„Bild“ kalbinti vokiečių ekspertai apie 28 punktų taikos planą, kurį penktadienį amerikiečiai pristatė Volodymyrui Zelenskiui, pasisakė kategoriškai: reikia išmesti į šiukšlių dėžę.
Rusijos Samaros srityje per Ukrainos dronų ataką žuvo du žmonės
Per Ukrainos bepiločių orlaivių ataką Rusijoje, Samaros srityje, du žmonės buvo mirtinai sužaloti numuštų dronų nuolaužomis, šeštadienį pranešė valdžios institucijos.
Dar du žmonės buvo sužeisti per ataką prieš energetikos infrastruktūros objektus Syzranės mieste, sakė regiono gubernatorius Viačeslavas Fedoriščevas.
Jis nepateikė jokių detalių. Žiniasklaidos teigimu, mieste yra naftos perdirbimo gamykla.
Kyjivo dronų pajėgos nuolat atakuoja Rusijos naftos pramonę, kuri yra pagrindinis finansavimo šaltinis nuo 2022 m. vasario vykstančiai plataus masto invazijai į Ukrainą.
Kitų šalies regionų valdžios institucijos taip pat pranešė apie daugybę Ukrainos dronų atakų. Dėl oro pavojaus keliuose oro uostuose, įskaitant Samaros, Tambovo, Penzos, Saratovo ir Uljanovskoa, laikinai sustabdyti lėktuvų pakilimai ir nusileidimai.
Rusijos gynybos ministerija ryte pranešė, kad oro gynyba numušė 69 Ukrainos dronus.
Pasak ministerijos, ypač nukentėjo Samaros ir Saratovo regionai bei Juodosios jūros pusiasalis Krymas, kurį Maskva neteisėtai aneksavo 2014 m.
Kaip jau įprasta, ministerija nepateikė jokios informacijos apie smūgius ar padarytą žalą.
Ukrainos kontratakos nuolat daro žalą ir atneša aukų, įskaitant civilių gyventojų. Tačiau jų padariniai yra menki, palyginti su didžiuliais nuostoliais ir daugybe aukų Rusijos atakų Ukrainoje.
JAV respublikonų kongresmenas ragina balsuoti dėl įstatymo projekto, numatančio griežtas sankcijas Rusijai
JAV Atstovų Rūmų narys respublikonas Brianas Fitzpatrickas pateikė Kongresui peticiją dėl įstatymo projekto perkėlimo iš komiteto į plenarinę sesiją, siekdamas surengti balsavimą dėl dvipartinio įstatymo projekto, kuriuo būtų įvedamos griežtos sankcijos šalims, bendradarbiaujančioms su Rusija.
Apie šį žingsnį jis paskelbė socialinės žiniasklaidos platformoje „X“, praneša „Ukrinform“.
B. Fitzpatrickas griežtai kritikavo prezidento Donaldo Trumpo „taikos planą“ Ukrainai, kuris dabar plačiai aptarinėjamas tarp politikų, ekspertų ir žiniasklaidoje.
„Ši Rusijos sukurpta propaganda turi būti atmesta ir rimtai nevertinama, nes tai yra nesąmonė, – rašė jis. – Šiuo metu reikia taikos per jėgą, o ne nuolaidžiavimo.“
Pasak kongresmeno, penktadienį jis oficialiai informavo Atstovų Rūmų vadovybę apie prašymą perkelti įstatymo projektą iš komiteto ir „priverstinai surengti balsavimą dėl griežtų sankcijų Rusijai iškart po mūsų sugrįžimo.“
Senatorius Lindsey Grahamas, vienas iš antrinių sankcijų įstatymo, skirto su Rusija prekiaujančioms šalims, autorių, palankiai įvertino B. Fitzpatricko pranešimą platformoje „X“.
„Džiaugiuosi matydamas, kad Atstovų Rūmuose, regis, esama pažangos svarstant sankcijų Rusijai įstatymo projektą, kuris Kongrese sulaukia didžiulio abiejų partijų palaikymo,“ – rašė L. Grahamas.
Įstatymo projektas, „kurį beveik metus rengiau kartu su senatoriumi [Richardu] Blumenthalu, leis prezidentui Trumpui taikyti sankcijas šalims, kurios perka pigią Rusijos naftą ir dujas“, – sakė L. Grahamas. Pasak jo, spaudimas Rusijos naftos pirkėjams yra būdas priversti Vladimirą Putiną sėstis prie derybų stalo. „Tai suteiks Trumpui daugiau įtakos svertų, nei jis kada nors turėjo šioje srityje“, – pridūrė senatorius.
„Būtina kuo greičiau priimti šį įstatymą Kongrese, kad Ukrainoje būtų užtikrinta garbinga ir teisinga taika“, – sakė L. Grahamas.
