Ukraina smogė naftos perdirbimo gamyklai Saratovo srityje
Ukrainos gynybos pajėgos smogė svarbiam objektui Rusijos Federacijos Saratovo srityje – naftos perdirbimo gamyklai „Saratovorgsintez“.
Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, rašo UNIAN.
„Siekiant sumažinti priešo puolimo galimybes, šiandien Ukrainos gynybos ministerijos Žvalgybos generalinio direktorato padaliniai, bendradarbiaudami su kitomis gynybos pajėgų dalimis, sudavė smūgį naftos perdirbimo gamyklos „Saratovorgsintez“ teritorijai Saratovo srityje, Rusijos Federacijoje“, – teigiama pranešime.
Rusijos pajėgos naudoja šią įmonę, kad aprūpintų savo padalinius, kariaujančius prieš Ukrainą, degalais ir tepalais.
Generalinio štabo duomenimis, smūgio metu buvo sugadinti technologiniai įrenginiai, kilo gaisras.
Viena NATO narė į kariuomenę šauks ir moteris: įveda „loterijos“ principą
Danija siekia padidinti kariuomenėje tarnaujančių jaunuolių skaičių ir pirmą kartą į privalomosios karinės tarnybos schemą įtraukia moteris.
Tiek vyrai, tiek moterys ir toliau galės savanoriškai prisijungti prie kariuomenės, o likusios vietos bus užpildytos per lyčiai neutralią šaukimo „loteriją“.
„Drąsus karys, tikras karininkas“: Ukraina neteko patyrusio pulkininko
Antradienį Ukraina neteko pulkininko Sergijaus Zacharevičiaus. Jis buvo 110-osios atskirosios mechanizuotos brigados vadas, skelbia „Kanal 24“.
Brigada sako, kad jis buvo pavyzdinis karys.
Macronas skambino Zelenskiui
Po pokalbio su Vladimiru Putinu Emmanuelis Macronas paskambino Volodymyrui Zelenskiui ir supažindino jį su pokalbio detalėmis, skelbia UNIAN.
Apie E. Macrono ir V. Putino pokalbį pranešta antradienį vakare.
Lukašenka: Putinas Baltarusijoje dislokuos „Orešnik“ sistemas
Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka skelbia, kad Baltarusijoje iki metų pabaigos bus dislokuotos „Orešnik“ raketų sistemos, rašo baltarusių agentūra „Belta“.
Netikėtas skambutis: Macronas kalbėjosi su Putinu, šis pažėrė riebių kaltinimų Vakarams
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas telefonu kalbėjosi su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu, skelbia rusų agentūra TASS. Anot agentūros, informaciją apie skambutį patvirtino Kremlius.
Ukraina kuria karo ateitį: „Bloomberg“ vardija, kuo ypatinga ukrainiečių strategija
Ukraina kuria šiuolaikinio karo ateitį, skelbia „Bloomberg“. Po trijų metų karo su Rusija Ukraina tapo ginklų, keičiančių karo veidą, gamintoja.
Kaip savo reportaže rašo leidinys, miškingose kopose, esančiose prie Dniepro upės už Kyjivo, dvi nedidelės, į mechanizuotus krabus panašios bepilotės priemonės nusileido nuo platformos ant smėlio. 280 kilogramų sveriantys robotai yra valdomi nuotoliniu būdu žmogaus operatoriaus, o jų vikšrai lengvai įveikia reljefą.
Vienas iš jų, vadinamas „TerMIT“, turi paprastą plieninę platformą, skirtą tiekti atsargas kariams fronte. Kitas turi viršutinę konstrukciją, dėl kurios atrodo kaip miniatiūrinis kombainas. Tačiau vietoj derliaus jis sėja mirtiną minų derlių.
„Tai yra Ukrainoje sukurta šiuolaikinio karo ateitis. Trejus su puse metų trukęs karas su Rusija šalį pavertė ginklų fabriku, kuris keičia karo lauko sampratą. Nauji įrenginiai kuriami ir diegiami už žymiai mažesnę kainą ir per daug trumpesnį laiką, palyginti su bet kuria kita šalimi pasaulyje“, – rašoma tekste.
