Apie tai remdamiesi šaltiniais rašo leidinys UNIAN.
Skelbiama, kad dėl drono atakos buvo apgadinta stoties filtravimo siurbimo platforma ir rezervuarai, išsiliejo nafta ir kilo gaisras. Rusams dėl atakos teko sustabdyti magistralinį vamzdyną, tiekiantį naftą į terminalą Leningrado srityje.
Rusų valdžia sudaro sutartis dėl našlaičių ir neįgalių vaikų atostogų ant mazutu užterštų Juodosios jūros krantų
Rusijos Volgogrado regiono ir Tatarstano Respublikos valdžia pasirašė mažiausiai 14 viešųjų pirkimų sutarčių dėl vaikų „sveikatingumo ir poilsio“ kelionių į Juodosios jūros Anapos kurortą organizavimo, nepaisydama to, kad gruodžio 15 d. Kerčės sąsiauryje išsiliejus naftai šio regiono paplūdimiai buvo smarkiai užteršti mazutu.
Apie tai cituodama svetainėje „iStories“ skelbiamą informaciją pranešė Rusijos naujienų agentūra „Meduza“.
Pranešama, kad iki šiol nebuvo nutraukta ir panaši sutartis, Maskvos regione sudaryta likus devynioms dienoms iki avarijos.
Žurnalistų teigimu, į Anapos kurorto poilsiavietes prie Juodosios jūros planuojama nusiųsti 4 500 vaikų, tarp kurių yra našlaičių, vaikų, kuriems skirta valstybės priežiūra, neįgalių vaikų ir „gabių bei socialiai aktyvių vaikų“. Sutartyse aiškiai nurodyta, kad vaikai maudysis jūroje bei leis laiką paplūdimiuose. Tuo tarpu Rusijos gamtinių išteklių ministras Aleksandras Kozlovas yra sakęs, kad iki 2026 m. gegužės šių paplūdimių pilnai išvalyti nepavyks.
Keliones planuojama organizuoti iki 2025 m. lapkričio pabaigos, keletas iš jų bus surengta vasarą. Tatarstano ir Volgogrado regiono valdžios pasirašytų sutarčių vertė – 179 mln. rublių (1,82 mln. JAV dolerių), sudarytosios Maskvos regione – 21,3 mln. rublių (216 000 JAV dolerių).
Be to, pranešama, kad Tatarstano valdžia mažiausiai penkias sutartis sudarė su „Vitiazevo“ poilsio namais, kurių savininkas yra 22-ejų Georgijus Koriafilis. Jo dėdė Leonidas Koriafilis, buvęs miesto tarybos narys, atstovaujantis „Vieningos Rusijos“ partijai, buvo apkaltintas plataus masto sukčiavimu ir 2023 m. pavasarį atsidūrė už grotų.
Nafta Kerčės sąsiauryje išsiliejo 2024 m. gruodžio 15 d., kai du rusų tanklaiviai, gabenę maždaug 9 200 metrinių tonų naftos produktų, dėl nepalankių oro sąlygų už maždaug aštuonių kilometrų nuo kranto užplaukė ant seklumos. Sausio 23 d. organizacijos „Greenpeace“ atstovas naujienų agentūrai BBC sakė, kad išsiliejusios naftos plotas apima iki 400 kvadratinių kilometrų teritoriją.
Rusijos transporto ministerija pranešė, kad tai yra „pirmas istorijoje incidentas, kai išsiliejo „sunkusis“ mazutas M11“, kuris patekęs į vandenį skęsta arba plūduriuoja po vandeniu ir dėl to jį surinkti ypač sunku.
Vakarų pareigūnai įspėja Ukrainą dėl ginčo ginklų įsigijimo klausimu
Vakarų pareigūnai perspėjo Ukrainą, kad augantis gynybos ministro ir viešųjų pirkimų agentūros vadovės nesutarimas gali pakenkti pasitikėjimui šalimi, ir paragino vyriausybę greitai išspręsti šią situaciją, kad nebūtų sutrikdytas ginklų tiekimas.
Konfliktas prasidėjo praėjusią savaitę, kai Gynybos pirkimų agentūros valdyba vienbalsiai nubalsavo pratęsti direktorės Marynos Bezrukovos sutartį dar vieneriems metams.
Tačiau gynybos ministras Rustemas Umerovas panaikino šį sprendimą ir atsisakė pratęsti jos sutartį. Jis apkaltino ją prastu darbu ir tuo, kad ji nesugebėjo pristatyti ginklų ir šaudmenų fronto kariams.
Šis sprendimas sukėlė įstatymų leidėjų ir antikorupcijos prievaizdų pasipiktinimą, kurie teigė, kad ministro žingsnis nebuvo teisėtas, nes M. Bezrukovos sutartį pratęsė agentūros stebėtojų taryba.
Pagal Ukrainos įstatymus R. Umerovo sprendimas atleisti ją iš darbo yra neteisėtas.
