, ketvirtadienį teigė kasybos konsultantai iš bendrovės „Benchmark Minerals Intelligence“.
O Ukrainoje didžioji dalis mineralų telkinių iš esmės dar net nėra ištirti. Be to, energetikos ir transporto sektoriai susiduria su didelėmis problemomis dėl plataus masto Rusijos invazijos, o ateities saugumas išlieka neaiškus.
Taip pat pažymima, kad ir prieš plataus masto karą Ukraina neskubėjo išduoti naujų gamtinių išteklių licencijų. Ukrainos valstybinės geologijos ir mineralinių išteklių tarnybos duomenimis, nuo 2012 iki 2020 metų buvo išduota maždaug 20 licencijų naftos ir dujų gavybai, taip pat viena grafito, viena aukso, dvi mangano ir viena vario gavybos licencija. Iš viso Ukrainoje šiuo metu yra 3 482 galiojančios licencijos.
Septyni iš 24 „Benchmark“ identifikuotų potencialių kasybos projektų yra Rusijos okupuotose teritorijose. Jie susiję su ličio, grafito, retųjų žemės elementų, nikelio ir mangano gavyba.
„Ukrinform“ primena, kad balandžio 17 dieną Ukraina ir JAV pasirašė memorandumą, kuriuo patvirtino bendrą įsipareigojimą plėtoti abipusiai naudingą ekonominę partnerystę.
Balandžio 30 dieną Ukraina ir JAV pasirašė susitarimą dėl Atstatymo investicijų fondo steigimo.
Naująja JAV ambasadore Ukrainoje paskirta Julie Davis
Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo administracija ketvirtadienį JAV ambasadore Ukrainoje paskyrė karjeros diplomatę Julie Davis.
Valstybės departamentas pranešė, kad J. Davis, rusakalbė, didžiąją savo karjeros dalį praleidusi buvusioje Sovietų Sąjungoje, eis pasiuntinės Kyjive pareigas. Į jas J. Davis turės būti oficialiai nominuota, o pozicija patvirtinta Senato.
Ambasadorė Bridget Brink, taip pat karjeros diplomatė, atsistatydino praėjusį mėnesį. Ji Kyjive dirbo trejus metus.
Ji atsidūrė keblioje padėtyje po to, kai buvusio prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) laikais tvirtai palaikė Ukrainą, o vėliau atstovavo D. Trumpui, įskaitant tuo metu, kai šis per susitikimą Ovaliajame kabinete susiginčijo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Apie J. Davis paskyrimą buvo paskelbta kitą dieną po to, kai Ukraina ir Jungtinės Valstijos pasirašė susitarimą dėl naudingųjų iškasenų, kurį Kyjivas laiko nauju būdu užtikrinti JAV įsipareigojimus.
„Ambasadorė Davis yra prezidento ir sekretoriaus pasirinkimas“, – žurnalistams teigė Valstybės departamento atstovė Tammy Bruce, pavadinusi susitarimą dėl iškasenų „svarbiu etapu“.
„Prezidentas Trumpas numatė šią Amerikos ir Ukrainos žmonių partnerystę, kad parodytų abiejų šalių įsipareigojimą siekti ilgalaikės taikos ir klestėjimo Ukrainoje“, – sakė T. Bruce.
J. Davis eina JAV ambasadorės Kipre pareigas, kurias ji eis kartu su naujomis pareigomis Kyjive.
Per Rusijos smūgius Ukrainoje sužeistas 31 žmogus
Per Rusijos smūgius Ukrainoje naktį buvo sužeista daugiau kaip 30 žmonių, penktadienį pranešė pareigūnai.
„29 žmonės buvo sužeisti per naktinę priešo ataką“ pramoniniame Zaporižios mieste, platformoje „Telegram“ rašė regiono gubernatorius Ivanas Fedorovas.
Jis pridūrė, kad tarp išpuolio dronais aukų yra 13 metų berniukas.
„Rusai smogė miesto civilinei infrastruktūrai. Nukentėjo gyvenamieji namai, universitetas ir infrastruktūros objektas“, – rašė I. Fedorovas.
Per Rusijos drono ataką rytinėje Dnipropetrovsko srityje buvo sužeisti du vyrai, dviejose vietose kilo gaisrai, „Telegram“ pranešė gubernatorius Serhijus Lysakas.
Ukrainos nacionalinė geležinkelių bendrovė teigė, kad prieš jos lokomotyvų remonto gamyklą Zaporižioje naktį buvo įvykdytas masinis išpuolis, kuris sukėlė kelias valandas trukusį gaisrą. Pranešimų apie sužeistuosius negauta.
