Šaltinis: D. Trumpo pasiuntinys K. Kelloggas vasario 20 dieną lankysis Ukrainoje
JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) specialusis pasiuntinys Ukrainos ir Rusijos karo klausimais Keithas Kelloggas (Kitas Kelogas) vasario 20 dieną lankysis Ukrainoje, pirmadienį naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis ukrainiečių prezidentūroje.
D. Trumpas pažadėjo greitai užbaigti karą Ukrainoje ir pavedė specialiajam pasiuntiniui K. Kelloggui, kurio vizitas įvyks prieš trečiąsias plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą metines, parengti planą, kaip sustabdyti kovas.
„Negalime sėdėti prie televizoriaus ir laukti gerų naujienų“ – ukrainiečiams paaiškino, ko tikėtis 2025-aisiai
Nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovo Andrijaus Kovalenkos teigimu, Rusijos vadovas Vladimiras Putinas stengiasi sumažinti būsimų sankcijų skaičių.
„V. Putinas turi išteklių tęsti karą 2025 m., o jo pareigūnai, diplomatai ir žvalgyba turi užduotį padaryti viską, kad Rusija galėtų intensyviai kariauti 2026 m. V. Putinas padidino išlaidas propagandai, ypač darbui Europoje, Artimuosiuose Rytuose, ir bando lobizuoti, kad būtų išvengta sankcijų“, – teigiama jo komentare „Telegraf“.
Panašios nuomonės buvo ir Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GUR) atstovas Andrijus Jusovas. Jo nuomone, nereikia tikėtis, kad karas greitai baigsis.
„Ukrainiečiai neturėtų tikėtis, kad karas greitai baigsis, tačiau šiuo metu dėl to dirbama“, – sakė A. Jusovas.
Jis tvirtina, kad daugiausia dėmesio reikėtų skirti tam, kaip kuo labiau priartinti taiką. Kai kurių parlamentarų pareiškimus apie taiką artimiausiu metu Jusovas palygino su „burtais iš taro kortų“.
„Neįgalima atsipalaiduoti. Negalime sėdėti prie televizoriaus ir laukti gerų naujienų. Turime dirbti ir padėti, diplomatai tai daro savo fronte, o kariuomenė – savo fronte“, – pabrėžė GUR atstovas.
Rusijos fronto naujienos: atsiuntė asilą vežioti amuniciją
Didelis transporto priemonių trūkumas Rusijos pajėgoms Ukrainoje pasireiškė netikėtu būdu. Užpuolikai, atakuojantys ukrainiečių pozicijas, naudojosi įvairiomis transporto priemonėmis: senoviniais automobiliais, elektriniais motoroleriais, o dabar net ir asilais bei arkliais. „Z korespondentai“ teigė, kad gyvūnai naudojami amunicijai gabenti, rašoma „The Moscow Times“.
Baltijos jūros šalys ruošia Rusijai siurprizą
Europos Sąjungos šalys rengiasi masiniam Rusijos „šešėlinio laivyno“ laivų stabdymui Baltijos jūroje, skelbiama „Politico“.
Europos šalys, įskaitant Suomiją, Estiją, Lietuvą ir Latviją, svarsto galimybę pasinaudoti tarptautine teise ir sulaikyti laivus dėl aplinkosaugos ar piratavimo, sakė neįvardinti pareigūnai. Jei nepavyktų sutarti dėl bendros politikos, šalys galėtų kartu parengti naujus nacionalinius įstatymus, kad galėtų konfiskuoti daugiau laivų nei iki šiol, esančių jūroje.
Paviešintas slaptas dokumentas: Rusija bijo prarasti šias šalis
Rusijos pareigūnai mano, kad Vakarų spaudimas trukdo Maskvai pritraukti buvusias sovietines šalis į savo orbitą ir užmegzti ekonominius ryšius su pasaulio pietų šalimis, teigiama nutekintoje vyriausybės ataskaitoje. „Financial Times“ gavo šią ataskaitą.
Anot leidinio, dokumentas buvo parodytas per strateginį posėdį praėjusių metų balandį. Posėdžiui vadovavo ministras pirmininkas Michailas Mišustinas.
Daugiau skaitykite tv3.lt straipsnyje.