Šis ginčas kilo tuo metu, kai atsiranda abejonių dėl naujosios JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracijos paramos Ukrainai.
Pirmadienį socialiniame tinkle „X“ paskelbtame pareiškime Didžiajam septynetui (G-7) atstovaujantys ambasadoriai paragino vyriausybę „skubiai išspręsti susidariusią padėtį ir sutelkti dėmesį į gynybos pirkimų tęstinumą“.
„Norint išlaikyti visuomenės ir tarptautinių partnerių pasitikėjimą, svarbu laikytis gero valdymo principų ir NATO rekomendacijų“, – teigė jie.
Po šio R. Umerovo sprendimo Kovos su korupcija veiksmų centras pateikė skundą, kuriame ragino Nacionalinį kovos su korupcija biurą (NABU) atlikti tyrimą dėl įtariamo ministro piktnaudžiavimo įgaliojimais.
Vietos žiniasklaida pranešė, kad NABU Antikorupcijos veiksmų centro prašymu pradėjo procedūrą dėl R. Umerovo.
Europos Komisija nori apriboti aliuminio importą iš Rusijos
Europos Komisija nori apriboti aliuminio importą iš Rusijos bei sustabdyti tam tikrų elektroninių prietaisų eksportą į Rusiją. Tarp jų yra skrydžių simuliatoriai, kompiuterinių žaidimų konsolės ir vairalazdės, kurios gali būti naudojamos koviniams dronams valdyti, nurodoma ES dokumentuose, su kuriais trečiadienį susipažino agentūra „Reuters“.
Šios priemonės svarstomos kaip 16-ojo sankcijų paketo dalis. Komisija, diplomatų duomenimis, kol kas atsisako draudimo importuoti rusiškas suskystintas gamtines dujas (SGD).
Aliuminio eksportas atneša Rusijai daug pajamų ir taip leidžia tęsti karą, savo pasiūlymus argumentavo Europos Komisija. Draudimas taip pat apimtų aliuminio lydinius ir galiotų vienerius metus. Tiesa, „reikalingam“ 275 000 tonų aliuminio importui planuojamos sankcijos nebūtų taikomos. „Trade Data Monitor“ duomenimis, 27 ES šalys narės 2024 m. sausio-lapkričio mėn. importavo beveik 330 000 tonų rusiško aliuminio.
Kalbant apie plataus vartojimo elektroniką, ES užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas savaitės pradžioje pareiškė, kad Rusija, siekdama įsigyti įrangos savo kariuomenei, „tikrai yra kūrybinga“. Draudimas galiotų tokioms konsolėms, kaip „Microsofts Xbox“, „Nintendos Switch“ ir „Sonys Playstation“.
Europos Komisijos pasiūlymai nutaikyti ir į Rusijos energijos eksportą. Dėl to į sankcijų sąrašą gali būti įtraukti maždaug 75 laivai, daugiausiai – naftos ir dujų tanklaiviai. Tačiau ir toliau atsisakoma draudimo importuoti rusiškas suskystintas gamtines dujas. Taip Briuselis reaguoja į šalių narių, kurios pirmiausiai nori užsitikrinti pakaitinį tiekimą iš JAV, svarstymus, teigė diplomatiniai šaltiniai. „Pirmiausiai reikia sudaryti susitarimą, nes priešingu atveju nebus dujų iš Rusijos, ir iš JAV taip pat“, – sakė vienas diplomatų.
ES įspėja Rusiją dėl sankcijų už bet kokią ataką kosmose
Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Kaja Kallas trečiadienį pareiškė, kad blokas gali imtis atsakomųjų sankcijų dėl bet kokių išpuolių kosmose, ir paminėjo priešiškus Rusijos veiksmus.
„Jau dabar esame hibridinio karo taikiniai. Taip pat ir kosmose – sistemingai trikdant palydovinės navigacijos signalus“, – konferencijoje Briuselyje sakė K. Kallas.
„Kinetiniai, elektroniniai ir didelės energijos ginklai kelia pavojų mūsų palydovams, antžeminei infrastruktūrai ir kosmoso pramonei. Šnipinėjimas kelia nuolatinę grėsmę“, – aiškino ji.
Buvusi Estijos ministrė pirmininkė kaip pavyzdį nurodė tai, kad prieš plataus masto invaziją į Ukrainą 2022 metais Rusija paleido priešpalydovinę raketą ir surengė kibernetinę ataką prieš vieną kosmoso sistemą.
K. Kallas įspėjo 27 ES valstybes nares stiprinti savo gebėjimus reaguoti į grėsmes kosmose.
Pasak jos, ES turi geriau stebėti ir nustatyti atsakingus veikėjus, be to, galėtų išplėsti bloko abipusės gynybos nuostatą, kad ji apimtų ir kosmosą.