Peticija dėl perkėlimo leidžia įstatymų leidėjams apeiti Atstovų Rūmų vadovybę ir pateikti įstatymo projektą tiesiogiai svarstyti plenarinėje sesijoje, jei ją pasirašo mažiausiai 218 nariai.
JAV žiniasklaida jau anksčiau pranešė, kad D. Trumpo administracija kartu su Maskva parengė 28 punktų planą, kaip užbaigti karą Ukrainoje.
Plane teigiama, kad Kyjivas turėtų atsisakyti Ukrainos kontroliuojamų Donbaso dalių, sumažinti savo karines pajėgas ir didžiąją dalį ginkluotės. Mainais jis gautų saugumo garantijas nuo būsimų Rusijos agresijos veiksmų. Ukraina taip pat turėtų įtvirtinti savo Konstitucijoje įsipareigojimą niekada nestoti į NATO, o Aljansas turėtų pakeisti savo chartiją, kad užkirstų kelią Ukrainos narystei ateityje. NATO taip pat įsipareigotų nedislokuoti kariuomenės Ukrainos teritorijoje. Be to, plane numatyta, kad per 100 dienų nuo susitarimo pasirašymo Ukrainoje turi būti surengti rinkimai.
„Išmesti į šiukšliadėžę“ – ekspertai apie Trumpo planą
Donaldo Trumpo komandos pateiktą pasiūlymą reikia išmesti į šiukšlių dėžę – „Bild“ kalbinti vokiečių ekspertai apie 28 punktų taikos planą, kurį penktadienį amerikiečiai pristatė Volodymyrui Zelenskiui.
„Ukrainos požiūriu šie 28 punktai reiškia kapituliaciją“, – teigia Kelno universiteto politikos mokslų profesorius Thomas Jageris komentare „Bild“. – Kyjivui siūloma „pasiduoti ir atsisakyti galimybės ateityje gintis nuo Rusijos“.
„Galų gale JAV pateikia planą, kurį parašė Rusija. Trumpas yra tik pasiuntinys, kuris turi daryti spaudimą Rusijos aukai. [...] Ar [Zelenskis] sugebės atlaikyti spaudimą, taip pat priklauso nuo Europos valstybių, kurios turėtų jį paremti“, – daro išvadą profesorius. Pagal planą Rusija turi įsipareigoti „nepulti kaimyninių šalių“, tačiau, saugumo eksperto Kristiano Mollingo (European Policy Centre) nuomone, šis pažadas greičiausiai nieko nevertas. „Ko vertas susitarimas su chronišku melagiu?“, – sako jis. Vladimiras Putinas pastaraisiais metais nesilaikė nė vieno susitarimo, todėl tokių susitarimų dabar negalima laikyti veiksminga priemone: „Teisės galia pakeista stipriausiojo teise“.
K. Mollingas mano, kad Rusija yra vienintelė šio taikos plano naudos gavėja. Numatyta jos visiška reabilitacija: šalis bus „vėl visiškai integruota į pasaulio ekonomiką, įskaitant visų sankcijų panaikinimą; be to, ji bus pakviesta grįžti į G8“. „Rusija vėl sėdėtų prie derybų stalo – kaip agresyvų karą pradėjusi šalis – ir už tai būtų apdovanota“, – apibendrina ekspertas.
Peteris Neumeieris, saugumo tyrimų profesorius (Karališkasis koledžas Londone), kreipiasi į visus sąjungininkus, įskaitant Vokietiją: „Pasiūlymas turi būti atmestas nedaugelio likusių Ukrainos draugų, esančių Donaldo Trumpo aplinkoje, ir išsiųstas ten, kur jam ir vieta: į šiukšlių dėžę!“
Jei planas bus įgyvendintas, „po dvejų ar trejų metų, kai Rusija vėl sustiprės, gali būti surengta nauja ataka, kurios Ukraina jau nebegalės atremti“, paaiškino ekspertas.
Kyjivas po JAV plano pateikimo kitus žingsnius aptaria su partneriais Europoje
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha sakė per bendrą pokalbį telefonu su kolegomis Europoje aptaręs JAV siūlomą karo užbaigimo planą ir išdėstęs kitus žingsnius.
Socialiniame tinkle „X“ A. Sybiha sakė, kad pokalbis su Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Lenkijos, Suomijos užsienio reikalų ministrais ir Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadove Kaja Kallas (Kaja Kalas), taip pat su Italijos ir Vokietijos atstovais buvo savalaikis ir prasmingas.
Pasak A. Sybihos, jis papasakojo apie ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio „pastarojo meto kontaktų“ rezultatus ir išdėstė „mūsų kitų žingsnių logiką“.