Ukraina vis dar priklauso nuo JAV žvalgybos ir sąjungininkų oro gynybos. Tačiau, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, Kyjivas dabar pats apsirūpina apie 40 proc. ginkluotės.
Ukraina susiduria su egzistencine grėsme. Jos pajėgų vadas neseniai įspėjo, kad Vladimiras Putinas turi apie 695 000 karių, išdėstytų palei fronto liniją. Rusija toliau bombarduoja Ukrainą raketomis ir dronais, o V. Putinas atmeta raginimus nutraukti ugnį.
Todėl, kaip pastebi „Bloomberg“, Ukrainos variklis dabar yra gebėjimas prisitaikyti. Yra ukrainiečių, kurie karui prasidėjus keitė profesijas. Pavyzdžiui, Maksymas Vasylchenko prieš karą dirbo maisto gamybos įrangą gaminančioje įmonėje, kur montavo ir programavo įrangą. Dabar jis gamina karinius robotus.
Jis ir keletas kolegų savo žinias panaudojo padėti draugams, kurie įstojo į armiją. Kai jiems baigėsi pinigai, jiems buvo patarta įsteigti įmonę, kad galėtų gauti finansavimą. Taip atsirado „TenCore“ – sparčiai augančios gynybos technologijų startuolių scenos žvaigždė, pagarsėjusi savo robotu „TerMIT“. „TerMIT“ yra įdėtas „Starlink“ palydovinio interneto imtuvas ir telpa į „Skoda Octavia“ universalo bagažinę.
Jis sudarytas iš modulių, kuriuos galima keisti arba atnaujinti. Yra trys versijos.
„TerMIT“ jau naudoja daugiau nei 20 karinių dalinių, kai kurie juos naudoja, kad pristatytų maistą ir įrangą į fronto liniją iš 20 kilometrų atstumo ir parvežtų sužeistuosius bei žuvusiuosius.
„Čia veikia šalta logika: mašinos yra ne tik vienkartinės, bet ir pigesnės už žmones. Vieno žuvusio kario gyvybė valstybei kainuoja 16 milijonų grivinų (apie 323 000 eurų), 15 milijonų kompensacijos šeimai ir 1 milijoną įrangos. „TerMIT“ kaina prasideda nuo 20 000 JAV dolerių“, – pastebi leidinys.
Nuo penkių darbuotojų, dirbusių 2024 m. vasarį įkūrus įmonę, „TenCore“ išaugo iki 175 darbuotojų.
Ukrainos naudojami pigūs dronai, skirti Rusijos pozicijoms pulti ir naikinti kovinius tankus, pakeitė mūšio lauko pobūdį. Ryškiausias šio pajėgumo pavyzdys buvo smūgis strateginiams bombonešiams Rusijos oro bazėse.
Todėl vadinamoji „mirties zona“, kurioje kariai nuolat rizikuoja būti užpulti, sparčiai plečiasi. Dronai dabar gali skristi beveik bet kokiomis oro sąlygomis, dieną ir naktį, ir pristatyti įrangą į tranšėjas įstrigusiems kariams, netgi kraują sužeistiems kariams.
Tačiau ir Rusija nestovi vietoje – naudoja dronus, valdomus šviesolaidžio kabeliu, todėl jie yra atsparūs elektroninėms priemonėms.
Maskva gegužę padidino kovinių dronų gamybą beveik 17 proc.
Rusija yra patyrusi gamybos standartizavimo srityje, gali pagaminti didelius kiekius įrangos, o Ukraina didžiausią vertę teikia kūrybiškumui ir inovacijoms. Karo eigą lems tai, kuris modelis bus pranašesnis.
Rusijoje griežtinamos taisyklės užsieniečiams
Antradienį Maskvos valdžios institucijos pranešė, kad užsieniečiai, kurie nepateikė vyriausybei biometrinių duomenų, Rusijoje neturės galimybės naudotis mobiliuoju ryšiu.
Skaitmeninės plėtros, ryšių ir žiniasklaidos ministerijos teigimu, šia priemone siekiama kovoti su sukčiavimu ir neregistruotų arba vadinamųjų „pilkųjų“ SIM kortelių naudojimu.