„Kalbant apie atsakomąsias priemones, svarstome baudžiamąsias galimybes“, – pridūrė K. Kallas. Jos nuomone, ES galėtų imtis sankcijų, panašių į tas, kurios jau taikomos Rusijos žvalgybos agentams dėl kibernetinių atakų.
„Turime pagalvoti, kaip geriausiai tai pritaikyti kosmosui“, – teigė ji.
Nors ES kosmoso srityje susiduria su agresyviais varžovais, įskaitant Rusiją ir Kiniją, K. Kallas tvirtino, kad Europa turi bendradarbiauti su Jungtinėmis Valstijomis.
„JAV yra svarbiausia ES partnerė saugumo srityje. Turime būti sąjungininkai ir kosmose“, – pažymėjo ji.
„Kosminė erdvė yra aiškiai įtraukta į JAV vidaus darbotvarkę. Prezidentas Trumpas sakė norintis, kad netrukus Marse būtų iškelta Amerikos vėliava“, – pabrėžė ji.
Gynybos ir kosmoso eurokomisaras Andrius Kubilius antradienį sakė, kad „tas, kas kontroliuoja kosmosą, kontroliuoja ateitį“ ir kad „Europa privalo išlaikyti lyderystę kosmose“.
Rusijos pareigūnai surengė susitikimą su Kursko srityje dingusiųjų artimaisiais
Tebesitęsiant kritikai, Rusijos pareigūnai antradienį susitiko su žmonių, dingusių per Ukrainos puolimą Kursko srityje, artimaisiais.
Ukrainiečių pajėgoms 2024 metų rugpjūčio 6 dieną pradėjus puolimą Kursko srityje, Rusija buvo tam nepasirengusi, bet vėliau ėmė palaipsniui atsiimti teritorijas, sustabdžiusi ukrainiečių puolimą ir skubiai atsiuntusi pastiprinimą, įskaitant tūkstančius karių iš savo sąjungininkės Šiaurės Korėjos.
Ukrainai pradėjus puolimą, iš Kursko srities buvo evakuota tūkstančiai žmonių, bet daug kas liko ir ukrainiečių kontroliuojamoje teritorijoje.
Dėl šios priežasties žmonės buvo atskirti nuo savo artimųjų, o Rusijos visuomenė vis dažniau reiškia nepasitenkinimą dėl to, kad regiono pareigūnai neteikia jokios informacijos.
Rusijos valdžios institucijų sudarytame oficialiame dingusių asmenų sąraše iš pradžių buvo nurodyta, kad Ukrainos kontroliuojamoje Kursko srities zonose dingo tik apie 500 žmonių.
Tačiau, vietos gyventojų ir Ukrainos duomenimis, jų yra beveik 3 tūkstančiai.
Kursko srities gubernatorius Aleksandras Chinšteinas pareiškė, kad antradienį vėlai vakare vykusio susitikimo tikslas buvo sudaryti „bendrą atvirą dingusių asmenų sąrašą“.
Socialiniame tinkle „Telegram“ jis nurodė, kad šis naujausias sąrašas „nuramins dingusiųjų artimuosius, kurie pamatys, kad jų artimieji nėra pamiršti ar apleisti“.
Pasak jo, dauguma darbų bus atlikta per 10 dienų.
Susitikime taip pat dalyvavo savanoriai, humanitarinės pagalbos darbuotojai ir Rusijos žmogaus teisių ombudsmenė Tatjana Moskalkova.
Ukraina teigia, kad tūkstančiai jos civilių yra prievarta laikomi teritorijose, kurias Maskva užėmė ir okupavo nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 metų vasarį, ir kad ji užtikrina saugų judėjimą rusams Kursko srityje.
Skelbia, kad rusai užėmė Časiv Jarą: miestas krito po metus trukusių kruvinų kovų – „The Moscow Times“
Rusijos pajėgos užėmė Ukrainos Časiv Jaro miestą, remdamiesi šaltiniais praneša leidinys „The Moscow Times“.
Časiv Jaras, svarbi Ukrainos gynybos tvirtovė Donbase, atiteko Rusijos pajėgoms, „The Moscow Times“ patvirtino penki šaltiniai Ukrainoje ir Europoje. Užimdamas strateginę poziciją, miestas beveik metus išsilaikė Rusijai nesustabdomai vykdant atakas.
Nors nei Ukraina, nei Rusija dar oficialiai nepatvirtino miesto užėmimo, „The Moscow Times“ šaltiniai praneša, kad Ukrainos kariai buvo nustumti į miesto pakraščius. Anonimiškai su leidiniu kalbėjęs Ukrainos karys patvirtino, kad miestas krito: „Taip, tai tiesa“.
„Visi tiekimo keliai į miestą ir iš jo yra smarkiai bombarduojami“, – sakė kitas šaltinis, turėdamas omenyje vakaruose apšaudytus privažiavimus prie Časiv Jaro.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsitraukimas iš miesto iš tikrųjų žymi posūkį mūšyje, kuris vyksta nuo 2024 metų balandžio. Miestas Maskvos taikiniu tapo dėl to, kad ši stengiasi užgrobti visą Donecko srities teritoriją.
