Karas Ukrainoje. Rusijoje iš kariuomenės išmestas „daug pergalių Ukrainai padėjęs pasiekti“ generolas Lapinas

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pirmadienį pareiškė, kad nė vienas Rusijos dronas, prieš dvi savaites įskridęs į jo šalies teritoriją, nenešė sprogmenų.

Kaip pranešta, naktį į rugsėjo 10-ąją apie 20 rusų dronų pažeidė Lenkijos oro erdvę, kai Maskva vykdė didelio masto ataką prieš Ukrainą. Dėl šio incidento, kurį Varšuva pavadino provokacija, Lenkija ir jos NATO sąjungininkės pakėlė savo aviaciją ir numušė kelis dronus, kurie pripažinti kėlusiais potencialią grėsmę.

Iki šios dienos keliose Lenkijos vietovėse – tiek rytuose, tiek centrinėje dalyje – buvo surasti 18 dronų fragmentai.

Per susitikimą su žiniasklaidos atstovais šiaurinėje Lenkijos dalyje esančiose Serakovicėse D. Tuskas paskelbė, kad nuolaužų analizė ir paieška dar nesibaigė.

„Stengiamės būti labai kruopštūs ir vengti panikos šiuo klausimu“, – sakė jis.

Paklaustas apie įvairius vertinimus dėl tikslaus oro erdvę pažeidusių dronų skaičiaus, premjeras juokaudamas atsakė, kad rusai nepasakė, kiek bepiločių jie ketina panaudoti.

„Žinosime, kiek dronų nukrito, kai visus juos rasime“, – paaiškino jis.

D. Tuskas vis dėlto pabrėžė, kad nė vienas iš į Lenkijos teritoriją įskridusių dronų nekėlė realios grėsmės.

„Šiuo metu nėra jokios priežasties manyti, kad kuris nors iš tų radinių kėlė riziką, – sakė Lenkijos ministras pirmininkas. – Iki šiol nebuvo nė vieno atvejo, kad būtų apginkluotų dronų, kurie galėtų sprogti ar sukelti grėsmę gyventojams arba jų turtui.“

D. Tuskas taip pat pakomentavo Čekijos prezidento Petro Pavelo šeštadienį išsakytus teiginius, kad NATO šalys galėtų numušti Rusijos naikintuvus, jei jie įskristų į sąjungininkių oro erdvę. Jis taip kalbėjo po penktadienio incidento, kai rusų naikintuvai buvo pažeidę Estijos oro erdvę.

„Esame pasirengę bet kokiam sprendimui sunaikinti bet kokį objektą, galintį kelti mums grėsmę, kaip kad rusų naikintuvai, jei jie praskristų virš mūsų teritorinių vandenų“, – sakė D. Tuskas.

Jis pridūrė, kad tokie scenarijai privalo būti atidžiai apsvarstyti prieš priimant sprendimą, kuris gali lemti rimtą konflikto eskalaciją.

„Susidūrus su ne visai aiškiomis situacijomis, tokiomis kaip neseniai įvykęs Rusijos naikintuvų praskridimas virš (Lenkijos energetikos milžinės „Orlen“) „Petrobaltic“ gręžimo platformos, tačiau be jokių pažeidimų, nes tai nebuvo mūsų teritoriniai vandenys, reikia būti labai atsargiems prieš priimant sprendimą dėl bet kokių veiksmų, kurie galėtų reikšmingai paaštrinti konfliktą“, – sakė jis.

Premjeras pridūrė, kad norint priimti tokį sprendimą, jis turėtų būti visiškai įsitikinęs, kad Lenkija turės kitų sąjungininkų paramą ir palaikymą.

„Turėčiau būti šimtu procentų tikras (...), kad visi sąjungininkai tai mato lygiai taip pat, kaip ir mes. Turėčiau būti šimtu procentų tikras, kad jei konfliktas pasiektų labai rimtą lygį, nebūtume vieni“, – kalbėjo jis.

Pirmadienį Rusijos vadovas Vladimiras Putinas surengė neįprastą susitikimą su Rusijos Federacijos saugumo tarnybos atstovais.

Kaip rašo UNIAN, savo teiginiuose V. Putinas esą sakė, kad Rusija gali reaguoti į bet kokias grėsmes „ne žodžiais, o karinėmis-techninėmis priemonėmis“.