Užsienio šalių gyventojai iki antradienio turėjo užsiregistruoti vieningoje Rusijos biometrinių duomenų sistemoje. Tiems, kurie to nepadarė, telekomunikacijų paslaugų teikėjai palaipsniui išjungs mobiliojo ryšio ryšį. Rusijos piliečiams šios taisyklės taikomos nebus.
Nuo metų pradžios užsieniečiams SIM kortelę gauti tapo gerokai sunkiau.
Norintieji ją gauti turi užsiregistruoti valstybės portale, pateikti prašymą pensijų draudimo numeriui gauti, biometrinius duomenis, įskaitant nuotrauką ir balso pavyzdį, taip pat nurodyti mobiliojo telefono, kuriame bus naudojama SIM kortelė, įrenginio identifikavimo numerį. Be to, vienam užsieniečiui leidžiama turėti ne daugiau nei 10 SIM kortelių.
Tokia politika siekiama sugriežtinti atvykstančiųjų kontrolę. Rusija jau yra nustačiusi griežtesnius įvažiavimo į šalį reikalavimus iš kelių Vidurinės Azijos šalių atvykstantiems darbininkams.
Rusijoje sudužo karinis lėktuvas: tai jau trečia tokia avarija šiais metais
Rusijoje įvyko jau trečia šiais metais karinių oro pajėgų lėktuvo katastrofa. Pasak Rusijos gynybos ministerijos, sudužęs orlaivis buvo naikintuvas Su-34.
Lėktuvas sudužo Nižnij Novgorodo srityje – miške netoli Veletmos kaimo, maždaug 10 km atstumu nuo karinio aerodromo „Savasleika“, kuriame veikia 4-ojo Valstybinio aviacijos personalo rengimo ir karinių bandymų centro filialas, rašo „The Moscow Times“.
Kyjivas teigia, kad birželį Ukrainos naikintuvai sunaikino daugiau kaip 600 taikinių
Ukrainos naikintuvai per birželį sunaikino daugiau nei 600 taikinių, pranešė Kyjivo oro pajėgos.
Tai apėmė vadavietes, logistikos objektus, taip pat „priešo darbo jėgos ir įrangos sutelkimo vietas“, priduriama pranešime.
Tuo tarpu Ukrainos oro pajėgos teigia, kad oro gynybos sistemos sunaikino 4750 taikinių, tarp kurių buvo kelių tipų Rusijos dronai ir raketos, rašo „Sky News“.
Ukrainos dronų smūgis Iževskui: žuvo 3 žmonės, 35 buvo sužeisti
Per Ukrainos dronų ataką Rusijos Iževsko mieste, esančiame daugiau nei už 1000 kilometrų nuo fronto linijos, žuvo mažiausiai trys žmonės, dešimtys buvo sužeisti ir paguldyti į ligoninę, pranešė regiono gubernatorius.
„Šiuo metu hospitalizuoti 35 žmonės, 10 jų yra sunkios būklės“, – „Telegram“ kanale sakė gubernatorius Aleksandras Brečalovas ir pridūrė, kad trys žmonės žuvo.
Ukrainos saugumo tarnyba (SSU) patvirtino sudavusi tikslius smūgius į Rusijos karinę gamyklą Iževske.
Kremliaus atsakas į JAV priekaištus dėl taikos derybų eigos: „Niekas čia nieko nevilkina“
Kremlius atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo vyresniojo pasiuntinio Ukrainoje teiginį, esą Rusija vilkina taikos derybas, rašo „Sky News“.
Keithas Kelloggas vakar pareiškė, kad Rusija nebegali tęsti taikos derybų vilkinimo „tol, kol bombarduoja objektus Ukrainoje“.
Paprašytas pakomentuoti šiuos teiginius, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusija yra dėkinga D. Trumpo komandai už pagalbą derybų procese, tačiau pabrėžė, jog Maskva jų nevykdo vilkindama.
„Niekas čia nieko nevilkina“, – teigė jis.
Ukraina iš TVF gavo 500 mln. dolerių išmoką
Ukraina iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) gavo devintą 500 milijonų JAV dolerių išmoką.
Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalas.
„Ukraina gavo devintąją Tarptautinio valiutos fondo išmoką. 500 mln. JAV dolerių bus skirta patenkinti svarbiausius biudžeto poreikius. Tai padaryta po aštuntosios bendradarbiavimo pagal EFF (išplėstinę fondo priemonę) programos peržiūros“, – rašė D. Šmyhalas.
