Svarbūs įvykiai:
23:27 | Bideno patarėjas nurodė, kaip įsivaizduoja Ukrainos pergalę
JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas paaiškino, kaip JAV vertina Ukrainos pergalę Rusijos pradėtame kare, rašo UNIAN.
Apie tai jis kalbėjo bendroje spaudos konferencijoje su Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovu Andrijumi Jermaku.
„Ukraina iš šio karo išeis suvereni, nepriklausoma ir laisva, galinti atgrasyti nuo būsimos agresijos, bet su stipria gyvybinga demokratija, su giliomis demokratinėmis institucijomis, su ekonomika, kuri auga ne tik tradicinėje pramonėje, bet ir aukštosiose technologijose bei sektoriuose, kuriuose diegiamos inovacijos net ir Rusijos atakų akivaizdoje. Štai ką reiškia pergalė“, – nurodė jis.
Tuo pat metu Rusija, J. Sullivano vertinimu, jau pralaimėjo karą. Jis pažymėjo, kad pradžioje Rusija siekė ištrinti Ukrainą iš pasaulio žemėlapio, ištrinti iš istorijos ukrainiečius, tačiau šie planai žlugo. Rusija pralaimėjo per puolimą Kyjive ir nesugebėjo nuversti demokratiškai išrinktos Ukrainos vyriausybės.
„Karo pradžioje Rusijos ir V. Putino sukurtas planas nebuvo įvykdytas ir niekada nebus įvykdytas. Tačiau to nepakanka. Pabaigoje turime matyti aplinkybes, kuriomis Ukraina nebepatirs Rusijos kariuomenės grėsmės ir invazijos, galės veikti ne tik laisva ir nepriklausoma, bet ir saugi bei patikima“, – sako J. Sullivanas.
22:59 | Naujausia informacija apie rusų smūgį Charkivui
Rusams trečiadienį apšaudžius vieną iš Charkivo rajonų, žuvusiųjų skaičius jau pasiekė penkis, aukų skaičius dar gali augti, rašo „Ukrinform“.
„Be penkių žuvusiųjų, turime tiek pat dingusiųjų be žinios. Jų tapatybės nustatytos, tačiau jų nėra nei tarp sužeistųjų, nei tarp žuvusiųjų“, – cituojamas Charkivo meras Ihoris Terechovas.
„Sužeistųjų skaičius šiuo metu yra devyni. Gaisras beveik užgesintas, nukentėjusiame pastate yra tik dūmų. Paieškos ir gelbėjimo operacija tęsiama“, – priduria jis.
Trečiadienį rusai panaudojo prieštankinę raketą X-35 ir smogė civiliams Charkive.
22:41 | Danilovas: Vakarų ginklų srautas į Ukrainą niekada nebuvo visiškai sustojęs
Nepaisant problemų, susijusių su JAV karine pagalba, Vakarų ginklų srautas į Ukrainą niekada nebuvo visiškai sustabdytas, sako Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas, rašo UNIAN.
„Kiekvieną dieną mūsų teritorijoje vyksta iškrovimas. Kartais didesniais kiekiais, kartais mažesniais. Tačiau nėra nė vienos dienos, kad mums nepadėtų mūsų partneriai“, – nurodė jis.
Anot O. Danilovo, Ukrainos prezidentas, Užsienio reikalų ministerija, ambasadoriai nuolat dirba tam, kad Vakarų pagalba ir toliau pasiektų Ukrainą.
„Visi dirba tam, kad šis srautas, ši upelė jokiu būdu neišsektų“, – sako jis.
22:18 |Rusijoje moteriai, balsavimo biuletenyje parašiusiai „karui – ne“, skirta kalėjimo bausmė
Rusijos teismas trečiadienį skyrė aštuonias paras kalėjimo moteriai iš Sankt Peterburgo už tai, kad per šalies prezidento rinkimus, protestuodama prieš Maskvos karą Ukrainoje, ant balsavimo biuletenio užrašė „karui – ne“.
Savaitgalį vykusiuose rinkimuose Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas buvo perrinktas penktai kadencijai, taip pratęsdamas savo valdymą bent iki 2030-ųjų.
