Kasdienėje vakaro kalboje V. Zelenskis taip pat nurodė, kad buvo svarbu išanalizuoti pastarojo meto atakas prieš Ukrainą ir oro gynybos taktiką.
„Akivaizdu, kad reikia kurti ir stiprinti mūsų mobiliąsias šaudymo grupes, taip pat visas veiksmingiausias oro gynybos sistemas“, – pabrėžė jis.
The Staff carried out an important analysis of recent attacks against Ukraine – missiles, massive drone strikes.
We analyzed the tactics of our air defense. There is a clear need to develop and reinforce our mobile firing groups, as well as to get all the most powerful air… pic.twitter.com/b2CGnmwSkE— Volodymyr Zelenskyy / Володимир Зеленський (@ZelenskyyUa) November 28, 2023
V. Zelenskis atkreipė dėmesį ir į labai efektyvų oro gynybos sistemų „Patriot“ ir NASAMS veikimą.
Ukrainos prezidentas taip pat pridūrė, kad buvo aptarta padėtis fronto linijoje.
„Ypatingas dėmesys buvo skirtas Donecko krypčiai: Avdijivka, Marinka, Bachmuto sritis. Per pastarąją parą ten vyko intensyviausios kovos. Dėkoju visiems mūsų kariams už jų stiprybę ir ištvermę“, – sakė jis.
Rusijos pasienyje iškilo Ukrainos vėliava
Ukrainos pasieniečiai Budarkos kontrolės punkte pasienyje su Rusijos Federacija antradienį iškėlė Ukrainos vėliavą. Apie tai pranešė Ukrainos valstybinė sienos apsaugos tarnyba.
„Plieninės pasienio užkardos pasieniečiai, nepaisydami nuolatinio apšaudymo, įžengė į Budarkos kontrolės punkto teritoriją Charkivo srityje ir iškėlė mėlynai geltoną vėliavą ant aukščiausio bokšto šioje teritorijoje“, – sakoma pranešime.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba pažymi, kad šis kontrolės postas yra prie pat Rusijos sienos ir neveikia nuo pat karo pradžios.
Zelenskis okupantams žada „dovanų“: jie pajus ukrainiečių jėgą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis užsiminė, kad šalis rengia „gerus tolimojo nuotolio dalykus“, kuriais Rusijos okupantai pajus ukrainiečių jėgą.
Antradienį vakaro kalboje V. Zelenskis taip pat nurodė, kad buvo svarbu išanalizuoti pastarojo meto atakas prieš Ukrainą ir oro gynybos taktiką.
„Akivaizdu, kad reikia kurti ir stiprinti mūsų mobiliąsias šaudymo grupes, taip pat visas veiksmingiausias oro gynybos sistemas“, – pabrėžė jis.
V. Zelenskis atkreipė dėmesį ir į labai efektyvų oro gynybos sistemų „Patriot“ ir NASAMS veikimą.
Ukrainos prezidentas taip pat pridūrė, kad buvo aptarta padėtis fronto linijoje.
„Ypatingas dėmesys buvo skirtas Donecko krypčiai: Avdijivka, Marinka, Bachmuto sritis. Per pastarąją parą ten vyko intensyviausios kovos. Dėkoju visiems mūsų kariams už jų stiprybę ir ištvermę“, – sakė jis.
ES didina finansavimą Ukrainos karių mokymams
Europos Sąjunga antradienį susitarė daugiau nei keturis kartus padidinti savo išlaidas Ukrainos karių apmokymui kovoje su Rusijos invazija, investuodama beveik 200 mln. eurų.
27 šalių blokas iki šiol fronto linijai parengė 34 tūkst. Ukrainos karių. Tai reiškia, kad ES šioje srityje yra didžiausia Ukrainos kariuomenės rėmėja, Kyjivui desperatiškai stengiantis atkurti savo kariuomenės pajėgas vykstant intensyviems mūšiams.
Naujausias finansavimas padidino mokymams skirtą sumą iš ES centrinio Europos taikos priemonės fondo 194 mln. eurų, iki 255 mln. eurų, sakoma Briuselio pranešime.
Pareigūnų teigimu, siekiama, jog artimiausiu metu ES apmokytų 40 tūkst. Ukrainos karių.