Pasak jo, bendra išmokų suma pagal TVF programą Ukrainai jau pasiekė 10,6 mlrd. JAV dolerių.
„Esu dėkingas TVF už nuoseklią ir sistemingą paramą. Ji padeda mums išlikti tvirtiems kovoje už laisvę ir tęsti atstatymo darbus“, – pridūrė D. Šmyhalas.
Primename, kad 2025 m. birželio 30 d. TVF vykdomoji valdyba baigė aštuntąją išplėstinio susitarimo pagal išplėstinio fondo priemonę Ukrainai peržiūrą, sudarydama sąlygas išmokėti Ukrainai apie 0,5 mlrd. JAV dolerių sumą.
Naujas Zelenskio žingsnis: steigia tribunolą, kuris tirs Rusijos nusikaltimus Ukrainoje
Volodymyras Zelenskis pranešė pasirašęs dokumentus, reikalingus naujo specialiojo tribunolo, kuris nagrinės Rusijos agresijos prieš Ukrainą nusikaltimus, įsteigimui, rašo „Sky News“.
Tribunolą steigia Europos Taryba kartu su Ukrainos vyriausybe.
Jo veikloje daugiausia dėmesio bus skiriama aukščiausio rango politiniams ir karo lyderiams, atsakingiems už agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą planavimą, rengimą, inicijavimą ar įgyvendinimą.
„Rusija jau šiais metais turi pajusti, kad atsakomybė už jos įvykdytą agresiją yra neišvengiama, ir kad tarptautinis teisinis procesas, skirtas ją patraukti į atsakomybę, iš tikrųjų prasidėjo“, – pareiškė V. Zelenskis.
Tarptautinis baudžiamasis teismas turi jurisdikciją tirti karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir genocidą Ukrainoje.
Gubernatorius: per Ukrainos dronų ataką Rusijos Iževsko mieste yra žuvusiųjų ir sužeistųjų
Antradienio rytą per Ukrainos dronų ataką Rusijos Iževsko mieste, esančiame daugiau nei už 1000 kilometrų nuo sienos, „žuvo ir buvo sužeista“ daug žmonių, pranešė regiono gubernatorius.
„Deja, yra žuvusiųjų ir sunkiai sužeistųjų. Šiuo metu jiems teikiama visa reikalinga pagalba Iževsko ligoninėje“, – sakė gubernatorius Aleksandras Brečalovas, tačiau konkrečių skaičių nenurodė.
Tai buvo vienas tolimiausių smūgių Rusijos teritorijoje per ketvirtus metus trunkantį karą. Iževske, esančiame toli nuo mūšio lauko Ukrainoje, yra daug ginklų gamybos fabrikų, įskaitant gamyklą, kurioje gaminami koviniai dronai.
Nepatvirtintuose vaizdo įrašuose, paskelbtuose socialiniuose tinkluose, matyti bent vienas dronas, dūzgiantis virš miesto, kitame – sprogimas ant didelio pastato stogo.
Praėjusį mėnesį Ukrainos kariuomenės vadas pažadėjo didinti smūgių į Rusiją „mastą ir nuotolį“, sakė, kad Kyjivas nesėdės sudėjęs rankų, kol Maskva tęsia puolimą.
Ukraina įvykdė daug atsakomųjų smūgių į Rusijos energetikos ir karinę infrastruktūrą, kartais už šimtų kilometrų nuo fronto linijos. Kyjivo teigimu, smūgiai yra teisingas atsakas į mirtinas Rusijos atakas prieš Ukrainos infrastruktūrą ir civilius gyventojus.
Rusijos dronų smūgių Ukrainoje birželį padaugėjo 37 proc.
Birželį, palyginti su geguže, Rusijos tolimojo nuotolio dronų smūgių Ukrainoje padaugėjo 37 proc., o tai daro spaudimą apkrautoms šalies oro gynybos sistemoms ir civiliams gyventojams, nurodoma antradienį paskelbtoje naujienų agentūros AFP analizėje.