Rinkimai pasižymėjo balsavimo biuletenių gadinimu, o sekmadienį sakydamas kalbą V. Putinas perspėjo, kad su už tai atsakingais asmenimis „turi būti susidorota“.
Trečiadienį Sankt Peterburgo Dzeržinskio rajono teismas pranešė, kad paskyrė Aleksandrai Čiriatjevai aštuonių parų areštą ir 40 tūkst. rublių (440 eurų) baudą.
Pasak teismo, moteris pripažinta kalta dėl chuliganizmo ir „Rusijos ginkluotųjų pajėgų diskreditavimo“.
„Prieš įmesdama biuletenį į balsadėžę, Čiriatjeva paėmė balsavimo biuletenį ir jo kitoje pusėje raudonu markeriu užrašė „karui – ne“, – nurodė teismas.
„Tokiu būdu Čiriatjeva sugadino valstybės turtą ir diskreditavo Rusijos ginkluotąsias pajėgas“, – pridūrė jis.
Anot teismo, moteris tai padarė paskutinę trijų dienų balsavimo dieną, kai Rusijos opozicija tądien ragino rengti protestus.
Maskva uždraudė kritikuoti savo ginkluotąsias pajėgas ir karo veiksmus Ukrainoje, priimdama daugybę griežtų cenzūros įstatymų. Nuo 2022 metų vasario, kai Maskva pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą, Rusijoje buvo įkalinta dešimtys oponentų.
21:55 | Popiežius ragina derėtis dėl taikos Ukrainoje
Popiežius Pranciškus paragino kuo greičiau pradėti taikos derybas Ukrainoje ir Palestinoje, rašo UNIAN.
Popiežius pareiškė, kad karo tęsimas visada reiškia pralaimėjimą.
Jis pažymėjo, kad „išsekusios Ukrainos ir Šventosios Žemės, Palestinos ir Izraelio tautos“ šiandien „labai kenčia nuo karo siaubo“.
„Niekada nepamirškime, kad karas visada yra pralaimėjimas. Neįmanoma tęsti karo. Turime dėti visas pastangas, kad galėtume susitarti dėl karo pabaigos“, – sakė jis.
21:00 | Rusijos aviacija 500 kilogramų bombomis sunaikino kaimą Belgorodo srityje
Rusija mėto aviacines bombas ant kaimų Belgorodo srityje, kur įsiveržė Rusijos savanorių korpuso kovotojai. Atitinkamus vaizdo įrašus, darytus iš dronų, skelbia net Rusijos Z kanalai, praneša UNIAN.
Viena iš šių gyvenviečių – Kozinkos kaimas, esantis prie pat sienos su Ukraina. Vokietijos leidinio „Bild“ karinis ekspertas Julianas Röpckė, ištyręs vieną iš vaizdo įrašų, priėjo išvadą, kad Rusijos aviacija iš tikrųjų bombarduoja aviacinėmis bombomis Rusijos kaimą.
„Šiame vaizdo įraše rodomi masiniai Rusijos aviacijos smūgiai... Rusijai. Nors režimui priešiškos pajėgos užėmė tik vieną gatvę mažame Belgorodo srities Kozinkos kaime, Putinas atsakė žiauria jėga, pavyzdžiui, sklendžiančiomis aviacinėmis bombomis FAB-500, paleistomis iš naikintuvų bombonešių“, – rašo J. Röpcke.
Paskelbtuose kadruose taip pat matyti, kad kaimas jau beveik visiškai sugriautas – jį ištiko šimtų didelių ir mažų kaimų Ukrainos rytuose ir pietuose likimas.
Kaip rašė UNIAN, kovo 12 d. Rusijos laisvės legiono ir Rusijos savanorių korpuso būriai pradėjo reidą Rusijos Kursko ir Belgorodo sričių pasienio rajonuose.
20:49 | JT: Rusija pasitelkia „bauginimą“ okupuotose Ukrainos teritorijose
Rusija kankina ir savavališkai sulaiko žmones okupuotoje Ukrainoje, kuria „baimės atmosferą“ ir slopina ukrainiečių tapatumą, sakoma trečiadienį paskelbtoje Jungtinių Tautų (JT) ataskaitoje.