V. Putinas savo kalbą pradėjo apkaltindamas Vakarus ir pabrėžė, kad neva Rusija gali atremti grėsmes.

„Niekas neturėtų abejoti – Rusija pajėgi reaguoti į bet kokias esamas ir naujai kylančias grėsmes, reaguoti ne žodžiais, o karinėmis-techninėmis priemonėmis.

Pavyzdys – mūsų priimtas sprendimas atsisakyti vienašališko moratoriumo dėl antžeminių vidutinio nuotolio ir trumpesnio nuotolio raketų dislokavimo“, – kalbėjo diktatorius.

Rusija pasiūlė pratęsti branduolinių ginklų apribojimo sutartį su JAV

Rusija pirmadienį pareiškė, kad yra pasirengusi ir toliau laikytis su Jungtinėmis Valstijomis sutartų branduolinių galvučių apribojimų vienerius metus po to, kai vasario mėnesį baigsis galiojimo terminas istorinei branduolinių ginklų kiekio mažinimo sutarčiai.

Likus šiek tiek daugiau nei keturiems mėnesiams iki sutarties galiojimo pabaigos, dėl nesutarimų dėl karo Ukrainoje Rusija ir Jungtinės Valstijos dar nepradėjo derybų dėl sutarties pratęsimo ar peržiūros, nors Donaldas Trumpas yra pareiškęs norą sudaryti naują branduolinio ginklo kontrolės sutartį – tiesa, su Kinija, pažymi naujienų agentūra „Reuters“.

V. Putinas Rusijos Saugumo Tarybos posėdyje pareiškė esąs pasirengęs pratęsti Naująją START sutartį vieneriems metams, siekdamas užtikrinti pasaulinį ginklų neplatinimą ir paskatinti dialogą su Vašingtonu dėl naujos sutarties, jei D. Trumpas bus pasirengęs padaryti tą patį.

„Rusija yra pasirengusi ir toliau laikytis pagrindinių kiekybinių apribojimų, numatytų Naujojoje START sutartyje, vienerius metus po 2026 m. vasario 5 d.“, – televizijos transliacijoje sakė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Jo teigimu, ši priemonė buvo būtina siekiant išvengti „strateginių ginklavimosi varžybų“ su Vašingtonu.

„Vėliau, remdamiesi situacijos analize, priimsime sprendimą, ar išlaikyti šiuos savanoriškus apribojimus. Manome, kad ši priemonė bus veiksminga tik tuo atveju, jei Jungtinės Valstijos elgsis panašiai ir nesiims veiksmų, kurie pakenktų esamai atgrasymo pajėgumų pusiausvyrai arba ją pažeistų“, – pridūrė Rusijos prezidentas.

Rusija 2023 m. sustabdė savo dalyvavimą Naujojoje START sutartyje, bet toliau savanoriškai laikosi sutartyje numatytų ribų.

Sutartis abiem šalims nustato maksimalų 1 550 dislokuotų strateginių branduolinių galvučių skaičių, o tai yra beveik 30 proc. mažiau nei leidžiama pagal ankstesnę, 2002 m. nustatytą ribą.

ELTA primena, kad Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas (SIPRI) birželį paskelbė savo metinę ginklavimosi, nusiginklavimo ir tarptautinio saugumo padėties įvertinimą, kurio pagrindinė išvada buvo ta, jog ginklų kontrolės režimui smarkiai susilpnėjus, prasideda naujos pavojingos branduolinio ginklavimosi varžybos.

SIPRI direktorius Danas Smithas savo įžanginėje kalboje apie į SIPRI 2025 m. ataskaitą įspėjo apie branduolinių ginklų kontrolės iššūkius ir naujų branduolinių ginklavimosi varžybų perspektyvas. 

„Dvišalė branduolinio ginklų kontrolė tarp Rusijos ir JAV prieš kelerius metus pateko į krizę ir dabar beveik nutrūko“, – tuomet teigė D. Smithas.

Anot jo, nors Naujoji START sutartis – paskutinė likusi branduolinio ginklo kontrolės sutartis, ribojanti Rusijos ir JAV strategines branduolines pajėgas – galioja iki 2026 m. pradžios, birželį nebuvo jokių ženklų, kad būtų deramasi dėl jos atnaujinimo ar pakeitimo, arba kad kuri nors iš šalių to norėtų.