Ukrainos karinių oro pajėgų duomenys parodė, kad Rusija per birželio mėnesį į Ukrainą paleido 5 438 tolimojo nuotolio dronus – daugiau nei bet kurį kitą mėnesį nuo Maskvos invazijos pradžios 2022 metų vasarį ir daugiau nei gegužę, kai buvo paleisti 3 974 dronai.
ISW: birželį Rusijos karinė pažanga Ukrainoje spartėjo trečią mėnesį iš eilės
Birželį Rusijos karinė pažanga Ukrainoje spartėjo trečią mėnesį iš eilės ir buvo didžiausia nuo lapkričio, rodo naujienų agentūros AFP atlikta JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) duomenų analizė.
ISW duomenimis, birželį Rusijos kariuomenė užėmė 588 kv. km Ukrainos teritorijos, palyginti su 507 kv. km gegužę, 379 kv. km balandį ir 240 kv. km kovą.
Žiemą Maskvos pažanga sulėtėjo.
Išskyrus pirmuosius plataus masto karo, prasidėjusio Rusijai įsiveržus į Ukrainą 2022 metų vasarį, mėnesius, tik praėjusių metų spalį (610 kv. km) ir lapkritį (725 kv. km) Rusijos pažanga buvo didesnė nei praėjusį mėnesį.
Du trečdaliai praėjusio mėnesio Rusijos pasistūmėjimų buvo rytinėje Donecko srityje, kuri pastaruosius dvejus metus buvo pagrindinė Rusijos ir Ukrainos susirėmimų zona.
Dabar Maskva visiškai arba iš dalies kontroliuoja tris ketvirtadalius Donecko regiono, palyginti su 61 proc. prieš metus.
Tačiau per pastaruosius metus Rusijos kariuomenė padarė precedento neturinčią pažangą ir kituose regionuose, užimdama beveik 200 kv. km plotą.
Birželio 8 dieną Rusijos kariuomenė paskelbė apie puolimą pramoniniame rytiniame Dnipropetrovsko regione ir pirmą kartą per ilgiau kaip trejus metus trunkantį puolimą įžengė į jį, nors jos laimėjimai šiame regione šiuo metu apsiriboja 8 kv. kilometrais.
Ukrainos kariuomenė neigia, kad Rusijos pajėgos įsitvirtino Dnipropetrovsko regione.
Rusijos kariuomenė taip pat sustiprino savo kontrolę šiaurės rytiniame Sumų regione.
Nuo 2022 metų balandžio šiame regione nebuvę Maskvos kariai, kurie buvo perdislokuoti į rytinį frontą, šį pavasarį sugrįžo ir nuo metų pradžios užėmė beveik 320 kv. km plotą, įskaitant 130 kv. km per pastarąjį mėnesį.
Apskritai per pastaruosius 12 mėnesių Ukrainoje buvo stebima nemaža Rusijos kariuomenės pažanga.
Nuo pernai liepos iki šių metų birželio rusų kariuomenė užėmė beveik 5,5 tūkst. kv. km plotą, palyginti su 1 215 kv. km plotu per ankstesnius 12 mėnesių.
Tačiau šie Rusijos pasiekimai sudaro mažiau nei 1 proc. ikikarinės Ukrainos teritorijos, įskaitant Krymą ir Donbasą.
Birželio pabaigoje Rusija visiškai arba iš dalies kontroliavo beveik 19 proc. Ukrainos teritorijos.
Rusijoje – panikos nuotaikos: ukrainiečiai smogė gamyklai už 1000 km, pranešama apie aukas
Ukraina dronais smogė gynybos gamyklai Iževske (Rusija) „Kupol“ – pagrindiniam objektui, kuriame gaminamos „Tor“ priešlėktuvinės gynybos sistemos ir komponentai rusiškam drono „Shahed-136“ variantui.
Smūgis buvo suduotas giliai Rusijoje – 1000 kilometrų nuo Ukrainos sienos, praneša „Clash Report“. Atakos metu žuvo 3, sužeista 20 žmonių.
Per Ukrainos ginkluotojų pajėgų puolimą Iževske žuvo trys žmonės. Taip pat, „Telegram“ kanalo „Mash“ duomenimis, buvo sužeista 20 civilių. Trijų iš jų būklė sunki, o 17 – vidutinio sunkumo. Visi jie paguldyti į ligoninę.