2022 m. vasarį įsiveržusi Maskva užgrobė didelius pietų ir rytų Ukrainos plotus. JT žmogaus teisių biuro pranešime, grindžiamame daugiau nei 2 300 interviu, Maskva kaltinama „plačiai paplitusiais žmogaus teisių pažeidimais“. Okupuotose teritorijose Rusija primeta savo „kalbą, pilietybę, įstatymus, teismų sistemą ir švietimo programas“, slopina ukrainietišką tapatybę, sakoma JT pranešime.
„Nuo pat pradžių Rusijos ginkluotosios pajėgos veikia nebaudžiamos, įvykdė daugybę pažeidimų, įskaitant savavališką civilių sulaikymą, dažnai lydimą kankinimų ir netinkamo elgesio“, – sakoma jame.
Rusija mėgina užgniaužti ukrainietišką vaikų tapatybę, mokyklose keičia mokymo programą į rusišką, kad „pateisintų“ Maskvos invaziją.
Rusijos kariuomenė „jėga“ slopina taikius protestus, riboja saviraiškos laisvę ir grobia namus bei įmones, rašoma pranešime. Maskva taip pat blokuoja prieigą prie Ukrainos žiniasklaidos ir telefonų tinklų, siekdama kontroliuoti informaciją.
„Rusijos Federacijos veiksmai ardo socialinę bendruomenių struktūrą ir palieka individus izoliuotus, o tai turės esminių ir ilgalaikių padarinių visai Ukrainos visuomenei“, – pranešime cituojamas JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Volkeris Turkas.
Ukraina kaltina Maskvą okupuotuose regionuose vykdant karo nusikaltimus. Kremlius viską neigia ir Ukrainos teritorijų užėmimą vadina „išlaisvinimu“.
20:39 | Ukraina: naujausi Putino žodžiai rodo, kad Rusija nebepasitiki Krymo tiltu
Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino pareiškimas apie geležinkelio tiesimą į okupuotą Krymą per Donbasą rodo, kad rusai nebepasitiki Kerčės tiltu, sako Ukrainos Pietų pajėgų atstovė Natalija Humeniuk, rašo „Ukrinform“.
Anot jos, šis geležinkelis bus teisėtas Ukrainos pajėgų taikinys.
„Jei kalbame apie tai, kad jie bando nutiesti alternatyvų kelią, aišku, kad taip, mes tai matome, mes tai stebime, juolab kad diktatorius tai deklaruoja atvirai, atvirai ir tuo giriasi.
Kartu jie netiesiogiai pripažįsta, kad nepasitiki Kerčės tiltu. Taigi, jie taip pat numato jo likimą kaip nelabai linksmą, nelabai perspektyvų, nes jie stato alternatyvų maršrutą“, – kalba ji.
Anot N. Humeniuk, toks geležinkelis yra papildomas logistikos kelias, kuriuo būtų galima atgabenti pajėgas kariuomenei laikinai okupuotose teritorijose aprūpinti.
„Tačiau statybos pažanga ir greitis dabar nėra labai dideli, nes yra kliūčių dėl oro sąlygų, sudėtingas tiekimas, yra kitų objektyvių ir subjektyvių priežasčių“, – nurodo ji.
„Akivaizdu, kad viskas, ką priešas naudoja savo kariniams pajėgumams stiprinti, mums yra teisėtas karinis taikinys“, – pabrėžia N. Humeniuk.
Kiek anksčiau V. Putinas pranešė, kad Rusija stato geležinkelį per Donbasą iki Sevastopolio.
Anot jo, tai bus alternatyva Krymo tiltui.
Krymą Rusija aneksavo dar 2014 m. Ir Ukraina, ir Vakarai Krymą laiko Ukrainos dalimi. Ukraina nuo karo pradžios ne kartą pabrėžė, kad susigrąžins visas rusų užgrobtas teritorijas, įskaitant Krymą.