Ukraina atskleidė sėkmingų smūgių Rusijoje paslaptį: „Sukūrėme agentų tinklą“
Neseniai Ukraina smogė daugiau kaip 20-čiai iš 30-ies didžiausių Rusijos teritorijoje esančių naftos perdirbimo gamyklų, rašo UNIAN.
„Kai kurios jų iš viso išvestos iš rikiuotės ir nustojo veikti. Kai kurios dirba toli gražu ne visu pajėgumu. Kai kurios, jei ir dirba, tai tik iš likutinių išteklių. Kadangi naftos ir dujų perdirbimo technologijos buvo importuotos iš Europos šalių“, – „Kanal 24“ laidoje sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų rezervistų tarybos pirmininkas Ivanas Tymočko.
Anot jo, Ukrainai pavyko sukurti sistemingą tokių smūgių sistemą. Šie smūgiai vykdomi tik prieš Rusijos karinius objektus.
„Tai rodo, kad mums pavyko sukurti technologijas, leidžiančias naudoti masinius bepiločių orlaivių smūgius prieš konkrečius taikinius. O šiuos vaizdo įrašus, kuriuose smogiama priešo taikiniams, filmuoja žvalgybos pareigūnai. Juk ten nėra komentarų, tai vyksta per atstumą. Taigi galime sakyti, kad Rusijoje sukūrėme agentų tinklą. Jis žino, kada bus smūgis, koordinuoja šį darbą su mūsų kariuomene ar struktūromis, kurios atsakingos už smūgius“, – aiškina I. Tymočko.
Jis priduria, kad rusams šiuo metu trūksta priešlėktuvinės gynybos sistemų, kurios efektyviai dengtų jų objektus. Todėl Rusija stengiasi „užlopyti šias skyles“, uždengdama jas tinklais arba samdydama darbininkus, kurie saugotų šiuos objektus.
„Visa tai nelabai padeda. Jei kalbame apie profesionalius kariškius oro gynybos priemonėse – jų banaliai trūksta. Juk prieš tai sunaikinome nemažai tokios kariuomenės ir įrangos. Antras dalykas – V. Putinas daug oro gynybos sistemų sutelkė ne tiek į Rusijos ekonomikai svarbius objektus, kiek į jam svarbius objektus – Maskvą, bunkerius, politinį elitą ir panašiai“, – pastebi jis.
Zelenskis dalyvaus Miuncheno saugumo susitikime
Tikimasi, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dalyvaus Miuncheno saugumo konferencijoje, per kurią daugiausia dėmesio bus skiriama karui su Rusija ir kaip jį užbaigti, pirmadienį pranešė organizatoriai.
Susitikime, vyksiančiame nuo penktadienio iki sekmadienio, dalyvaus ir naujosios JAV administracijos aukšto rango atstovai. „Manome, kad derybos vyks kuluaruose“, – per spaudos konferenciją Berlyne sakė Miuncheno saugumo konferencijos pirmininkas Christophas Heusgenas.
Trys aukščiausi Donaldo Trumpo administracijos pareigūnai šią savaitę surengs atskiras keliones į Europą, svarbiausia susitikimų tema bus saugumas ir Vašingtono įsipareigojimai Ukrainai.
Zelenskis: Rusija nebegali išnaudoti energijos kaip ginklo prieš Baltijos šalis
Baltijos šalių atsijungimas nuo Rusijos elektros tinklų atėmė iš Maskvos galimybę panaudoti elektrą kaip ginklą prieš jas ir padarė Europą dar labiau vieningą, sekmadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Jis pabrėžė, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos atsijungimas nuo rusiškos elektros energetikos sistemos (IPS/UPS) ir elektros energijos sistemos sinchronizavimas su kontinentinės Europos tinklais yra reikšmingas įvykis regionui ir visai Europai.
„Ukraina tai jau padarė 2022 metais, o dabar Baltijos šalys taip pat išsivadavo iš priklausomybės. Maskva nebegalės panaudoti energijos kaip ginklo prieš Baltijos šalis. Tai taip pat reiškia, kad Europa tapo dar darnesnė“, – sakė prezidentas savo vakariniame kreipimesi socialiniuose tinkluose.
V. Zelenskio teigimu, visos Europos šalys turėtų ir toliau laikytis šio kurso, ypač tos Centrinės Europos valstybės, kurios vis dar turi susitarimų su Rusija.