„Deja, yra žuvusiųjų ir sunkiai sužeistų žmonių. Šiuo metu Iževsko ligoninėje jiems teikiama visa būtina pagalba“, – sakė regiono gubernatorius Aleksandras Brečalovas, bet nenurodė konkrečių skaičių.
Tiesa, nukentėję žmonės, greičiausiai, yra gamyklos darbuotojai.
Smogė patobulintais dronais
„Clash Report“ pažymi, kad Ukraina smūgį sudavė pasitelkusi dronus „Liutyj“. Iš paplitusios nuotraukos daroma prielaida, kad Ukraina patobulino savo bepiločius orlaivius kamikadzes.
„Dabar jie neturi nusileidimo mechanizmo, greičiausiai paleidžiami nuo platformos. Sumažintas pėdsakas radaruose ir geresnė aerodinamika“, – nurodo „Clash report“.
Iževskas yra didelis pramoninis miestas, kuriame yra keletas karinio pramoninio komplekso objektų.
Viename iš vaizdo įrašų matyti, kaip miesto gyventojai apimti panikos bėga dėl galingų sprogimų.
Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino 47 iš 52 Rusijos bepiločių orlaivių
Nuo birželio 30 d. vakaro Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino 47 iš 52 Rusijos bepiločių orlaivių, platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos.
Nuo pirmadienio, birželio 30 d., 21 val. rusai puolė Ukrainą pasitelkdami 52 „Shahed“ tipo smogiamuosius bepiločius orlaivius ir įvairaus tipo imitacinius bepiločius, paleistus iš Briansko, Milerovo ir Primorsko Achtarsko krypčių. Oro ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, elektroninės karybos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Iki antradienio, liepos 1 d., 9 val. oro gynybos pajėgos Šiaurės ir Rytų Ukrainoje sunaikino 47 bepiločius orlaivius. 14 buvo numušti ugnimi, o 33 buvo prarasti/nuslopinti pasitelkiant elektroninę karybą. Smogta trijose vietose, o numušti taikiniai (nuolaužos) krito vienoje vietoje.
Atkirto Putino užmojams užimti Odesą: „Tegul pabando“
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas svajoja užimti Odesą, tačiau dabartinė 2025 m. vasaros puolimo kampanija okupantams sekasi prasčiau nei 2024 m. O 2026 m. rusai turės dar mažiau galimybių puolimui.
Tokią nuomonę išsakė Rusijos ir Ukrainos karo veteranas, atsargos majoras Oleksijus Hetmanas NV radijui, rašo UNIAN.
Rusija pareiškė okupavusi visą Luhansko sritį Ukrainoje
Rusijos paskirtas okupuotos rytinės Ukrainos Luhansko srities vadovas Leonidas Pasečnikas pirmadienį pareiškė, kad rusų pajėgos užėmė visą šį regioną – vieną iš keturių, kuriuos Rusija teigia aneksavusi iš Ukrainos 2022-ųjų rugsėjį, nors niekada neturėjo visiškos kurio nors kontrolės.
Pirmadienio vakarą Rusijos valstybinės televizijos Pirmojo kanalo laidoje L. Pašečnikas sakė, kad „tiesiogine to žodžio prasme prieš dvi dienas“ gavo pranešimą, kuriame teigiama, jog „100 proc.“ srities dabar kontroliuoja Rusijos pajėgos.
Jei tai pasitvirtins, Luhansko sritis taps pirmuoju Ukrainos regionu, kurį Rusija visiškai okupavo per daugiau nei trejus metus karo, pastaruoju metu JAV vadovaujamoms tarptautinėms taikos pastangoms nepavykstant pasiekti pažangos stabdant kovas.
Rusų prezidentas Vladimiras Putinas faktiškai atmeta paliaubas ir nesitraukia nuo savo reikalavimų, tarp kurių yra ir tai, kad Rusija kontroliuotų keturis neteisėtai aneksuotus regionus.
Kyjivas kol kas nekomentavo Maskvos paskirto okupuoto regiono vadovo pareiškimo.