20:05 | Putinas įsakė tarnyboms surasti rusus, stojusius į Ukrainos pusę
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas įsakė rusų saugumo tarnyboms susekti Rusijos piliečius, kovojančius Ukrainos kariuomenėje, rašo „Sky news“.
Kalbėdamas Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) valdybos posėdyje V. Putinas pareiškė, kad tie rusai, kurie kovoja už Ukrainą, yra „išdavikai“ ir jiems nebus „jokio pasigailėjimo“.
„Prašau, kaip visada buvo mūsų istorijoje, nepamiršti, kas jie tokie, įvardyti juos vardais ir pavardėmis. Mes juos nubausime be jokių senaties terminų, kad ir kur jie bebūtų“, – cituojamas jis.
19:50 | Vokietijos oro pajėgos gaus keturias naujas oro gynybos sistemas „Patriot“
Vokietijos parlamentas pritarė keturių oro gynybos sistemų „Patriot“ pirkimui šalies ginkluotosioms pajėgoms.
Trečiadienį Bundestago Biudžeto komitetas davė būtiną pritarimą šiam pirkimui, prieš tai buvo gautas Gynybos komiteto pritarimas.
Vokietijos oro pajėgos perdavė Ukrainai dvi sistemas „Patriot“, savo reikmėms pasiliko tik 10 tokių sistemų. Jos yra vienos moderniausių pasaulyje ir naudojamos kovoje su priešų lėktuvais, balistinėmis ir sparnuotosiomis raketomis. Gynybinės raketos gali smogti taikiniams maždaug100 kilometrų atstumu ir iki 30 kilometrų aukštyje.
Visos keturios sistemos kainuos apie 1,3 mlrd. eurų.
19:40 | Ministras: su Vakarų pagalba Ukraina per metus gali pagaminti 2 mln. dronų
Ukraina galėtų pagaminti du milijonus dronų per metus – dvigubai daugiau nei dabar – su papildoma finansine JAV, Vakarų šalių vyriausybių ir privačių piliečių parama.
Kaip praneša „Ukrinform“, tai interviu leidiniui „The Guardian“ pareiškė Ukrainos premjero pavaduotojas inovacijoms, švietimo, mokslo ir technologijų plėtrai – skaitmeninės transformacijos ministras Mychailas Fiodorovas.
„Mums pavyko tiek išplėsti rinką, kad galime pagaminti daugiau kaip vieną ar net du milijonus dronų (per metus)“, – sakė pareigūnas.
Anot I. Fiodorovo, yra galimybių toliau didinti visų tipų dronų gamybą. Bet jų komponentai turi būti tiekiami iš užsienio.
Ministras pažymėjo, kad daugiau kaip 200 Ukrainos kompanijų dirba bepiločių orlaivių kūrimo srityje ir gamina įvairiausius dronus, kurie naudojami mūšio lauke.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, M. Fiodorovas paragino pirmaujančias pasaulio technologijų kompanijas suvienyti savo pastangas Ukrainai remti.
18:21 | Smūgis Charkivui: žuvo bent 5 žmonės, vietoje kilo didžiulis gaisras
Trečiadienį Rusijos kariuomenė smogė Charkivo rajonui, žuvo penki žmonės, yra sužeistų, rašo „Ukrainska Pravda“.
Vietos valdžia pranešė, kad rusai smogė vienam iš Charkivo rajonų, apgadintas aštuonių aukštų pastatas, gamybos cechas. Smūgio vietoje kilo gaisras, ugnis apėmė daugiau kaip 1 000 kv. m. plotą.
Žuvusiųjų skaičius pasiekė penkis, neatmetama, kad aukų skaičius gali būti didesnis.
Gelbėjimo tarnybos toliau dirba įvykio vietoje.
❗️Харків. Кількість загиблих на місці ворожого удару зросла до 5. Роботи тривають. pic.twitter.com/mVMJbuW0k4
— МВС України (@MVS_UA) March 20, 2024
17:43 | Šoigu skelbia apie planus didinti Rusijos kariuomenę
Šiais metais Rusija planuoja didinti savo kariuomenę, pareiškė Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu, rašo „Ukrinform“.