Ukrainiečių oro pajėgos paskelbė, kad rusai praėjusią naktį paleido į Ukrainą 150 dronų. 64 jų buvo numušti, dar 62 nepasiekė taikinių.
Jų pranešime „Telegram“ nurodoma, kad nukentėjo ir Donecko sritis.
Apie smūgius pranešama praėjus daugiau nei parai po to, kai Kyjivas ir Vašingtonas pasirašė svarbų susitarimą dėl naudingųjų iškasenų.
Ukraina tikisi, kad šis susitarimas sudarys sąlygas Vašingtonui suteikti saugumo garantijas šaliai, kuri jau daugiau nei trejus metus kovoja su Rusijos invazija.
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad jos oro gynyba per naktį sunaikino 121 ukrainiečių droną, daugumą jų virš Krymo – Juodosios jūros pusiasalio, kurį Rusija aneksavo 2014-aisiais.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino tarptautinę bendruomenę daryti spaudimą Rusijai, kad ši sėstų prie derybų stalo. Tai jis sakė po to, kai naktį drono smūgio metu Odesos mieste žuvo du žmonės, o dar 15 buvo sužeisti.
„Mums reikia toliau spausti Rusiją, kad priverstume ją nusiraminti ir pradėti derybas“, – sakė V. Zelenskis.
„Nebeskraidysime į kitą pasaulio galą“: JAV perspėjo Ukrainą ir Rusiją
Vašingtonas nebevaidins tarpininko vaidmens derybose tarp kariaujančių šalių, pareiškė JAV Valstybės departamento oficiali atstovė Tammy Bruce. Pasak jos, amerikiečių požiūris į šią problemą keičiasi. JAV nebus „akimirksniu atskrendančios į kitą pasaulio galą, kad moderuotų susitikimus“, darbas turi būti atliekamas tik tarp Maskvos ir Kyjivo.
„Mes ir toliau teiksime pagalbą, bet nebesiskraidysime po pasaulį kaip tarpininkai susitikimuose. Dabar tai yra abiejų šalių reikalas, atėjo laikas, kai jos turi pateikti ir parengti konkrečius pasiūlymus, kaip užbaigti šį karą. Tai priklausys nuo jų“, – pareiškė T. Bruce per spaudos konferenciją.
Ji taip pat pažymėjo, kad pasirašytas susitarimas dėl mineralų su Ukraina „stiprina JAV įsipareigojimą šiai šaliai“. Ji pabrėžė, kad tai ne tik finansinis sandoris, bet ir ryšys tarp Amerikos ir Ukrainos.
„Kai pasaulis pamatys, kad turite tokį draugą kaip Jungtinės Valstijos, tai sustiprins visų dalyvių nacionalinį saugumą“, – pažymėjo ji.
T. Bruce taip pat sakė, kad išlieka galimybė įvesti naujas sankcijas prieš Rusiją, pridurdama, kad šiuo metu JAV neatšaukia Rusijai jokių anksčiau įvestų apribojimų.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ketvirtadienį pareiškė, kad yra galimybė, kad JAV pasitrauks iš taikos Ukrainoje derybų proceso motyvuodamas kitų geopolitinių iššūkių svarba.
Putinas galėjo pakeisti požiūrį į situaciją Ukrainoje, skelbia JAV žvalgyba – CNN šaltiniai
Naujausioje JAV žvalgybos prognozėje teigiama, kad Vladimiras Putinas keičia savo poziciją ir trumpalaikius tikslus bei rodo didesnį pasiryžimą pasiekti taikos susitarimą, kuris užbaigtų karą Ukrainoje, praneša CNN.
Šaltinių teigimu, V. Putinas galėjo sutelkti dėmesį į kontrolės stiprinimą šiuo metu okupuotose teritorijose ir Rusijos ekonomikos, kuri yra sudėtingoje padėtyje, skatinimą.
Anksčiau, remiantis JAV ir Vakarų žvalgybos duomenimis, V. Putinas manė, kad padėtis fronte yra jam palanki ir kad jis turi pakankamai jėgų ir žmogiškųjų išteklių, kad galėtų tęsti ilgą karą su Ukraina ir užimti visą šalį.
Nuostata, kad V. Putinas galėjo pakeisti savo požiūrį, sustiprino JAV prezidento Donaldo Trumpo ir jo derybininkų įsitikinimą, kad Kremliaus lyderis dabar gali būti labiau linkęs svarstyti galimą taikos susitarimą nei anksčiau.