Praėjusią parą per Rusijos apšaudymą Ukrainos Donecko srityje sužeisti trys civiliai
Birželio 30 d. Rusijos pajėgos Ukrainos Donecko srityje sužeidė tris civilius.
Kaip praneša „Ukrinform“, naujausiais duomenimis socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino šio regiono karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas.
Skaičiuojama, kad nuo visapusiškos invazijos pradžios Donecke žuvo 3 293 žmonės, o dar 7 411 buvo sužeisti. V. Filaškinas pažymėjo, kad į šiuos skaičius neįtrauktos aukos Mariupolyje ir Volnovachoje.
Klausimas yra ne ar, o kada: Europa ruošiasi atremti Rusijos invaziją
Nors Rusija yra užsiėmusi plataus masto invazija į Ukrainą, daugelis NATO šalių ruošiasi, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas vieną dieną atkreips dėmesį į rytinį Aljanso flangą, ir rengiasi karui su Maskva, rašo „Financial Times“.
Kaip rašoma leidinyje, Rusijos ekonomika jau yra parengta konfliktui, o V. Putino imperialistinės ambicijos reiškia, kad užkariavimo galimybių jis ieškos kitur.
Pažymima, kad Maskva jau dabar imasi veiksmų stiprinti savo buvimą regione.
„Palydovinės nuotraukos rodo padidėjusį aktyvumą Rusijos bazėse, esančiose netoli NATO rytinio flango. Petrozavodske, maždaug už 175 km nuo Suomijos sienos, atsirado naujų sandėlių pastatų, o buvusioje Severomorsko aviacijos bazėje, maždaug 120 km į rytus nuo Norvegijos, išvalytos aikštelės ir paklotas naujas asfaltas lėktuvams“, – rašo „Financial Times“.
Rusijos kariuomenė per karą prieš Ukrainą neteko dar 970 karių
Rusijos pajėgos per plataus masto karą prieš Ukrainą iki 2025 m. liepos 1 d. neteko beveik 1 020 980 karių, įskaitant dar 970 kariškių, kurie buvo nukauti arba sužeisti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino 10 983 priešo tankus (+3 per praėjusią parą), 22 928 šarvuotąsias kovos mašinas (+6), 29 754 artilerijos sistemas (+36), 1 424 reaktyvinės salvinės ugnies sistemas, 1 190 oro gynybos sistemų, 420 lėktuvų, 340 sraigtasparnių, 42 940 bepiločių orlaivių (+144), 3 436 kruizines raketas, 28 laivus, 1 povandeninį laivą, 53 696 automobilius (+103) ir 3 921 specialiosios technikos vienetą.
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Okupuotoje Luhansko srityje dega Rusijos logistikos centras
Rusijos logistikos centras okupuotoje Ukrainos Luhansko srityje dega, pranešus apie naktį į liepos 1 d. įvykdytą dronų ataką, skelbia „Kyiv Independent“.
„Laikinai okupuotame Luhanske dega Rusijos logistikos centras“, – sakė Dezinformacijos centro vadovas Andrijus Kovalenko.
Apie dronų ataką pranešė vietos žiniasklaida, paskelbusi, kaip atrodo, degančio logistikos centro vaizdo įrašus ir dronų skleidžiamą garsą.
Rusijos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad virš Luhansko srities skraido daugiau kaip 20 dronų, nurodydama Rusijos įgaliotinius regione.
Kelloggas sureagavo į Peskovo pareiškimus: „Rusija negali toliau gaišti laiko“
JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Ukrainai Keithas Kelloggas neseniai paskelbtus Maskvos pareiškimus dėl taikos derybų pavadino orveliškais (tai palyginimas su manipuliacijomis, aprašytomis garsiajame George'o Orwello romane „1984“), rašo UNIAN.
Socialiniame tinkle „X“ K. Kelloggas paskelbė atsakymą į Kremliaus atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo žodžius, kad derybų tempas priklauso nuo Ukrainos pozicijos ir Amerikos tarpininkavimo veiksmingumo.
Pasak K. Kelloggo Kremliaus kaltinimai JAV ir Ukrainai dėl proceso lėtėjimo yra nepagrįsti.