Apie papildomas lėšas ukrainiečių karių apmokymui paskelbta tuo metu, kai ES stengiasi parengti didesnį ilgalaikės paramos Ukrainai paketą.
Vengrija, artimiausia Rusijos sąjungininkė ES, pagrasino, kad gruodį vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime sustabdys bet kokias derybas dėl didesnės karinės ir finansinės pagalbos teikimo Ukrainai arba leidimo Kyjivui pradėti derybas dėl prisijungimo prie bloko.
ES teigia, kad nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, blokas kartu su valstybėmis narėmis Ukrainai suteikė apie 27 mlrd. eurų karinę paramą.
Vladimiras Putinas užsipuolė Vakarus: mus bando „suskaldyti ir apiplėšti“
Prieš Rusijos prezidento rinkimų kampanijos pradžią Vladimiras Putinas savo kalboje dar kartą užsipuolė Vakarus. Jis apkaltino JAV ir kitas Vakarų šalis bandymu „suskaldyti ir apiplėšti“ šalį ir tvirtino, kad esą jo kariuomenė kovoja „už ne tik Rusijos, bet ir viso pasaulio laisvę“.
Tikimasi, kad V. Putinas – ilgiausiai nuo Josifo Stalino laikų vadovaujantis Rusijos prezidentas – paskelbs, kad kovo mėn. vyksiančiuose rinkimuose vėl kandidatuos.
„Mes giname savo žmonių saugumą ir gerovę, aukščiausią, istorinę teisę būti Rusija – stipria, nepriklausoma galia, šalimi-civilizacija“, – sakė V. Putinas Rusijos stačiatikių bažnyčios surengto mitingo dalyviams.
Jis kritikavo Vakarų neva tariamą „rusofobiją“ ir kaltino tokias šalis siekiu „sėti nesantaiką“.
V. Putinas taip pat pažadėjo užkirsti kelią „bet kokiam kišimuisi iš išorės, provokacijoms, kuriomis siekiama sukelti tarpetninius ar tarpreliginius konfliktus kaip agresyvius veiksmus prieš mūsų šalį“.
Rusijos vadovas ne kartą gynėsi, kad Maskva nėra kalta dėl konflikto, taip pat kaltino Vakarus „provokuojant“ karą Ukrainoje.
Ukraina įtaria Maskvą prisidėjus prie žvalgybos vadovo žmonos apnuodijimo
Ukraina antradienį pareiškė įtarianti, kad už Ukrainos karinės žvalgybos vado Kyrylos Budanovo žmonos Marianos Budanovos apnuodijimą atsakinga Maskva.
„Tyrimas parodys, bet tai yra pagrindinė hipotezė“, – naujienų agentūrai AFP sakė Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas, paklaustas, ar su tuo galėjo būti susijusi Rusija.
Buvęs Rusijos premjeras pareiškė tikintis Ukrainos pergale kare: proveržis įvyks greičiau nei prognozuojama
Buvęs Rusijos ministras pirmininkas (2000-2004 m.), prezidento Vladimiro Putino kritikas Michailas Kasjanovas pareiškė tikintis, kad karas Ukrainoje baigsis 2024 m. pabaigoje, rašo „UNIAN“.
Anot jo, Ukrainos kariai padarys proveržį, o „didžioji dalis priešo užgrobtų žemių bus išlaisvinta“.
„Na, manau, kad kitų metų pabaigoje (karas Ukrainoje pasibaigs – past.). Nes vis dar tikiuosi, kad Ukraina gaus papildomų ginklų, kurie reikalingi aktyviam ir efektyviam puolimui, kaip visi tikėjosi...“ – M. Kasjanovo interviu cituoja „UNIAN“.
Pareigūnas pridūrė, kad Kyjivui „buvo pažadėtos nepilnos sumos (pagalbos – aut.), o tai, kas buvo pažadėta, nebuvo pristatyta laiku... Ir laikas buvo praleistas, o okupuotoje teritorijoje buvo pastatyti didžiuliai statiniai, gynybiniai statiniai“.