„Detaliai aptarėme Jungtinių Valstijų pateiktų taikos pasiūlymų elementus ir savo bendrą darbą siekiant atverti įvykdomą kelią teisingos taikos link“, – pridūrė jis.
V. Zelenskis penktadienį parodė, kad nesutinka su Vašingtono 28 punktų planu, pagal kurį Ukraina turėtų atiduoti Rusijai savo teritorijų, sumažinti savo kariuomenę ir pažadėti niekada nestoti į NATO.
A. Sybiha taip pat sakė pabrėžęs, koks svarbus tolesnis transatlantinis spaudimas siekiant priversti Rusiją užbaigti karą.
Jis sakė padėkojęs Ukrainos partneriams „už jų pasiryžimą didinti paramą Ukrainai šiuo lemiamu metu“.
Britų užsienio reikalų sekretorė Yvette Cooper „X“ pranešė, kad per derybas buvo patvirtinta parama teisingai ir ilgalaikei taikai Ukrainoje.
„Turime užsitikrinti visišką ugnies nutraukimą ir erdvę prasmingoms deryboms. Ukraina turi spręsti dėl savo ateities, – rašė ji. – Dirbsiu su Ukraina, JAV ir ES dėl taikos.“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį paskelbė, kad Ukraina turi iki lapkričio 27 dienos, kai amerikiečiai švęs Padėkos dieną, sutikti su jo administracijos pasiūlytu 28 punktų planu, kurį Kyjivas laiko itin palankiu Kremliui.
Rusijos lyderis Vladimiras Putinas sveikino JAV pasiūlymą, į kurį įtraukta daug griežtų Rusijos reikalavimų.
JAV rengdamos planą nesitarė su Europa, bet Senojo žemyno lyderiai šeštadienį turi susitikti Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikimo Pietų Afrikoje kuluaruose.
„Jokie dalykai, susiję su Ukraina, neturėtų būti sprendžiami be Ukrainos“, – po derybų su V. Zelenskiu socialiniame tinkle „X“ sakė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen.
D. Trumpas Ukrainai davė mažiau nei savaitę pasirašymui, bet V. Zelenskis penktadienį pažadėjo siekti, kad bet kokiu susitarimu nebūtų išduoti Ukrainos interesai, nors pripažino, kad rizikuoja prarasti Vašingtoną kaip sąjungininką.
Ukraina išgyvena vieną sunkiausių akimirkų savo istorijoje, socialiniuose tinkluose paskelbtame kreipimesi į ukrainiečius sakė V. Zelenskis.
Pagal planą, kurio kopiją gavo naujienų agentūra AFP, Rusija taip pat būtų reintegruota į pasaulio ekonomiką ir vėl prisijungtų prie Didžiojo aštuoneto (G-8).
V. Putinas penktadienį pareiškė, kad JAV planas galėtų „padėti pamatus“ taikos susitarimui su Ukraina, bet pagrasino užgrobti daugiau teritorijų, jei Kyjivas atmes pasiūlymą.
D. Trumpas penktadienį paskelbė, kad Ukraina turi iki lapkričio 27 dienos, kai amerikiečiai švęs Padėkos dieną, sutikti su jo administracijos pasiūlytu 28 punktų planu, kurį Kyjivas laiko itin palankiu Kremliui. Tačiau JAV lyderis užsiminė, kad šis terminas galėtų būti lankstus.
Amerikos generolai vyks į Maskvą – žiniasklaida
JAV generolų grupė greičiausiai kitą savaitę išskris į Maskvą, kad aptartų Vašingtono parengtą „taikos planą“ su Kremliumi. Apie tai praneša „The Guardian“, remiantis šaltiniais JAV.
Vance’as atšovė taikos susitarimo kritikams: nesuvokiate realybės
J. D. Vance’as pareiškė, kad JAV taikos planas siekia „nutraukti žudynes, tuo pačiu išsaugant Ukrainos suverenitetą“. JAV viceprezidentas tikina, kad tie, kurie kritikuoja Vašingtono pasiūlytą planą nutraukti karą Ukrainoje, nesupranta realios dabartinės situacijos.
Pasak J. D. Vance’o, bet koks taikos planas tarp Ukrainos ir Rusijos turi siekti trijų tikslų: sustabdyti žudynes, išsaugant Ukrainos suverenitetą; būti priimtinas tiek Rusijai, tiek Ukrainai; maksimaliai padidinti tikimybę, kad karas nebus atnaujintas.
Pasak jo, „yra iliuzija, kad jei tiesiog duosime daugiau pinigų, ginklų arba sugriežtinsime sankcijas, pergalė bus arti“.