Pirmieji išpuoliai prieš Časiv Jarą prasidėjo praėjusio pavasario viduryje. Iki balandžio 21 dienos Rusijos pajėgos užėmė netoliese esantį Bohdanivkos kaimą, o iki spalio vidurio pralaužė gynybinę liniją miesto pietryčiuose. Po mėnesio jie pasiekė centrą, nepaisant Časiv Jaro gynėjų kontratakų, Rusijos kariai ir toliau žengė į priekį, ypač šiaurėje, o gruodžio pabaigoje jie jau kontroliavo didžiąją miesto dalį. Pirmadienį pranešta apie smarkias kovas vakariniuose rajonuose.
„Rusai miesto centre, jei kuris nors iš ukrainiečių liko, tai yra paskutiniai pasipriešinimo vienetai [miesto] pakraščiuose“, – „The Moscow Times" sakė vienas iš šaltinių.
Iki karo Časiv Jare gyveno 12 tūkst. gyventojų, kurių iki lapkričio vidurio liko tik 304 gyventojai. Evakuacija buvo labai apsunkinta dėl nuolatinio apšaudymo.
Kyjivą praėjusią naktį atakavo Rusijos dronai su šrapneliais
Naktį į trečiadienį Kyjivą atakavo rusų dronai su šrapneliais (smulkiomis metalo dalelėmis).
Pasak „Ukrinform“, apie tai pranešė Kyjivo miesto valstybinės administracijos Transporto infrastruktūros departamento direktorius Ruslanas Kandyboras komentare televizijos kanalui „Kyiv 24“.
„Drono fragmentai nukrito ant bėgių, buvo apgadintos apsaugos patalpos“, – sakė R. Kandyboras.
Pavojaus metu visi žmonės buvo saugiose vietose, pabrėžė jis. Šiuo metu metro linijos eismas atnaujintas. Įvykio vietoje toliau dirba tyrėjai, pridūrė R. Kandyboras.
„Priešas vykdo klastingus išpuolius, apšaudydamas Šachtyną šrapneliais – smulkiomis dalelėmis. Mes tai matome iš įvykio vietos, kur viskas nusėta smulkiais metalo gabalėliais. Jei tuo metu ant bėgių būtų buvę riedmenų, būtų įvykęs vagonų judėjimas, galėjo būti žmonių aukų ar sužeidimų“, – sakė jis.
A. Kandyboras pažymėjo, kad metro darbuotojai kartu su Valstybine nepaprastųjų situacijų tarnyba greitai surinko aštrius metalo galbalėlius.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, sostinės Desnianskio rajone buvo lokalizuotas gaisras, kilęs dėl nukritusių drono nuolaužų.
Ukrainoje – žiežirbos tarp Klyčko ir Zelenskio: kaltina uzurpuojant valdžią
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pareiškė, kad neseniai V. Zelenskio paskirtas sostinės karinės administracijos vadovas Timūras Tkačenka „blokuoja esminius sprendimus, įskaitant ir tuos, kurie skirti organizuoti miesto aprūpinimą karo metu“. Anot jo, kyla konfrontacija su šalies prezidento administracija.
Daugiau skaitykite tv3.lt straipsnyje.
Griežtas perspėjimas Vakarams: pralaimėjimas yra tik laiko klausimas
Rusijos karas prieš Vakarus jau vyksta, o nepripažinus šio fakto Vakarų pralaimėjimas yra tik laiko klausimas, perspėjo buvęs Ukrainos finansų ministras Oleksandras Danyliukas, rašo Sky news“.
Anot jo, Maskva vis labiau pabrėžia, kad nemato paliaubų galimybės, toliau didina ginklų gamybą.
„Visi šie rodikliai rodo, kad Rusija vis labiau stengiasi ne tik kariniu būdu užgrobti Ukrainą, bet ir destabilizuoti bei užvaldyti Vakarus“, – „Royal United Services Institute“ rašo jis.
Daugiau skaitykite tv3.lt straipsnyje.
Parodė nuotraukas, kaip atrodo naftos saugykla Rusijoje po galingų gaisrų
Britų žvalgyba parodė palydovines nuotraukas, kuriose užfiksuoti smūgio naftos saugyklai Engelso mieste padariniai, rašo UNIAN.
Naftos saugykla „Kombinat Kristall“ degalais aprūpina karinį aerodromą. Jai buvo smogta du kartus.
Pirmojo smūgio sausio 8 d. metu sandėlyje su degalais ir tepalais kilo didelis gaisras, kuriam užgesinti prireikė kelių dienų.
Antrasis smūgis buvo suduotas sausio 14 d., dėl jo naftos sandėlyje kilo dar vienas didelis gaisras.