S. Šoigu pareiškė, kad Rusija jau esą suformavo Dniepro flotilę, armijos korpusą, motorizuotąją pėstininkų diviziją ir flotilės upių laivų brigadą.
Jo teigimu, iki 2024 m. pabaigos Rusija turėtų turėti dar du kombinuotosios ginkluotės darinius ir 30 junginių, tarp jų – 14 divizijų ir 16 brigadų.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, nuo karo pradžios Rusija neteko 433 090 karių.
Be to, Ukraina skaičiuoja, kad Rusija neteko 27 laivų, 6 828 tankų, 347 lėktuvų, 325 sraigtasparnių ir daugybės kitos technikos.
17:13 | Rusija suaktyvino Ukrainos diskreditavimo kampaniją Artimuosiuose Rytuose
Kremlius suaktyvino Ukrainos diskreditavimo kampaniją Artimuosiuose Rytuose.
Kaip rašo trečiadienį „Ukrinform“, Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba tai pranešė „Facebook“ paskyroje.
Dar vienos hibridinės Rusijos operacijos tikslas – pateisinti grobikišką karą, diskredituoti Ukrainą ir Vakarų šalis, primesti nepriimtinas derybų sąlygas, gerinti savo padėtį regione, mažinti ekonominį ir politinį spaudimą, kurį Maskva patiria dėl savo agresijos ir karo nusikaltimų, pabrėžė Vyriausioji žvalgybos valdyba.
Siekdama šių tikslų, Rusija aktyviai naudoja savo agentų tinklą, propagandos priemones ir diplomatines atstovybes.
Pavyzdžiui, Rusijos ambasados Egipte darbuotojai gavo Kremliaus nurodymą rengti susitikimus naudojant diplomatinę priedangą ir per juos skleisti dezinformaciją apie karą ir vykdyti verbavimo veiklą.
Be to, rusai siuntinėja kitų valstybių ambasadoms Kaire propagandinę medžiagą, kurioje teisinamas karas prieš Ukrainą, pažymėjo Ukrainos žvalgybos atstovai.
„Omenyje turimi du popiergaliai: „Apie Vakarų vaidmenį Ukrainos konflikte“ ir „Apie situaciją dėl Ukrainos“. Juose pateikiama Putino dėstoma Ukrainos istorijos nuo Sovietų Sąjungos žlugimo versija, o teroristinė agresyvi Rusija pristatoma kaip auka“, – pabrėžė Vyriausioji žvalgybos valdyba.
Svarbiausia idėja, kurią Rusija propaguoja Artimuosiuose Rytuose, yra tokia: Kremliaus primetamam karo pabaigos scenarijui nėra alternatyvos. Jame kalbama apie Vakarų karinės pagalbos Ukrainai stabdymą, Ukrainos saugumo ir gynybos pajėgų veiksmų nutraukimą, laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų kontrolės išsaugojimą ir kitas nesąmones, tokias kaip „amžinas neblokinis statusas“, „denacifikacija“ ir „demilitarizacija“, pažymi Ukrainos pareigūnai.
Vasario 15 d. jie pranešė, kad rusai pradėjo informacinę operaciją „Perkūnas“, siekdami pateisinti savo karinę agresiją prieš Ukrainą. Savo piką ši operacija turėjo pasiekti vadinamųjų Rusijos prezidento rinkimų dieną. Ją užbaigti okupantai planuoja iki šių metų birželio 30 d.
16:36 | Vokietijoje rastas dar vienos nužudytos ukrainietės kūnas
Vokietijoje rastas dar vienos nužudytos ukrainietės kūnas, skelbia „Bild“.
16:07 | Okupantų niokojamam Charkivui Kaunas perdavė 20 miesto autobusų
Rusijos nusiaubtam antram pagal dydį Ukrainos miestui Charkivui Kauno savivaldybė perdavė 20 autobusų, kurių šeši jau pasiekė nuo karo kenčiantį miestą. Pasak savivaldybės, juos iš Kauno išvairavo Charkivo Tramvajaus depo darbuotojai.