Europos Sąjunga (ES) gynybai vidutiniškai turėtų skirti po 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet ir tokiu būdu per dešimtmetį išleisti apie 2 trln. eurų, sako už gynybą ir kosmosą atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Andrius Kubilius.

Jis priminė, kad NATO šalys įsipareigojo iki 2030 m. skirti po 5 proc. savo BVP – iš jų 3,5 proc. tiesiogiai gynybai, dar 1,5 proc. – susijusioms reikmėms.

„Mano skaičiavimas yra toks, kad (gynybai – ELTA) vidutiniškai mes išleisime per artimiausius dešimt metų apie 3 proc. BVP (…). 3 proc. per metus Europos Sąjungoje yra apie 600 mlrd. eurų – tai jeigu mes paimame 10 metų ir po 600 mlrd. eurų kasmet, tai mes gauname apie 6 trln. eurų“, – „Verslo žinių“ tinklalaidėje kalbėjo A. Kubilius.

„Ne visi pinigai eina į tą tikrąją, „kietąją“ gynybą, yra ir atlyginimai kariuomenei, yra pensijos – (…) skaičiuojama, kad nuo 30 iki 50 proc. eina tai „kietai“ gynybai, tai reiškia, kad (per dešimtmetį – ELTA) tam turime apie 2 trln. eurų“, – aiškino eurokomisaras.

Jo teigimu, visų NATO priklausančių Europos valstybių gynybiniai pajėgumai šiuo metu įgyvendina tik kiek daugiau nei pusę naujuose aljanso planuose numatytų planų.

„Reikia įsivertinti, kokios pinigų sumos per artimiausius dešimt metų pasieks gynybą Europoje. Verta atsiminti, kad didžiausi pinigai Europoje gynybai ateina iš nacionalinių biudžetų“, – teigė A. Kubilius.

Jau skelbta, kad vienas iš naujų ES mechanizmų gynybai finansuoti yra lengvatinių gynybos stiprinimui skirtų paskolų priemonė (SAFE), iš kurios Lietuvai numatyta 6,4 mlrd. eurų.

Pasak A. Kubiliaus, šias lėšas Lietuvos Vyriausybė turėtų gauti 2026-ųjų pradžioje, o iki lapkričio pabaigos pateikti konkrečius gynybos investicijų planus.

„Mūsų siekis, kad jau kitų metų pačioje pradžioje tie pinigai pasiektų Vyriausybes ir jau būtų daromi kontraktai. Yra leidžiama kontraktus daryti palengvintu, efektyvesniu būdu – galima atidaryti jau veikiančius kontraktus ir juos tiesiog išplėsti, kas leistų sutaupyti labai daug laiko, tą (…) Vyriausybės irgi turi matyti“, – kalbėjo A. Kubilius.

„Sprendimus daug kur reikia daryti „pakeliui“, (…) nes ir nauja programa, ir mes bandom suvokti, kaip padaryti taip, kad ji būtų pati efektyviausia“, – tikino eurokomisaras.

A. Kubilius pabrėžė, kad norėdamos gauti paskolos lėšas valstybės turi suplanuoti, kaip jas spėti išleisti iki 2030-ųjų.

„Prioritetus nusistato pačios valstybės, derina su NATO pagal gynybos planus“, – sakė eurokomisaras.

Į 150 mlrd. eurų vertės gynybos paskolų fondą ES šalys galėjo pretenduoti nuo gegužės pabaigos, paraiškas paskoloms pateikė 19 bendrijos valstybių.

Jungtinių Tautų (JT) ekspertė, stebinti žmogaus teisių padėtį Rusijoje, pirmadienį pareiškė, kad ši šalis stiprina represijas, nukreiptas prieš civilius gyventojus, žurnalistus ir net ukrainiečius karo belaisvius, siekdama nutildyti karo Ukrainoje priešininkus.

JT specialioji pranešėja apie žmogaus teisių padėtį Rusijoje Mariana Kacarova pristatė savo naujausią ataskaitą, kurioje teigiama, kad Rusijos valdžia sustiprino „baudžiamojo persekiojimo, ilgalaikio įkalinimo, kankinimo ir netinkamo elgesio“ taikymą, siekdama numalšinti pasipriešinimą prezidento Vladimiro Putino nurodymu pradėtam karui.