„Bet kokia kritika taikos susitarimui, kurį rengia administracija, rodo arba jo neteisingą supratimą, arba iškreipia kai kurias kritines realijas vietoje“, – rašė jis „X“ tinkle.
Donaldas Trumpas: Ukraina turi iki lapkričio 27 dienos sutikti su jo pasiūlytu taikos planu
JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad Ukraina turi iki lapkričio 27 dienos sutikti su jo administracijos pasiūlytu planu, kuriuo siekiama užbaigti karą su Rusija.
„Turėjau daug terminų, bet jei viskas klostosi gerai, jie paprastai pratęsiami. Tačiau ketvirtadienis, mūsų manymu, yra tinkamas laikas“, – per interviu radijui „Fox Radio“ sakė jis, paklaustas, ar davė Ukrainai laiko iki kito ketvirtadienio sutikti su 28 punktų JAV planu, kaip nutraukti karą.
Pagal planą, kurio kopiją gavo naujienų agentūra, Ukraina turėtų atiduoti dalį rytinių teritorijų Rusijai ir sumažinti savo kariuomenės dydį.
Plane taip pat teigiama, kad Kyjivas įsipareigotų nesiekti narystės NATO, o taikos atveju šalyje nebūtų dislokuoti Ukrainos Vakarų sąjungininkių taikdariai.
Tačiau skelbiama, kad taikos atveju Europos kariniai lėktuvai būtų dislokuoti Lenkijoje, kad, esant potencialiam pavojui, galėtų suteikti Ukrainai apsaugą.
D. Trumpas pareiškė, kad jei kovos tęsis, ukrainiečiai vis tiek praras teritorijas, kurias jiems tektų perleisti Rusijai, jei planas būtų patvirtintas.
„Sakykite, ką norite, jie buvo labai drąsūs“, – sakė jis apie Ukrainos pajėgas, kovojančias su rusais.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „nebenori daugiau kariauti“, atsakė respublikonų lyderis, paklaustas apie tikimybę, kad Rusija puls kitas Europos šalis po to, kai 2022-ųjų vasarį įsiveržė į Ukrainą.
D. Trumpas taip pat pareiškė, kad V. Putinas prisiima atsakomybę už beveik ketverius metus trunkantį karą, nors, anot JAV prezidento, tai „turėjo būti vienos dienos karas“.
Tuo metu ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė neišduosiantis Ukrainos, atmesdamas JAV planą užbaigti karą palankiomis Maskvai sąlygomis ir pripažindamas, kad rizikuoja prarasti Vašingtoną kaip sąjungininką.
Tačiau Baltieji rūmai patikino, kad planą aptarė tiek su Kyjivu, tiek su Maskva.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Ukraina: Šveicarijoje pradedamos derybos su JAV
Ukraina ir JAV Šveicarijoje pradeda derybas dėl karo užbaigimo būdų, šeštadienį sakė vienas ukrainiečių derybininkas.
Pranešimas pasirodė po to, kai Vašingtonas nusiuntė Kyjivui planą, kuriuo tenkinami svarbūs Maskvos reikalavimai.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas įspėjo, kad Ukraina iki lapkričio 27-osios turi sutikti su jo administracijos pateiktu 28 punktų planu, pagal kurį Ukraina turėtų atiduoti Rusijai savo teritorijų, sumažinti savo kariuomenę ir pažadėti niekada nestoti į NATO.
„Artimiausiomis dienomis Šveicarijoje pradėsime Ukrainos ir Jungtinių Valstijų aukšto rango pareigūnų konsultacijas dėl galimų būsimo taikos susitarimo parametrų“, – socialiniuose tinkluose parašė Ukrainos Saugumo tarybos sekretorius, ukrainiečių derybininkų komandos narys Rustemas Umerovas.
„Tai dar vienas dialogo etapas, vykstantis pastarosiomis dienomis ir visų pirma skirtas tam, kad suderintume savo viziją dėl kitų žingsnių“, – pridūrė buvęs gynybos ministras R. Umerovas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis keliomis minutėmis anksčiau patvirtino savo šalies delegaciją šioms deryboms. Jai vadovaus prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas.
Tuo metu Ukrainos sąjungininkai Europoje, kurie nebuvo įtraukti į plano rengimą, šeštadienį Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) prasidėjusiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime stengėsi parengti atsakomąjį pasiūlymą ir taip sustiprinti Kyjivo pozicijas.
R. Umerovas anksčiau vadovavo keliems derybų su Rusija raundams Turkijoje, kur pažangos nebuvo padaryta.
V. Zelenskio įsake dėl derybininkų komandos sakoma, kad derybose taip pat dalyvaus Rusijos atstovai.
Rusija kol kas nepatvirtino savo dalyvavimo.