Sausio 21 d. buvo atlikta palydovinių vaizdų analizė. Ji parodė, kad per atakas buvo sunaikintos keturios degalų talpyklos ir apgadinta 10 kitų.
Odesoje sulaikytos dvi merginos, kurios už pinigus padeginėjo kariškių automobilius
Ukrainos pareigūnai demaskavo dvi 17 ir 18 metų Odesos gyventojas, kurios pagal užsakymą už piniginį atlygį padeginėjo kariškių ir policininkų automobilius.
Tai pranešė Nacionalinės policijos Odesos srities vyriausioji valdyba, kuria remiasi „Ukrinform“.
Tyrimo duomenimis, jaunesnioji mergina internete ieškojo „lengvo“ uždarbio ir buvo užverbuota už pinigus padeginėti kariuomenės ir policijos transporto priemones. Sutikusi imtis nusikalstamos veiklos, mergina įtraukė į ją ir savo 18-metę draugę.
Nusikaltėlės sulaikytos. Pareigūnai pas jas rado degaus skysčio, žiebtuvėlį, lipnios juostos, mobiliojo ryšio telefonų su susirašinėjimu ir kitų daiktų, turinčių byloje įrodomosios vertės.
Pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 194 straipsnio 2 dalį joms gresia iki 10 metų kalėjimo.
Zelenskis kreipėsi į Trumpą: štai ko bijo Putinas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu „Fox News“ pareiškė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo retorika Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino atžvilgiu yra „teisinga ir sąžininga“.
Praėjusią savaitę D. Trumpas pagrasino V. Putinui naujais muitais ir sankcijomis.
„Tai yra būtent tai, ko Putinas bijo. Jis nenori, kad stiprus Trumpas palaikytų Ukrainą, nes tai būtų stipri Ukraina“, – interviu minėtam kanalui sakė V. Zelenskis.
Jis pažymėjo, kad Ukraina jau atsiėmė apie pusę teritorijos, kurią nuo karo pradžios buvo užėmusi Rusija.
„Norėtume pasiekti sąžiningą šio karo pabaigą. Mes nebijome. Rusija nėra tokia stipri, bet mes nenorime prarasti daugiau savo gyvybių, vyrų ir moterų“, – teigia V. Zelenskis.
Anot jo, V. Putinas nenori nutraukti karą, tačiau Ukraina nesiruošia pripažinti rusų okupuotų žemių praradimo. Todėl, kaip sako V. Zelenskis, reikalingas didesnis tarptautinis spaudimas V. Putinui, ne tik iš Europos, taip pat reikalingos platesnės saugumo garantijos.
„Europiečiai supranta, kad be Jungtinių Valstijų, prezidento D. Trumpo, saugumo garantijų neužteks. Putinas nebijo Europos. Deja, taip ir yra“, – nurodė jis.
Pareigūnas: Ukraina tebegauna JAV karinę pagalbą
JAV tebeteikia karinę pagalbą Ukrainai pagal anksčiau patvirtintus paketus.
Tai „Telegram“ kanale pareiškė Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka, praneša „Ukrinform“.
„JAV karinė pagalba Ukrainai teikiama pagal anksčiau patvirtintus karinės pagalbos paketus“, – pažymėjo pareigūnas.
Jis paragino nepanikuoti. „Išsamiau papasakosiu vėliau, bet nepanikuokite dėl skambių antraščių ir nieko neiškraipykite“, – pabrėžė Kovos su dezinformacija centro vadovas.
„Ukrinform“ primena, jog Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sausio 25 d. pareiškė, kad JAV karinė pagalba šaliai nenutraukta. Kartu jis pažymėjo, kad nėra pasirengęs kalbėti apie kitus JAV pagalbos Ukrainai ribojimo aspektus.
Sausio 21 d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė vykdomąjį įsakymą, kuriuo, kol bus atliktas auditas, 90 dienų laikinai stabdomas visų JAV pagalbos užsienio šalims programų vykdymas.
Netoli su Putinu siejamos vilos buvo numuštas dronas
Netoli su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu susijusios vilos buvo numuštas dronas, rašo agents.media.
Anot leidinio, dronas numuštas naktį iš antradienio į trečiadienį, kai buvo vykdoma dronų ataka prieš Rusiją.
Dronas numuštas Leningrado srityje, Vsevorožsko rajone. Maždaug 100 km nuo šios vietos yra V. Putino draugų vila. Sklypas ant ežero kranto priklausė bendrovei, kontroliuojamai V. Putino draugo Jurijaus Kovalčoko ir jo sūnaus Boriso. Žiniasklaida anksčiau yra skelbusi, kad ši vila yra itin prabangi, joje yra nuosava alaus darykla, prabangios dešimtis tūkstančių kainuojančios bidės, du baseinai, ūkis.