„Manau, kad žiemą ir pavasarį bus įvykdyti tiekimai, bus pristatyta žadėta įranga ir ginklai, noriu tikėti, kad Ukraina pasieks pergalę. Bet net jei iki metų pabaigos nebus išlaisvintos visos okupuotos teritorijos, kitų metų pabaigoje viskas turėtų baigtis. Manau, kad įvyks proveržis“ – sakė jis.
V. Putino atleistas iš pareigų, M. Kasjanovas prisijungė prie Rusijos opozicijos ir tapo vienu iš balsingiausių Kremliaus kritikų.
Ekspremjeras vadovauja opozicinei liberaliai Liaudies laisvės partijai (PARNAS). 2023 m. birželį jis paliko Rusiją.
Pernai gegužės viduryje duodamas interviu Vokietijos transliuotojui „Deutsche Welle“ M. Kasjanovas kritikavo Kremliaus „brutalų karą“ prieš Ukrainą.
Chersone nugriaudėjo galingi sprogimai
Antradienio pavakarę Chersone nugriaudėjo galingi sprogimai.
Tai „Telegram“ pranešė Chersono miesto karinės administracijos vadovas Romanas Mročko.
„Chersone girdimi galingi sprogimai!“, – teigiama pranešime.
Ukrainos Sumų regione per rusų apšaudymą žuvo trys žmonės
Ukraina pranešė, kad antradienį Rusijos pajėgoms apšaudžius šiaurės rytinį Sumų regioną žuvo trys žmonės, įskaitant septynerių metų vaiką.
„Iš po griuvėsių buvo ištraukti dviejų žuvusių moterų palaikai ir du sužeisti vyrai. Taip pat buvo sužeisti automobilyje važiavę vyras ir jo septynerių metų podukra. Mergaitė vėliau mirė ligoninėje“, – sakoma Ukrainos generalinės prokuratūros pranešime socialiniuose tinkluose.
Suomija sako uždaranti paskutinįjį pasienio su Rusija punktą
Suomijos ministras pirmininkas antradienį pareiškė, kad dėl migrantų antplūdžio, kuris, Helsinkio teigimu, yra Maskvos surengta hibridinė ataka, šalis uždarys paskutiniąją savo sienos su Rusija perėją.
„Vyriausybė šiandien nusprendė uždaryti visus rytinės sienos perėjimo punktus“, – žurnalistams sakė ministras pirmininkas Petteri Orpo.
Vidaus reikalų ministrė Mari Rantanen pridūrė, kad uždarymas įsigalios naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį ir truks iki gruodžio 13 dienos.
Suomijoje padaugėjo prieglobsčio prašytojų, be vizų atvykstančių per šalies 1,3 tūkst. km ilgio sieną su Rusija: nuo rugpjūčio ją kirto apie 800 migrantų.
Daugiausia jų yra iš Artimųjų Rytų ir Afrikos.
Dėl to Suomija per pastarąsias dvi savaites uždarė visas savo pasienio perėjas, išskyrus šiauriausią.
Suomijos pareigūnai tvirtina, kad Rusija bando destabilizuoti Šiaurės kaimynę, o P. Orpo praėjusią savaitę tai pavadino sistemingais ir organizuotais Rusijos valdžios institucijų veiksmais.
Balandį Maskva perspėjo, kad imsis atsakomųjų priemonių taktiniu ir strateginiu požiūriu po to, kai Suomijos sprendimą prisijungti prie NATO pavadino pasikėsinimu į Rusijos saugumą.
Žiniasklaidą: greitą kelią į NATO Ukrainai užkirto JAV ir Vokietija
NATO narės vis dar nesusitarė – ar atnaujintoje metinėje nacionalinėje programoje numatytos reformos yra sąlygos, kurias išpildžiusi Ukraina galės prisijungti prie NATO, ar tai priemonė priartinti Kyjivą prie Aljanso, leidiniui „Euractiv“ sakė keli NATO diplomatai.
Vieno iš jų teigimu, tai reiškia, kad kai bus įvykdytos reformų, dėl kurių NATO susitarė su Ukraina, įgyvendinimo sąlygos, bus galima svarstyti narystės klausimą.
Kiti leidinio pašnekovai teigė, kad reformų programoje nėra sąlygų sąrašo, bet tai yra „rodyklė“ arba „priemonės“, skirtos stebėti pažangą ir informuoti Aljanso šalių vadovus.