„Praėjusį rudenį savivaldybės atstovai lankėsi Ukrainoje ir asmeniškai susitiko su Charkivo meru Igoriu Terekhovu. Sužinoję, kad nuolatines atakas patiriantis miestas turi rimtų iššūkių su viešuoju transportu, pasiūlėme jiems pagalbą – perleisti dvi dešimtis senesnių autobusų. Jie iki šių dienų dar sėkmingai riedėjo Kauno gatvėmis, todėl neabejotinai pasitarnaus ir ten“, – pranešime teigė Kauno mero pavaduotojas Andrius Palionis.
Šį kartą tarp išvykimui paruoštų autobusų – techniškai tvarkingi ir eksploatuoti tinkami devyni „Solaris“, kuriuos bendrovė „Kauno autobusai“ 2004–2005 metais įsigijo visiškai naujus. Likusieji – 2006 m. gamybos „Volvo“, į Kauną atkeliavę prieš šešerius metus.
Skelbiama, kad iki karo Charkivą aptarnaudavo savivaldybės įmonė ir privatūs pervežėjai – kasdien į gatves išriedėdavo kone 500 transporto priemonių. Prasidėjus okupantų atakoms, privatininkai iškart nutraukė veiklą, tad mieste liko tik apie šimtą autobusų.
15:56 | Per Rusijos apšaudymą Charkive žuvo 3 žmonės
Ukraina trečiadienį pranešė, kad per Rusijos apšaudymą šiaurės rytiniame Charkivo mieste žuvo trys žmonės ir penki buvo sužeisti.
Charkivas yra antras pagal dydį Ukrainos miestas, esantis netoli Rusijos sienos. Pastaraisiais mėnesiais, Maskvos invazijai tęsiantis jau daugiau nei dvejus metus, čia padaugėjo išpuolių.
„Rusai apšaudė Charkivą“, – socialiniuose tinkluose pranešė Charkivo policijos tyrimų skyriaus vadovas Serhijus Bolvinovas.
„Trys žmonės žuvo, penki buvo sužeisti, kilo didelio masto gaisras“, – nurodė jis.
15:44 | Čekijos ministras: pirmieji 300 tūkst. sviedinių suteiks Ukrainai kelių mėnesių atokvėpį fronto linijose
Čekijos Respublika jau parūpino Ukrainai 300 tūkst. artilerijos sviedinių, kurie suteiks gyvybiškai svarbų „kelių mėnesių atokvėpį“ fronto linijose, dienraščiui „The Guardian“ sakė Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipavskis, pranešė „Ukrinform“.
J. Lipavskio žodžiais, Čekija tikisi pristatyti sviedinius „per kelis mėnesius“, kad padėtų „pažaboti Rusijos imperialistines ambicijas“. Tai sustiprino spėliones, kad Ukraina nuo birželio galės papildyti savo atsargas.
14:35 | Ukrainos politikas: Prancūzija svarsto siųsti karius į Ukrainos pasienį su Baltarusija
Ukrainos parlamentaras Oleksijus Hončarenka pareiškė, jog Prancūzija svarsto galimybę siųsti Europos šalių karių karinę misiją į Baltarusijos pasienio su Ukraina teritoriją. Tokiu būdu tariamai būtų atlaisvinti ukrainiečių daliniai, saugantys šią teritoriją nuo puolimo iš Baltarusijos pusės.
Savo žinutėje „Telegram“ paskyroje jis rašo, kad daug bendrauja su Prancūzijos atstovais ir „jau dabar gali pasakyti, kad kalbos apie karinį kontingentą yra rimta“.
„Diskusijos dėl Prancūzijos karių siuntimo į Ukrainą iš tiesų vyksta. Kontingento karių skaičius dar nėra galutinis. Tačiau E. Macronas yra labai ryžtingai nusiteikęs. Prancūzija kuria sąjungininkų koaliciją. Tikėtina, kad prie jos prisijungs Lenkija. Baltijos šalys taip pat prisijungs. Taip pat ieškoma kitų Europos šalių“, – rašo politikas.
Jis taip pat pažymėjo, kad Vokietija tam nepritaria, nes mano, jog tai nereikalinga eskalacija, galinti sukelti pasaulinį pavojų. „Jie baiminasi tiesioginio susidūrimo su Rusija“, – aiškino O. Hončarenka.