„Represijos stiprėja (...) ir tampa masinės“, – žurnalistams sakė M. Kacarova prieš pristatydama ataskaitą JT Žmogaus teisių tarybai, kuri po rusų plataus masto įsiveržimo į Ukrainą 2022-ųjų vasarį ją paskyrė pirmąja žmogaus teisių padėties Rusijoje stebėtoja. 

„Šių represijų sumanytojai naudoja naujus, sudėtingus įrankius prieš visišką nebaudžiamumą už savo veiksmus: kankinimas taip pat yra šios lygties dalis“, – teigė ji.

Jos ataskaitoje teigiama, kad per vienerius metus, pradedant 2024 metų viduriu, padaugėjo baudžiamųjų persekiojimų – „mažiausiai 3 905 asmenys buvo nuteisti administracine ar baudžiamąja tvarka už taikų pasipriešinimą“.

Visai neseniai M. Kacarova pranešė, kad iki liepos Rusija į „teroristų ir ekstremistų“ sąrašą įtraukė daugiau daugiau nei 150 vaikų nuo 14 iki 17 metų, pridurdama, kad kai kurie iš jų buvo apkaltinti išdavyste ir kankinami, siekiant išgauti prisipažinimus.

Iki liepos vidurio iš viso 1 040 asmenų ir organizacijų, iš kurių beveik ketvirtadalis buvo žurnalistai, buvo paskelbti „užsienio agentais“. 133 iš jų į Rusijos „užsienio agentų“ sąrašą buvo įtraukti nuo sausio.

„Kankinimas ir netinkamas elgesys Rusijos Federacijoje tebėra plačiai paplitę ir sistemingi, paveikiantys ne tik Rusijos piliečius, bet ir ukrainiečius karo belaisvius bei civilius kalinius“, – teigiama ataskaitoje.

„2024–2025 metais buvo užfiksuoti mažiausiai 258 teisėsaugos pareigūnų, kalėjimo darbuotojų ir kalinių, veikiančių kalėjimo vadovybės nurodymu, kankinimo atvejai“, – priduriama joje. 

M. Kacarova pasakojo, kad per vieno į rusų nelaisvę paimto ukrainiečio apklausą buvo naudojamas elektros šokas. Po apklausos Maskvos gydytojas turėjo jį operuoti, kad išgelbėtų gyvybę.

„Operacija buvo sėkminga, bet pabudęs vaikinas pamatė papildomus tvarsčius ant pilvo. Paaiškėjo, kad šis rusų gydytojas jam ant pilvo išdegino tokius žodžius: „Pergalė! Šlovė Rusijai“, – sakė bulgarė M. Kacarova, anksčiau vadovavusi žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ tyrimams Rusijoje. 

Rusijos diplomatinė atstovybė Ženevoje atsisakė komentuoti, cituodama rusų užsienio reikalų ministerijos pareiškimą, paskelbtą anksčiau šį mėnesį, kuriame teigiama, kad Maskva „nepripažįsta šios neteisėtos specialiosios procedūros mandato“ – M. Kacarovos pareigų ir „bet kokia sąveikos su ja forma yra nepriimtina Rusijos Federacijai.“

Jungtinių Tautų (JT) ekspertė, stebinti žmogaus teisių padėtį Rusijoje, pirmadienį pareiškė, kad ši šalis stiprina represijas, nukreiptas prieš civilius gyventojus, žurnalistus ir net ukrainiečius karo belaisvius, siekdama nutildyti karo Ukrainoje priešininkus.

JT specialioji pranešėja apie žmogaus teisių padėtį Rusijoje Mariana Kacarova pristatė savo naujausią ataskaitą, kurioje teigiama, kad Rusijos valdžia sustiprino „baudžiamojo persekiojimo, ilgalaikio įkalinimo, kankinimo ir netinkamo elgesio“ taikymą, siekdama numalšinti pasipriešinimą prezidento Vladimiro Putino nurodymu pradėtam karui.