Kitas NATO diplomatas teigė, kad net jei karas su Rusija baigtųsi rytoj ir Ukraina atitiktų visas reformų plane nurodytas sąlygas, NATO narės vis tiek turės sutikti su kvietimu, o tai gali būti nelengvas procesas.
Ukraina sako boikotuosianti ESBO susitikimą
Ukraina antradienį paskelbė, kad boikotuos Šiaurės Makedonijos sostinėje Skopjėje šią savaitę vyksiantį Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) susitikimą, nes į jį buvo pakviestas Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Dėl sprendimo leisti dalyvauti S. Lavrovui Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba boikotuos ESBO ministrų susitikimą, naujienų agentūrai AFP sakė ukrainiečių Užsienio reikalų ministerijos atstovas Olehas Nikolenka.
S. Lavrovas sakė, kad planuoja dalyvauti ESBO susitikime.
Paskelbus, kad jis dalyvaus, Baltijos šalių ministrai taip pat pranešė boikotuosiantys susitikimą.
Žlugo Rusijos bandymas sukelti krizę pasienyje – ekspertai pagyrė Suomijos sprendimą
Rusijos bandymas sukurti dirbtinę migracijos krizę Suomijos pasienyje žlugo dėl greitos Suomijos valdžios institucijų reakcijos. Tokį verdiktą naujausioje savo ataskaitoje skelbia JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.
Griežtas Baltijos šalių gestas Lavrovui ir Europai – prie bendro stalo nesėdės
Paskelbus, kad Šiaurės Makedonijoje vyksiančiame Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) susitikime dalyvaus Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Baltijos šalių ministrai pranešė jį boikotuosiantys.
J. Stoltenbergas sako esąs įsitikinęs, kad JAV tęs ginklų tiekimą Ukrainai
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį sakė esąs įsitikinęs, kad Jungtinės Valstijos tęs ginklų tiekimą Ukrainai, nepaisant nesutarimų Vašingtone.
„Esu įsitikinęs, kad Jungtinės Valstijos ir toliau teiks paramą, nes tai atitinka Jungtinių Valstijų saugumo interesus ir mūsų susitarimą“, – sakė J. Stoltenbergas Briuselyje vykstančiame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime.
Ukraina ruošia mobilizacijos pokyčius
Ukrainos vyriausybė pasiruošė keisti mobilizacijos tvarką šalyje. Visos naujovės bus pristatytos šią savaitę, bet tarp jų numatoma mobilizacijos klausimus patikėti privačioms kompanijoms.
Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas pranešė apie Ukrainos Aukščiausioje Radoje ruošiamus mobilizacijos pakeitimus.
„Jie bus paskelbti šią savaitę“, – „The Guardian“ sakė O. Danilovas.
Anot jo, Ukraina planuoja pasitelkti komercines verbavimo įmones, kurios turėtų prisidėti prie tikslingesnio šauktinių komplektavimo ir gretų papildymo. Be to, tokių įmonių įtraukimas į procesą turėtų įtikinti šauktinius, kad jie atliks jų įgūdžius atitinkančius vaidmenis, o ne tiesiog bus siunčiami į frontą.
„Kai kurie žmonės bijo, bijo mirti, bijo šaudyti, bet tai nereiškia, kad jie negali dalyvauti kitoje veikloje... Dabar turime naują ministrą su nauju požiūriu“, – aiškino O. Danilovas.
Portalas tv3.lt jau rašė, kad Ukraina susiduria su didele nuo mobilizacijos bėgančių vyrų problema.
O. Scholzas: parama Ukrainai turi egzistencinę svarbą Europai
Tolesnė karinė ir finansinė parama Ukrainai turi egzistencinę svarbą Europai, antradienį sakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, teisindamas įsipareigojimus dėl išlaidų gynybai.
Jis kalbėjo Berlynui susiduriant su vidaus biudžeto krize.