„E. Macronas svarsto kelias galimybes. Pirmasis – bendra mokymo ir šaudmenų gamybos bazė Ukrainoje. Jie dar renkasi, kur tiksliai. Šiuo metu svarstomos dvi pagrindinės vietos Vakarų Ukrainoje. Antrasis – nekurti atskiros vietos kontingentui dislokuoti, bet turėti prancūzų karių grupes ten, kur jų reikia“, – aiškino jis.
O. Hončarenka pažymėjo, jog nėra kalbama apie tiesioginį užsienio karių dalyvavimą karo veiksmuose.
Taip pat svarstoma idėja apie Europos karių misiją pasienyje su Baltarusija, kuri atlaisvintų Ukrainos karius šioje teritorijoje. Tai leistų sustiprinti rytinę ir pietinę kryptis.
„Naujiena tikrai sensacinga. Atrodo, kad Prancūzija pavargo nuo Rusijos. Europa ruošiasi parodyti jėgą“, – paaiškino jis.
Šis parlamentaras dalyvauja Prancūzijoje viename iš viename iš Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos (PACE) komitetų.
13:32 | Popiežius kartoja raginimą derėtis dėl Ukrainos ir Gazos Ruožo
Popiežius Pranciškus trečiadienį pakartojo savo raginimą derėtis dėl karų Ukrainoje ir Gazos Ruože užbaigimo, nors ankstesnės jo pastabos apie „baltą vėliavą“ labai papiktino Kyjivą.
Per savaitinę audienciją Vatikane 87 metų popiežius kalbėjo apie „kankinamos Ukrainos ir Šventosios žemės, Palestinos, Izraelio“ gyventojus, „tiek daug kenčiančius nuo karo siaubo“.
12:32 | Rusai Chersono regione apšaudė civilių automobilį, du žmonės žuvo
Rusų kariai Chersone apšaudė automobilį, kuriuo važiavo civiliai, du automobilio keleiviai žuvo.
Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė vietos karo administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.
„Rusų kariai Chersone atakavo automobilius su civiliais“, – rašoma jo įraše.
Incidentas įvyko kelyje iš Sadovų gyvenvietės į Antonivką.
Preliminariais duomenimis, per apšaudymą žuvo du maždaug 40 m. amžiaus vyrai.
Pranešama, kad per drono antpuolį Chersono regione buvo sužeistas vyras.
12:06 | Belgorode girdimi sprogimai, pranešama apie aukas
Kovo 20 d. rytą Rusija pranešė apie dar vieną puolimą Belgorode ir Belgorodo srityje.
Rusijos gynybos ministerija tradiciškai pranešė, kad tai buvo tik „bandymas atakuoti“ panaudojant daugkartinį raketų paleidimo įrenginį RM-70 „Vampyr“ ir kad jis buvo atremtas: „Trylika raketų virš Belgorodo srities ore sunaikino oro gynybos sistema gynyba“.
Tuo metu Rusijos „Telegram“ kanalai skelbia, kad per išpuolį Belgorode yra žuvusiųjų ir sužeistųjų, ir parodė liudininkų filmuotą medžiagą. Keli žmonės, tarp jų 17 metų mergina, patyrė įvairaus sunkumo sužeidimų.
Be to, artilerijos sviediniai ar jų nuolaužos apgadino kelis namus ir automobilius.
10:54 | Dronai atakavo Rusijos strateginių bombonešių bazę
Kovo 20-osios rytą Ukraina atakavo Rusijos strateginių bombonešių aerodromą Engelse. Rusai tikina numušę „visus 4 dronus“, tačiau nepriklausomi šaltiniai „Astra“ patvirtino apie 3 iš jų „nukritusius į aerodromo teritoriją“.
09:35 | D. Trumpas griežtą retoriką NATO atžvilgiu pavadino derybine taktika
Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad jo pastabos, kuriomis jis sumenkino savo įsipareigojimus NATO, buvo tik derybinė taktika, siekiant priversti valstybes nares daugiau mokėti Aljanso kolektyvinei gynybai.