Tikėtina, kad šioje viloje yra atostogavęs ir pats V. Putinas, pažymi leidinys. Nors Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas anksčiau yra sakęs, kad V. Putinas neturi nieko bendro su šiais objektais.
Skelbiama, kad drono nuolaužos jokios žalos nepadarė, tiksli drono numušimo vieta nėra nurodoma.
Rusijos kariuomenė iš drono atakavo gyvenvietę prie Chersono, žuvo žmogus
Sausio 29-osios rytą Rusijos kariuomenė iš bepiločio orlaivio atakavo Antonivkos gyvenvietę prie Chersono, žuvo 52 metų vyras.
Tai feisbuke pranešė Chersono miesto karinės administracijos vadovas Romanas Mročko, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Apie 8 val. ryto teroristai rusai iš drono atakavo Antonivką. 52 metų vyras patyrė su gyvybe nesuderinamų sužalojimų“, – pažymėjo pareigūnas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, sausio 28-ąją per Rusijos smūgius Chersono srityje žuvo du žmonės, o dar 14 buvo sužeista.
Australija: už Ukrainą kovojęs australas, laikytas mirusiu, yra gyvas
Australijos užsienio reikalų ministrė Penny Wong trečiadienį pranešė, jog šalies pilietis, kovojęs už Ukrainą ir paimtas į nelaisvę Rusijos pajėgų, iš tikro gyvas, nors iš pradžių manyta, jog jis žuvo.
„Australijos vyriausybė gavo patvirtinimą iš Rusijos, jog Oscaras Jenkinsas yra gyvas ir sulaikytas“, – pranešime teigė ji.
„Mes vis dar rimtai susirūpinę ponu Jenkinsu kaip karo belaisviu“, – tęsė ji.
Gruodį pasirodė vaizdo įrašas, kuriame už Ukrainą kovojęs O. Jenkinsas yra apklausinėjamas ir talžomas Rusiškai kalbančio vyriškio.
„Vyriausybė ragina Rusiją paleisti poną Jenkinsą“, – teigė P. Wong.
„Jeigu Rusija neužtikrins ponui Jenkinsui apsaugos, kuri jam priklauso remiantis tarptautine humanitarine teise, mūsų atsakas bus vienareikšmiškas“, – sakė ji.
„Mes aiškiai pabrėžėme Rusijai Kanberoje ir Maskvoje, kad ponas Jenkinsas yra karo belaisvis ir kad Rusija privalo su juo elgtis pagal tarptautinę humanitarinę teisę, o į tai įeina ir humaniškas elgesys“, – pabrėžė Australijos diplomatė.
Praėjusią parą rusai nužudė vieną Donecko srities gyventoją ir sužeidė dar keturis
Praėjusią parą, sausio 28-ąją, Rusijos kariškiai nužudė vieną Donecko srities gyventoją, o dar keturis žmones sužeidė.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai feisbuke pranešė Donecko srities valstybinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas.
"Sausio 28-ąją rusai nužudė 1 Donecko srities gyventoją - Pokrovske. Dar 4 žmonės regione buvo sužeisti", – pažymėjo jis.
Kaip pabrėžė regiono valstybinės administracijos vadovas, nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios okupantai Donecko srityje jau pražudė mažiausiai 2 941 žmogų, o dar 6 628 sužeidė. Šie skaičiai pateikiami neįtraukiant Mariupolyje ir Volnovachoje okupantų pražudytų žmonių.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, okupantai rusai Donecko srityje iš vamzdinės artilerijos apšaudė Kostiantynivką, du žmonės buvo sužeisti.
Šaltiniai: iš Izraelio į Ukrainą siunčiamas „Patriot“ raketų siuntinys
JAV iš Izraelio į Ukrainą perkelia apie 90 „Patriot“ raketų, rašo CNN. Tai leidiniui patvirtino JAV gynybos pareigūnas. Šios raketos buvo saugomos Izraelyje, tačiau balandį šalis išmontavo „Patriot“ oro gynybos sistemas.
Diskusijos dėl raketų perdavimo iš Izraelio į Ukrainą vyko nuo praėjusios vasaros. Ukrainai labai reikėjo „Patriot“ raketų, kad atremtų Rusijos atakas.
Izraelio pagalba Ukrainai buvo labai ribota, o šalies vadovai stengėsi pernelyg nekritikuoti Rusijos.
Izraelio raketos „Patriot“ pirmiausia buvo perduotos Jungtinėms Valstijoms, o tik po to išsiųstos į Ukrainą.
Apie perdavimą pirmoji pranešė „Axios“.
Kyjive rusų drono nuolaužos nukrito netoli metro stoties
Ukrainos sostinėje rusų drono nuolaužos nukrito prie vienos iš metro stočių.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Prie metro stoties sostinės Darnycios rajone nukrito priešo drono nuolaužos“, – parašė jis.
Visos tarnybos vyksta į incidento vietą, pridūrė meras.