„Represijos stiprėja (...) ir tampa masinės“, – žurnalistams sakė M. Kacarova prieš pristatydama ataskaitą JT Žmogaus teisių tarybai, kuri po rusų plataus masto įsiveržimo į Ukrainą 2022-ųjų vasarį ją paskyrė pirmąja žmogaus teisių padėties Rusijoje stebėtoja. 

„Šių represijų sumanytojai naudoja naujus, sudėtingus įrankius prieš visišką nebaudžiamumą už savo veiksmus: kankinimas taip pat yra šios lygties dalis“, – teigė ji.

Jos ataskaitoje teigiama, kad per vienerius metus, pradedant 2024 metų viduriu, padaugėjo baudžiamųjų persekiojimų – „mažiausiai 3 905 asmenys buvo nuteisti administracine ar baudžiamąja tvarka už taikų pasipriešinimą“.

Visai neseniai M. Kacarova pranešė, kad iki liepos Rusija į „teroristų ir ekstremistų“ sąrašą įtraukė daugiau daugiau nei 150 vaikų nuo 14 iki 17 metų, pridurdama, kad kai kurie iš jų buvo apkaltinti išdavyste ir kankinami, siekiant išgauti prisipažinimus.

Iki liepos vidurio iš viso 1 040 asmenų ir organizacijų, iš kurių beveik ketvirtadalis buvo žurnalistai, buvo paskelbti „užsienio agentais“. 133 iš jų į Rusijos „užsienio agentų“ sąrašą buvo įtraukti nuo sausio.

„Kankinimas ir netinkamas elgesys Rusijos Federacijoje tebėra plačiai paplitę ir sistemingi, paveikiantys ne tik Rusijos piliečius, bet ir ukrainiečius karo belaisvius bei civilius kalinius“, – teigiama ataskaitoje.

„2024–2025 metais buvo užfiksuoti mažiausiai 258 teisėsaugos pareigūnų, kalėjimo darbuotojų ir kalinių, veikiančių kalėjimo vadovybės nurodymu, kankinimo atvejai“, – priduriama joje. 

M. Kacarova pasakojo, kad per vieno į rusų nelaisvę paimto ukrainiečio apklausą buvo naudojamas elektros šokas. Po apklausos Maskvos gydytojas turėjo jį operuoti, kad išgelbėtų gyvybę.

„Operacija buvo sėkminga, bet pabudęs vaikinas pamatė papildomus tvarsčius ant pilvo. Paaiškėjo, kad šis rusų gydytojas jam ant pilvo išdegino tokius žodžius: „Pergalė! Šlovė Rusijai“, – sakė bulgarė M. Kacarova, anksčiau vadovavusi žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ tyrimams Rusijoje. 

Rusijos diplomatinė atstovybė Ženevoje atsisakė komentuoti, cituodama rusų užsienio reikalų ministerijos pareiškimą, paskelbtą anksčiau šį mėnesį, kuriame teigiama, kad Maskva „nepripažįsta šios neteisėtos specialiosios procedūros mandato“ – M. Kacarovos pareigų ir „bet kokia sąveikos su ja forma yra nepriimtina Rusijos Federacijai.“

Rusijos aneksuoto Krymo administracijos vadovas pirmadienį apkaltino Ukrainą mirtinu drono smūgiu, o Kyjivas paskelbė, kad per rusų ataką Ukrainos pietryčiuose žuvo trys žmonės.

Maskvos paskirtas Krymo gubernatorius Sergejus Aksionovas sakė, kad ukrainiečių kariuomenė taikėsi į Foroso kurortą, padarydama žalos vienos sanatorijos kompleksui ir mokyklos pastatui.

„Atnaujintais duomenimis dėl bepiločių atakos trys žmonės žuvo, o dar 16 buvo sužeisti“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė S. Aksionovas.

Numušto drono fragmentai taip pat sukėlė gaisrą netoli Jaltos, sakė jis.

Rusijos gynybos ministerija anksčiau skelbė apie du žuvusiuosius.

Kyjivas paskelbė, kad rusai sekmadienį iki 22 val. (ir Lietuvos laiku) sudavė 46 oro smūgius Ukrainos teritorijai.

Ukraina taip pat pranešė, kad praėjusią naktį per rusų smūgius Zaporižios mieste žuvo trys ir buvo sužeisti dar du žmonės. Nurodoma, kad vieno sužeistojo būklė sunki. Anksčiau skelbta apie du žuvusiuosius.