JAV vadovybė skeptiškai nusiteikusi Putino atžvilgiu
Tačiau aukšti JAV pareigūnai tebėra skeptiškai nusiteikę Putino ir jo teiginių, kad jis siekia taikos susitarimo, atžvilgiu. Taip pat plačiai paplitęs įsitikinimas, kad net jei Rusija sutiktų su derybų sąlygomis, Maskva gali bandyti atnaujinti karą, siekdama užgrobti dar daugiau Ukrainos teritorijos.
„Manau, kad jis galbūt mąsto – nenoriu sakyti, kad mąsto mažiau, – bet mąsto apie tai, koks būtų protingas artimiausias tikslas“, – sakė aukštas Vakarų žvalgybos pareigūnas.
Trumpo administracijos daromas spaudimas, grasinimai naujomis sankcijomis ir kova su Rusijos ekonomika stumia V. Putiną į potencialiai sudėtingą padėtį. CNN taip pat pažymi, kad derybų metu ypatingas dėmesys buvo skirtas galimoms JAV ir Rusijos investicijoms, jei karas baigtųsi.
„Viskas priklauso nuo to, ką JAV yra pasirengusios pasiūlyti, kad jis galėtų ne tik paskelbti pergalę savo šalyje, bet ir tikrai pajusti, kad pasiekė kažką, dėl ko verta padaryti reikšmingą pertrauką, o vėliau galbūt vėl imtis kovos“, – sakė vienas pareigūnas.
Šaltinis taip pat atkreipė dėmesį į Putino pakartotines nuorodas į istorines rusų tautos ištakas ir teigė, kad jis turi ilgalaikį tikslą užimti didžiąją dalį Ukrainos, bent jau tas jos dalis, kurios, V. Putino nuomone, yra rusų civilizacijos lopšys.
Vienas aukštas Europos pareigūnas sutiko, kad Maskva yra pasirengusi žaisti pagal JAV taisykles ir apriboti savo dabartinius tikslus siekiant pagerinti santykius su Vašingtonu. Tačiau šalis aiškiai neatsisakė savo maksimalistinių karinių tikslų.
„Kremlius tikisi, kad geresni santykiai po taktinės pertraukos atitrauks dėmesį ir tada jie galės naudoti karines, ekonomines, informacines ir politines priemones, kad pasiektų visus Putino tikslus Ukrainoje ir už jos ribų“, – sakė pareigūnas.
Derybos bus tęsiamos
Vakar JAV viceprezidentas J. D. Vance’as pareiškė, kad Rusijos ir Ukrainos pozicijos labai skiriasi.
Pasak jo, artimiausiais mėnesiais JAV administracija sutelks dėmesį į užsienio politikos klausimus. Jis pabrėžė, kad diplomatija turėtų užpildyti šį didelį atotrūkį.
„Mes pateikėme taikos pasiūlymą ir ketiname per ateinančius 100 dienų labai stengtis, kad šios šalys susitartų“, – pridūrė jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Patį "rusofašizmos" terminą Lietuvoje įvedė ir išpopuliarino Algis Greitai, už ką rusofašistų išsyk buvo apšauktas rusofobu. Tačiau kiek vėlesniais laikais, ypač kai prasidėjo Rusijos-Ukrainos karas su rusų kariuomenės rengiamomis masinėmis civilių žudynėmis, vaikų žudymais, kankinimais ir žaginimais, su kitas karo nusikaltimais - tai jau netgi visai tolerantiškai nusiteikę žmonės ima pripažinti, kad Vladimiro Putino ideologija - tai, iš esmės, nacionalsocializmo atmaina, tik kad keliais dešimtmečiais užsilikusi ir prasčiau organizuota.
Rusofašistinė ideologija tokia supainiota ir dažnai pati sau prieštaraujanti kad sveikam žmogui nieko ten suprast neina, pagal jąją rusai yra pasaulio išgelbėtojai, kurie neša į pasaulį tik taiką, gėrį ir aukštus moralės idealus, o pikti Vakarai yra blogis, dėl to juos reikia kuo greičiau ir be jokio gailesčio sunaikinti. Kiekvienas rusofašistas yra pasiruošęs iki apsiseilėjimo kliedėti apie tai, kad Vakarai blogi, nes ten vien tik gėjai, žydai ir fašistai, bet pats tuomi tarpu mielai klausys visokių Leontjevų, melsis Jėzui ir bus ant užpakalio išsitatuiravęs svastiką.