Netrukus jis patikslino, kad drono nuolaužos apgadino tvorą ir Darnycios depo kontrolinės pastatą. „Gaisras nekilo, nukentėjusiųjų nėra“, – pažymėjo V. Klyčko.
Anksčiau Kyjive dėl smogiamųjų bepiločių orlaivių grėsmės buvo paskelbtas oro pavojus. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos perspėjo, kad Kyjivo link iš šiaurės rytų skrenda dronai.
Šaltiniai: Ukraina įvykdė taiklų smūgį Rusijoje – atakavo „Lukoil“ naftos saugyklą
„Lukoil“ naftos saugyklą Kstovo mieste Rusijos Žemutinio Naugardo srityje atakavo Ukrainos žvalgybos dronai, rašo UNIAN.
Skelbiama, kad objektą pasiekė keturi dronai.
Anot šaltinio, smūgis įvykdytas dėl to, kad naftos saugykla tiekia išteklius Rusijos karinei pramonei. Skelbiama, kad jai padaryta didžiulė žala.
Apie tai, kad saugyklai smogė Ukraina, šaltiniai tvirtino ir kitiems ukrainiečių leidiniams.
Apie sprogimus Rusijoje buvo pranešta naktį.
Zelenskis rėžė Fico: „Tai yra jo klaida“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis reagavo į Slovakijos ministro pirmininko Roberto Fico grasinimus blokuoti ES pagalbą, jei Kyjivas neatnaujins rusiškų dujų tranzito, rašo UNIAN.
V. Zelenskis priminė JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą dėl suskystintų gamtinių dujų eksporto į Europą.
„Prieš kelias dienas prezidentas D. Trumpas priėmė ryžtingą sprendimą, kuris gerokai padidins JAV suskystintų gamtinių dujų eksportą, įskaitant eksportą į Europą. Būtent to reikia saugumui ir stabilumui – daugiau energijos išteklių iš partnerių Europai“, – sako V. Zelenskis.
Jis pabrėžė, kad už amerikietiškas dujas reikia mokėti pinigais, o už rusiškas – laisve ir nepriklausomybe. V. Zelenskis sako, kad daugelis europiečių tai išgyveno ir „pasirinko saugoti savo nepriklausomybę ir suverenitetą“.
„Bet ne ponas Fico. Jis renkasi Maskvą, o ne Ameriką ir kitus partnerius, galinčius aprūpinti jo šalį dujomis komercinėmis sąlygomis. Tai yra jo klaida. Visi Europoje turi būti toliaregiški ir plėtoti santykius, kurie stiprintų mūsų tautas“, – savo V. Zelenskis.
Chersono srityje praėjusią parą per Rusijos smūgius du žmonės žuvo, dar 14 buvo sužeisti
Praėjusią parą, sausio 28-ąją, Chersono srityje per Rusijos smūgius du žmonės žuvo, o dar 14 buvo sužeisti.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities valstybinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Priešo ugnies ir aviacijos smūgių taikiniais tapo apie 40 regiono miestų ir gyvenviečių.
Pasak O. Prokudino, nukentėjo du daugiaaukščiai gyvenamieji namai ir 19 privačių namų, dujotiekis, garažas, sandėlis, transporto priemonės.
Dėl Rusijos agresijos žuvo du žmonės, dar 14 buvo sužeista, pabrėžė srities valstybinės administracijos vadovas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Chersone po rusų dronos atakos hospitalizuotas 70-metis vyras, kuris patyrė sprogimo sukeltą traumą bei kojų ir rankų skeveldrinių sužeidimų.
Rusijoje – virtinė sprogimų: kilo didžiulis gaisras naftos perdirbimo gamykloje
Rusijos Žemutinio Naugardo srityje dėl dronų atakos kilo didelis gaisras, rašo UNIAN. Skelbiama, kad užsidegė Kstovo mieste esanti naftos perdirbimo gamykla.
Internete tuoj pat pradėjo plisti vaizdai, kaip dega didžiulė teritorija.
Daugiau skaitykite tv3.lt straipsnyje.
Zelenskis: dėl įšaldytos JAV užsienio pagalbos sustabdyta daug humanitarinių projektų
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad dėl JAV įšaldytos užsienio pagalbos sustabdyta daug humanitarinių projektų ir kad Kyjivas pagal galimybes pakeis jų finansavimo šaltinį.
Naujoji JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija praėjusią savaitę įsakė sustabdyti beveik visą Vašingtono užsienio pagalbą, taip nurėždama finansavimą ir daugeliui programų Ukrainoje, įskaitant organizacijas, remiančias veteranus ir vietos žiniasklaidą.
„Šiandien nurodžiau vyriausybės pareigūnams pranešti apie tas JAV paramos programas, kurios šiuo metu yra sustabdytos. Tai humanitarinės programos“, – sakė V. Zelenskis savo vakaro kalboje.
Daugiau skaitykite tv3.lt straipsnyje.