„Prezidentas D. Trumpas nuosekliai ir atkakliai siekė pažangos, kad būtų užbaigtas karas. Raginame nedelsiant nutraukti ugnį ir pereiti prie trišalių derybų, kad būtų užbaigtas karas. Rusija negali toliau gaišti laiko bombarduodama civilinius taikinius Ukrainoje“, – rašė jis.
Zelenskis: Rusija rengia naujas operacijas, Europai reikia naujos saugumo architektūros
Rusija ruošiasi naujoms operacijoms Europos Sąjungos teritorijoje, todėl reikia sukurti naują veiksmingą Europos saugumo architektūrą.
Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, tai vakariniame vaizdo kreipimesi pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Vokietija, kaip ir beveik visos Aljanso šalys, Ukrainos kelią į NATO laiko negrįžtamu. Vienokiu ar kitokiu būdu mes visi turėsime užtikrinti saugumą Europoje stipria ir tikrai veiksminga saugumo architektūra, kuri suteiktų Europai patikimą apsaugą bet kokio scenarijaus atveju. Rusija nekeičia savo planų ir neieško išeities iš šio karo. Priešingai, jie ruošiasi naujoms operacijoms, taip pat ir Europos šalių teritorijoje. Jie laikosi principo: rusai ieško galimybių visur, kur tik gali jų rasti. Jie turi pamatyti, kad visur bus kažkas, kas juos stabdys. Todėl (…) daugiau bendros gamybos, daugiau atsparumo, daugiau mūsų bendros saugumo architektūros Europoje koordinavimo ir veiksmingumo“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, V. Zelenskis prieš susitikimą su Vokietijos užsienio reikalų ministru Johannu Wadephulu pareiškė, kad Vokietijos pozicija dėl būsimos Ukrainos narystės NATO pasikeitė – dabar Vokietija remia Ukrainos narystę Aljanse.
ISW: Kremlius reiškia naujas teritorines ambicijas Ukrainoje
Kremliaus, o ypač Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino, pareiškimai atskleidžia platesnes Rusijos teritorines ambicijas Ukrainoje, kurios neapsiriboja jau okupuotu Krymu ir keturiais regionais, rašo UNIAN.
Kaip teigiama naujame Karo tyrimų instituto (ISW) pranešime, V. Putinas dar vakar surengė pasitarimą dėl okupuotų Luhansko, Donecko, Zaporižios ir Chersono sričių dalių plėtros, kurio metu Ukrainos teritoriją dažnai vadino „Donbasu ir Novorosija“.
Be to, pastebėjo analitikai, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas į Odesos mero Genadijaus Truchanovo pareiškimą, kad miestas nėra „rusiškas“ ir turi savo istoriją, atsakė, kad Odesos istorija yra „neatsiejamai susijusi“ su Rusija.
Tuo tarpu V. Putino vyriausiasis derybininkas Vladimiras Medinskis papildė tarp rusų paplitusią klaidingą nuomonę, kad rusai ir ukrainiečiai yra „viena tauta“, turinti „istorinę tėvynę“, ir paminėjo „senąsias rusų žemes abipus Dnipro, Novorosijos ir Krymo“.
Pasak ISW, V. Putino, D. Peskovo ir V. Medinskio pareiškimai yra naujausi aukščiausio rango Kremliaus pareigūnų pasisakymai, rodantys Rusijos teritorinių ambicijų mastą.
Analitikai priminė, kad birželio 20 d. V. Putinas pareiškė, jog rusų ir ukrainiečių tautas laiko „viena tauta“ ir kad Ukraina priklauso Rusijai.
Analitikų pranešime teigiama, kad Kremliaus pareigūnai Odesą nuolat vadina „rusišku“ miestu ir ne kartą minėjo „Novorosiją“, kurią Rusija apibrėžia kaip visą Rytų ir Pietų Ukrainą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tikslus Ukrainos smūgis: atakuota rusų vadavietė Donecko srityje
Ukraina sudavė tikslų smūgį rusų vadavietei Donecko srityje, rašo „Kanal 24“. Dėl smūgio rusams turėtų būti sunkiau kontroliuoti operacijas Pokrovsko ir Torecko regionuose.
Ukraina sako, kad ir toliau nuosekliai naikins rusų sistemas, kol visi okupantai paliks Ukrainos teritoriją.