„Tęsime šią paramą, kol bus būtina, – sakydamas kalbą parlamentui pabrėžė O. Scholzas. – Ši parama yra egzistencinės svarbos. Ukrainai, (...) bet taip pat ir mums Europoje.“
G. Landsbergis: mes laukiame, kol Rusijos kare prieš Ukrainą įvyks Perl Harboras
Vakarai nežiūri į Rusijos karą Ukrainoje kaip į tiesioginę grėsmę, laukdami, kol įvyks Perl Harboro ataką primenantis sukrėtimas, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Paralelę su 1941 metų netikėta japonų ataka, kai daugiau kaip 2,4 tūkst. JAV karių žūtis paskatino Jungtines Valstijas įsitraukti į kovos veiksmus Antrojo pasaulinio karo metu, ministras antradienį išvedė diskusijoje užsienio politikos forume Berlyne.
„Mes vis dar neleidžiame sau galvoti, kad šis karas yra apie mus – bet ne vertybine prasme, jog kovojame, nes tai teisinga, nes tai teisingas karas – tačiau strategiškai, kad tai liečia mus, kad Rusija mėgina sumenkinti Vakarus. Tai reiškia, kad jeigu Ukraina neatsilaikys, netektis bus mūsų“, – diskusijoje kalbėjo ministras.
EVT vadovas Vengrijoje susitiko su V. Orbanu, siekdamas mažinti įtampą
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis pirmadienį, siekdamas sumažinti didėjančią įtampą, susitiko su Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu, grasinančiu blokuoti svarbius sprendimus dėl Ukrainos.
Derybos, kurias V. Orbanas pavadino naudingomis, tačiau nepateikė išsamesnės informacijos, truko ilgiau nei 2 valandas, sakė vienas Europos Sąjungos pareigūnas.
V. Orbanas – vienintelis iš ES vadovų, palaikantis glaudžius ryšius su Kremliumi – grasina per gruodį įvyksiantį viršūnių susitikimą pasinaudoti veto teise ir blokuoti naują ES pagalbos Ukrainai paketą bei sustabdyti Ukrainos siekį prisijungti prie bloko.
Žiniasklaida: bandyta nunuodyti Ukrainos žvalgybos vado žmoną
Ukrainos portalo „Babel“ šaltiniai praneša, kad šalies žvalgybos vado Kyrylo Budanovo žmonai buvo diagnozuotas apsinuodijimas sunkiaisiais metalais. Pažymima, jog jos organizme aptiktos medžiagos nėra naudojamos buityje ar net kariuomenėje.
„Babel“ pašnekovai tvirtina, kad „tos medžiagos jokiu būdu nėra naudojamos buityje ir karyboje“.
Rusija karui skirs trečdalį 2024 metų valstybės biudžeto
Vladimiras Putinas pasirašė įstatymą dėl federalinio biudžeto 2024–2026 m. Kitais metais Rusija planuoja skirti beveik trečdalį visų savo lėšų kariuomenės ir karinio-pramoninio komplekso išlaikymui. Tai nuo sovietmečio neregėtos išlaidos, rašo „The Moscow Times“.
„Kitais metais pagal eilutę „krašto apsauga“ iš biudžeto bus išleista 10,775 trilijonų rublių (101 mlrd. eurų) – 70 proc. daugiau nei 2023 m. (6,8 trilijono rublių, arba 69 mlrd. eurų), 2,3 karto daugiau nei 2022 m. (47 mlrd. eurų) ir tris kartus daugiau iki karo 2021 m. (3,5 trilijono rublių, arba 35 mlrd. eurų)“, – teigiama ataskaitoje.
Karinių išlaidų dalis sieks 29,5 proc. 2023 m. karui skirta 19 proc. biudžeto, o 2022 m. – 17 proc. Kremlius ir toliau demonstruoja, kad kasmet karui bus skiriama vis daugiau pinigų.
Remiantis buvusio Rusijos ministro pirmininko Jegoro Gaidaro archyvu, Sovietų Sąjungos 1990 m. valdžia „kariniams tikslams“ skyrė 29,4 proc. valstybės biudžeto.
Rusijos teismas pratęsė JAV žurnalisto E. Gershkovicho suėmimą
Maskvos teismas antradienį paskelbė, kad iki sausio pabaigos pratęsė JAV žurnalisto Evano Gershkovicho, nuo kovo dėl kaltinimų šnipinėjimu kalinamo Rusijoje, suėmimą.
Teismas sakė, kad jo suėmimas pratęsiamas dviem mėnesiams iki sausio 30-osios.