Rusų pajėgos ant miesto numetė mažiausiai penkias bombas, sakė Zaporižios srities gubernatorius Ivanas Fedorovas.

Jis nurodė, kad per rusų ataką buvo apgadinta 15 daugiabučių, 10 privačių namų ir keli negyvenamosios paskirties objektai.

Ukrainiečių oro pajėgos platformoje „Telegram“ pranešė, kad, be Zaporižios bombardavimo, rusai praėjusią naktį atakavo Ukrainą 141 dronu. Nurodoma, kad 132 iš jų buvo numušti ar nepasiekė taikinių.

Rusija Krymą nuo Ukrainos atplėšė ir aneksavo 2014 metais. Maskva nori, kad Kyjivas ir Vakarų šalys pripažintų pusiasalį Rusijos dalimi.

Ukrainiečių pajėgos dažnai taikosi į Krymą, taip pat į tiltą, jungiantį šį regioną su Rusija.

Po to, kai praėjusį mėnesį susitiko su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu, JAV prezidentas Donaldas Trumpas sakė, kad Ukraina pagal bet kokį galimą taikos susitarimą negalės atgauti Krymo.

Pažanga dėl paliaubų įstrigo po to diplomatijos šuoro, kai D. Trumpas taip pat surengė atskirą susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Rusijos aneksuoto Krymo administracijos vadovas pirmadienį apkaltino Ukrainą mirtinu drono smūgiu, o Kyjivas paskelbė, kad per rusų ataką Ukrainos pietryčiuose žuvo du žmonės.

Maskvos paskirtas Krymo gubernatorius Sergejus Aksionovas sakė, kad ukrainiečių kariuomenė taikėsi į Foroso kurortą, padarydama žalos vienos sanatorijos kompleksui ir mokyklos pastatui.

„Atnaujintais duomenimis dėl bepiločių atakos trys žmonės žuvo, o dar 16 buvo sužeisti“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė S. Aksionovas.

Numušto drono fragmentai taip pat sukėlė gaisrą netoli Jaltos, sakė jis.

Rusijos gynybos ministerija anksčiau skelbė apie du žuvusiuosius.

Kyjivas paskelbė, kad rusai sekmadienį iki 22 val. (ir Lietuvos laiku) sudavė 46 oro smūgius Ukrainos teritorijai.

Ukraina taip pat pranešė, kad praėjusią naktį per rusų smūgius Zaporižios mieste žuvo du ir buvo sužeisti dar du žmonės. Nurodoma, kad vieno sužeistojo būklė sunki.

Rusų pajėgos ant miesto numetė mažiausiai penkias bombas, sakė Zaporižios srities gubernatorius Ivanas Fedorovas.

Ukrainos laukia įtempta diplomatijos aukštu lygiu savaitė, antradienį Niujorke prasidedant Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai, pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis. 

Sekmadienio vakarą V. Zelenskis sakė, kad jo darbotvarkėje numatyta daugiau nei dvi dešimtys susitikimų su pasaulio lyderiais. 

„Galime daug pasiekti, jei mūsų partneriai mūsų klausysis ir palaikys pasiūlymus, galinčius iš tikrųjų priartinti karo pabaigą“, – sakė jis. 

V. Zelenskis pridūrė, kad planuojamas ir susitikimas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, bet nepasakė, kada jis gali įvykti.

„Svarbu, kad ši savaitė parodytų pasauliui ryžtą imtis įtikinamų veiksmų, nes be stiprybės nebus taikos“, – sakė V. Zelenskis, paminėjęs naujausią Europos Sąjungos (ES) planuojamą sankcijų Rusijai paketą. 

Naujos ES priemonės skirtos sustiprinti spaudimą Rusijos šešėliniam naftos laivynui ir apriboti prekybą Rusijos energijos ištekliais, tai suduotų smūgį Maskvos „karo iždui“, sakė jis. 

Europos Komisija penktadienį pasiūlė naujas sankcijas Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sakė, kad Briuselis, spaudžiamas Vašingtono, taip pat ketina paankstinti visiško rusiškų suskystintų gamtinių dujų importo į ES draudimo datą iki 2027 m. pradžios – metais anksčiau nei planuota.