Zelenskis: Putinas bijo derybų dėl karo Ukrainoje užbaigimo
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Vladimiras Putinas bijo derybų dėl karo Ukrainoje užbaigimo, Rusijos prezidentui atmetus tiesioginių derybų su savo kolega ukrainiečiu galimybę.
„Šiandien Putinas dar kartą patvirtino, kad jis bijo derybų, bijo stiprių lyderių ir daro viską, kas įmanoma, kad pratęstų karą“, – rašė V. Zelenskis socialiniame tinkle „X“.
Anksčiau antradienį V. Putinas sakė, kad jo šalis galėtų surengti taikos derybas su Ukraina, tačiau atmetė galimybę tiesiogiai kalbėtis su prezidentu V. Zelenskiu, kurį pavadino neteisėtu.
Daugiau skaitykite tv3.lt straipsnyje.
Rusija griebiasi naujos taktikos: atsirado anksčiau nematyti pulkai
Rusija pradėjo formuoti atskirus bepiločių sistemų pulkus karinių apygardų lygmeniu, sako JAV Karo studijų institutas (ISW), rašo UNIAN. To tikslas – stiprinti bepiločių technologijų srities pajėgumus ir centralizuoti dronų valdymą.
Anot analitikų, Rusijos Centrinėje karinėje apygardoje atsirado 7-asis atskiras bepiločių sistemų žvalgybos ir smogiamasis pulkas, kuriame tarnauja 1 342 kariai. Pulką sudaro vadovaujantis personalas, dronų smogiamasis batalionas, trys žvalgybos ir smogiamieji batalionai, logistinės paramos padaliniai. Be to, Rusija planuoja sukurti 102 pavaldžius dalinius: 41 smogiamąjį ir 61 žvalgybos padalinį.
2024 m. vasarą Rusijos savanorių grupės pradėjo finansavimo kampanijas šiam pulkui paremti. Tuo pat metu Rusijos gynybos ministerija taip pat paskelbė apie neformalių bepiločių lėktuvų ir kitų specialistų būrių reorganizavimą į „jungtinius technikos batalionus“. Pažangiųjų bepiločių technologijų centre „Rubikon“ iki 2024 m. spalio buvo suformuoti keli bepiločių sistemų būriai, taip pat paskelbta apie dar penkių tokių būrių sukūrimą.
Karinis analitikas Konradas Muzyka sakė, kad šie organizaciniai pokyčiai Rusijos ginkluotosiose pajėgose ir bepiločių orlaivių padalinių formavimas rodo, kad ateityje panašūs pulkai gali atsirasti ir kitose Rusijos karinėse apygardose.
Rusijos gynybos ministras Andrejus Belousovas sakė, kad dronų sistemų dalinius Rusijos ginkluotosiose pajėgose tikimasi suformuoti 2025 m. trečiąjį ketvirtį.
„Tikėtina, kad Rusijos kariai gaus didesnius bepiločių orlaivių paramos pajėgumus, jei Rusijos gynybos ministerija sėkmingai suformuos šiuos naujus bepiločių sistemų pulkus ir centralizuos pastangas įsigyti bepiločių sistemų kariams. Kartu šių pastangų sėkmė priklausys nuo Rusijos ginkluotųjų pajėgų įsipareigojimo vykdyti būtinas reformas ir turimų išteklių“, – sakė jis.
Rusija dronais praktiškai kiekvieną dieną atakuoja Ukrainą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Taiklus Ukrainos smūgis Rusijos gilumoje: Kremlius patyrė didžiulę žalą
Naktį Ukrainos pajėgos atliko taiklią ataką, skirtą sunaikinti Andreapolio naftos pumpavimo siurblinę, kuri yra svarbi dujotiekio „Baltic Pipeline System-2“ dalis.
Apie tai remdamiesi šaltiniais rašo leidinys UNIAN.
Skelbiama, kad dėl drono atakos buvo apgadinta stoties filtravimo siurbimo platforma ir rezervuarai, išsiliejo nafta ir kilo gaisras. Rusams dėl atakos teko sustabdyti magistralinį vamzdyną, tiekiantį naftą į terminalą Leningrado srityje.
UNIAN šaltinių teigimu, dar vienas taikinys buvo 23-asis Rusijos gynybos ministerijos raketų arsenalas Tverės srityje. Dronai pataikė į patį sandėlį ir tris karinio dalinio pastatus. Vietos gyventojai suskaičiavo daugiau nei 20 sprogimų, taip pat pasirodė pranešimų apie gyventojų evakuaciją.
„Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) kartu su gynybos pajėgomis toliau dirba su kariniais ir logistikos objektais priešo teritorijoje, mažindami jų galimybes kariauti prieš Ukrainą. Sankcijos bepiločiams orlaiviams įrodo savo efektyvumą. Jų naudojimas bus tęsiamas ir ateityje“, – UNIAN sakė šaltinis.