32-ejų vyras, leidinio „The Wall Street Journal“ korespondentas Rusijoje, buvo sulaikytas kovo pabaigoje, komandiruotės Jekaterinburge metu.
Rusų nuostoliai
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skaičiuoja per praėjusią parą nukovusios 860 rusų karių.
Tarp kitų rusų nuostolių: trys tankai, trys šarvuočiai, artilerijos sistema, trys automobiliai.
Per audras Ukrainoje, Rusijoje ir Moldovoje žuvo mažiausiai 13 žmonių
Uraganiniai vėjai, snygis ir potvyniai Ukrainoje, Rusijos pietuose ir Moldovoje pirmadienį nusinešė mažiausiai 13 gyvybių, pranešė pareigūnai.
Audra, kurią Rusijos žiniasklaida vadina didžiausia per šimtmetį, nuo sekmadienio siautė Dagestano, Krasnodaro ir Rostovo regionuose, rusų okupuotose Ukrainos Donecko, Luhansko, Chersono, Zaporižios srityse ir aneksuotame Kryme.
Rusijos energetikos ministerija paskelbė, kad elektros tiekimo sutrikimai paveikė apie 1,9 mln. žmonių.
Kryme per audrą žuvo keturi žmonės, Moldovoje – dar keturi. Ukrainoje, kur vietomis iškrito 25 cm sniego, žuvo mažiausiai penki žmonės, beveik 1,5 tūkst. miestų ir kaimų liko be elektros.
Rusai skelbia apie dviejų dronų išpuolį
Pirmadienio vakarą Rusijos Gynybos ministerija pranešė apie virš Riazanės srities teritorijos sunaikintą orlaivio tipo droną. Tuo metu vietiniai „Telegram“ kanalai rašo, kad oro gynyba numušė du dronus.
Kanalas „SHOT“ praneša, kad Riazanės naftos perdirbimo gamyklos, gaminančios benziną, dyzeliną, žibalą ir mazutą, rajone buvo numušti nepilotuojami orlaiviai. Anot jų, žalos nepadaryta, žmonės nenukentėjo.
„Telegram“ kanalas „VČK-OGPU“, skelbiantis nutekintą informaciją iš Rusijos teisėsaugos struktūrų, rašo, kad vienas iš dronų bandė atakuoti Diagilevo karinę oro bazę, esančią vakariniame miesto pakraštyje.
Svarbiausi pirmadienio įvykiai
► Dėl savaitgalį praūžusių stiprių audrų Rusijoje ir Maskvos okupuotose Ukrainos teritorijose beveik du milijonai žmonių liko be elektros, pirmadienį pranešė rusų energetikos ministerija.
► NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė, kad Turkija turėtų kuo greičiau pritarti įstrigusiam Švedijos stojimui į Aljansą.
► J. Stoltenbergas sakė, kad Ukraina vis dar padaro labai didelių nuostolių Rusijos pajėgoms, nors ukrainiečių kariuomenei ir nepavyksta atkovoti rusų užimtų teritorijų.
► Rusija intensyviai atakuoja rytinį Ukrainos Avdijivkos miestą ir pietinį Robotynės kaimą, kur pastarosiomis savaitėmis vyksta įnirtingos kovos, pranešė ukrainiečių pajėgos.
► Suomija yra pasirengusi uždaryti paskutinę sienos su Rusija perėją, jei Maskva ir toliau per ją siųs migrantus, pirmadienį pareiškė ministras pirmininkas Petteri Orpo.
Žydas Putinas žudo rusus , Rusija jau užversta musulmonais
Žydas Netanyahu žudo palestiniečius
Žydai Merkel , Solcas, Sarkozy , Makaronas užvertė Europa migrantais
Žydu forumas ruošia skaitmeninį konclageri
Žydas Kusindzeris dar 1974 metais parengė gyventojų skaičiaus mažinimo planą
Žydė Ursula kalba apie depopuliacija
Žmonijos priešai yra žydai . Jų tikėjimas yra sunaikinti visas tautas . Jie ta ir daro
https://t.me/nexta_live/89252
safdfgadfg
https://t.me/nexta_live/89252
https://t.me/nexta_live/89252