Rusofašistinių grupuočių yra įvairių, tačiau visos jos skelbiasi pačios kovojančios su fašizmu, ir daro tai reguliariai pripjaudamos kokį nors užsienietį irba keliaudamos paturistauti su automatais į svečias šalis. Itin madinga tarpe tokių grupių fašistais vadinti pribaltus, o paskutiniu metu - ir ukrainiečius. Kitas rusofašistų bruožas yra visokiais būdais stengtis atkurti SSRS ir komunizmą, bet būti baisiai religingu ir visaip kaip sietis su RPC, kuri pastaruoju metu tapo tikra rusofašistų globėja ir sako turi kažkokių ten sąsajų su FSB ar netgi Putinu.
Visais atvejais rusofašistai neatsiejami nuo nežmoniškos, tiesiog nepadorios meilės viskam kas rusiška arba sovietiška. Toksai susirgimas daro juos nepaprastais paranojikais, nes visi žino, kad rusiškos mašinos, rusiška muzika ir kitokie rusiški dalykai yra visiškas šūdas. Taip ir atsiranda polinkis į visas įmanomas sąmokslo teorijas apie neva neteisėtai sugriautą SSRS, nesvietišką rusišką dvasingumą ir visokią ten rusų diskriminaciją Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje ir panašiai.
Rusofašizmas - iš esmės, yra dominuojanti Rusijos ideologija. Nors Rusijos valdančioji partija "Vieningoji Rusija" nėra atvirai nacistinė, tačiau jos lyderio Vladimiro Putino retorika apie SSRS atkūrimą, nuskriaustą Rusiją ir taip toliau, nepalieka abejonių. Verta prisiminti ir seną Putino pareiškimą apie tai, kad žudys čečėnus tualetuose.
Būdinga, kad būtent rusofašistai visus, kas tik pastebi kokius nors neadekvačius, agresyvius Rusijos veiksmus, išsyk kaltina rusofobija.
„Washington Post“: Ukrainos ir JAV susitarimas sukėlė Rusijos elito baimę ir pykčius
Maskvoje nerimaujama, kad po JAV ir Ukrainos sandorio dėl iškasenų JAV administracija užims kur kas labiau proukrainietišką poziciją nei iki šiol, skelbia „The Washington Post“, rašo UNIAN.
Leidinys pažymi, kad pirmieji Donaldo Trumpo darbo mėnesiai atrodė labiau kaip Rusijos interesų gynimas. Tačiau pastaruoju metu Vašingtono pareiškimų tonas pastebimai pasikeitė, o Ukrainos ir JAV susitarimas dėl išteklių Maskvoje sukėlė ypatingą susirūpinimą.
Kol Rusijos deputatai viešai aktyviai kritikuoja susitarimą, vadindami jį „dar vienu žingsniu link Ukrainos kolonizacijos“, Rusijos valdžios užkulisiuose auga nerimas. JAV ir Ukrainos santykių atšilimas gali panaikinti galimybę sudaryti Kremliui palankų taikos susitarimą.
„Šis sandoris pablogina Rusijos padėtį. Pašalinta viena iš pagrindinių įtampos tarp Trumpo ir Zelensko priežasčių“, – sako politologas Sergejus Markovas.
Nors trečiadienį pasirašytas dokumentas yra bendro pobūdžio ir nenumato konkrečių saugumo garantijų Ukrainai, jis, pasak S. Markovo, simboliškai reiškia, kad „JAV prisiima tam tikrus įsipareigojimus ginti Ukrainą“.
Kaip pažymi minėtas leidinys, iki šiol atrodė, kad Rusija turi pranašumą derybose dėl taikos, ypač po aštraus V. Zelenskio ir D. Trumpo konflikto Ovaliniame kabinete. Dabar Rusijos elitas yra susirūpinęs dėl karo užsitęsimo perspektyvos.
Pasak neįvardijamo Rusijos pareigūno, dabar spaudimas Vladimirui Putinui padidėjo – iš jo tikimasi, kad jis bent jau pradės rodyti, kad eina į kompromisą.
„Jis supranta, kad turi būti labiau linkęs bendradarbiauti. Kitaip Grahamo pasiūlytas įstatymo projektas bus rimtas smūgis“, – sako pareigūnas, turėdamas omenyje JAV įstatymo projektą dėl 500 proc. muito įvedimo importuojant į JAV prekes iš šalių, perkančių rusišką naftą.
Pasak pareigūno, Rusijos elito sluoksniuose vyksta ginčai.