07:59 | Karo veiksmai Rusijos teritorijoje: uždarytos gyvenvietes, Putinas įsakė imtis beprecedenčių priemonių
Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas pareiškė, kad įvažiavimas į Kozinkos, Glotovo, Gora-Podolo, Bezymeno, Novostrojevkos pirmojo ir Novostrojevkos antrojo kaimų bei Graivorono miesto teritoriją bus apribotas. Apribojimai bus taikomi jau nuo kovo 20 d.
Prie įvažiavimo į šias gyvenvietes bus įrengtos užkardos. Be to, pasak V. Gladkovo, „bus nustatyta jų gyvenamųjų namų lankymo tvarka“.
Pasak gubernatoriaus, minėtų gyvenviečių gyventojai kovo mėnesį bus atleisti nuo mokesčių už būsto ir komunalines paslaugas.
Regiono gubernatoriaus teigimu, per savaitę Rusijos teritorijos apšaudymų žuvo 16 civilių, dar 98 buvo sužeisti.
Ukrainos pajėgose kariaujantys rusų partizanai praėjusią savaitę viešai paskelbė pradedantys kovą su Putino režimu ir „ateinantys atsiimti iš diktatoriaus savo žemes bei išlaisvinti Rusijos žmones“.
Tai yra ilgiausias ir intensyviausias Rusijos teritorijos apšaudymas ir puolimas per visą Rusijos plataus masto Ukrainoje puolimą nuo 2022-ųjų.
Rusijos prezidentas V. Putinas į tokią įvykių eigą reagavo itin aštriai, pažadėjo „gaudyti juos visur ir neribotą laiką“.
Anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad neatmeta būtinybės sukurti „sanitarinę zoną“, kurią Ukrainos kariškiams ir užsienio technikai bus sunku įveikti.
„Žinoma, „sanitarinę zoną“ sukurs, bet tikrai ne Putinas, o Ukrainos kariuomenė. Ir ne tik Ukrainos kariuomenė. Esu daugiau negu įsitikinęs, kad prie to prisidės ir kitos šalys. Ir ši „sanitarinė zona“ eis per tokius miestus, kaip Maskva, gal net kiek toliau“, – atsakė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.
07:12 | Rusija formuoja koaliciją prieš Vakarus – ISW ataskaita
ISW ataskaitoje nurodoma, kad kovo 19 d. Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Andrejus Rudenka Maskvoje susitiko su Kinijos specialiuoju atstovu Korėjos pusiasalio reikalams Liu Xiaomingu ir aptarė padėtį pusiasalyje.
Rudenko ir Liu apkaltino Jungtines Valstijas ir jų sąjungininkes keliant grėsmę karinei padėčiai Šiaurės rytų Azijoje ir įspėjo Jungtines Valstijas neskleisti Šaltojo karo laikų „blokinio mąstymo“.
Apžvalgoje pažymėta, kad Rusija ypač suintensyvino santykius su Šiaurės Korėja ir gavo iš jos balistinių raketų ir artilerijos šaudmenų mainais į tikėtiną technologinį bendradarbiavimą ir kitokią paramą, todėl Seulas susirūpino dėl saugumo padėties pusiasalyje.
Be to, Rusijos ambasadorius Kinijoje Igoris Morgulovas susitiko su Kinijos naujienų agentūros „Xinhua“ vadovu Fu Hua ir aptarė dvišalį bendradarbiavimą žiniasklaidos srityje.
Kovo 19 d. Irano prezidentas Ebrahimas Raisi telefonu kalbėjosi su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu ir aptarė dvišalį bendradarbiavimą, o E. Raisi pakartojo norą padėti Rusijai stabilizuoti Pietų Kaukazo regioną, galbūt turėdamas omenyje įvykius Armėnijoje ir Azerbaidžane.
„Kremlius pasinaudojo karu Ukrainoje, kad užmegztų dvišalius santykius ir sukurtų valstybių koaliciją, kuri sudarytų atsvarą Vakarams, o tai jau seniai yra pagrindinis Rusijos užsienio politikos aspektas“, – daro išvadą analitikai.