„Turime glaudžiau bendradarbiauti su Amerika kalbant apie SGD, naftą. Turime glaudžiau bendradarbiauti su mūsų partneriais Europos Sąjungos kaimyninėse šalyse, šiame regione, kad importuotume reikiamą energiją. Tai – Kaukazas, Artimieji Rytai, Šiaurės Afrika“, – sakė jis.
Ukrainos prezidentas mano, kad kuo mažiau europiečiai bus priklausomi nuo Rusijos, tuo greičiau bus galima užtikrinti patikimą saugumą visiems Europoje.
„Sveikinu mūsų draugus – Lietuvą, Latviją ir Estiją – su šios dienos pasiekimu. Svarbu, kad padeda ir Lenkija, dar kartą įrodydama, kad mūsų visų bendradarbiavimas reiškia kiekvieno iš mūsų nepriklausomybę“, – sakė V. Zelenskis.
Lietuva, Latvija ir Estija sekmadienį popiet sėkmingai sinchronizavo savo energetikos sistemas su kontinentinės Europos sinchronine zona.
Su kontinentinės Europos sinchronine zona Baltijos šalys sujungtos per Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtį „LitPol Link“.
Veikdamos sinchroniškai su Vakarų Europa, Lietuva, Latvija ir Estija savarankiškai bei koordinuotai su kitomis šios zonos šalimis valdys savo elektros sistemų dažnį, pačios rūpinsis tinklų balansavimu.
Veikus rusiškoje IPS/UPS sistemoje, dažnis centralizuotai reguliuotas Maskvoje.
Rusai praėjusią parą atakavo Zaporižios sritį daugiau kaip 400 kartų
Praėjusią parą rusai smogė 401 smūgį 12-kai Zaporižios srities gyvenviečių.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Priešas smogė 24 aviacijos smūgius Kamianskei, Stepnohirskei, Piatichatkams, Lukianivskei, Primorskei ir Huliaipolei. 187 įvairių modifikacijų dronai atakavo Kamianskę, Huliaipolę, Ščerbakus, Novodanylivka, Mala Tokmačką, Zelenę, Čarivnę ir Novodarivką. 5 kartus iš reaktyvinių salvinės ugnies sistemų buvo apšaudytos Huliaipolė, Novodanylivka, Čarivnė ir Novodarivka. 185 artilerijos smūgiai buvo smogti Kamianskės, Huliapolės, Orichivo, Ščerbakų, Novodanylivkos, Mala Tokmačkos, Omelnyko, Čarivnės ir Novodarivkos teritorijai“, – pažymėjo jis.
Gauta 15 pranešimų apie butams ir privatiems namams padarytą žalą. Civiliai nenukentėjo.
Kaip anksčiau buvo pranešta, Zaporižios srities Vilniansko mieste pradėta statyti 12-oji regione požeminė mokykla.
Trumpo patarėjas: saugumo garantijas Ukrainai turėtų suteikti Europa
JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Mike‘as Waltz‘as pareiškė, kad po karo saugumo garantijas Ukrainai turėtų suteikti Europa. Apie tai jis kalbėjo interviu „NBC News“, rašo „European Pravda“.
„Pagrindinis principas čia yra tas, kad europiečiai turi perimti šį konfliktą. Prezidentas D. Trumpas ketina jį užbaigti, o tada, kalbant apie saugumo garantijas, tai tikrai priklausys nuo europiečių“, – pareiškė jis.
Interviu metu M. Waltz‘o buvo paklausta apie Donaldo Trumpo pokalbį su Vladimiru Putinu. M. Waltz‘as atsakymo nepateikė, tačiau pažymėjo, kad Rusijos ir Ukrainos karo klausimas bus JAV vadovų pokalbio Europoje šią savaitę tema.
„Kitą savaitę (šią savaitę – red. past.) Europoje mūsų valstybės sekretorius, Pentagono vadovas, viceprezidentas, specialusis pasiuntinys Rusijai ir Ukrainai išsamiai kalbėsis apie tai, kaip užbaigti šį karą“, – sako jis.
M. Waltz‘as pridūrė, kad būtina susodinti visas puses prie derybų stalo.
„Rusijos ekonomika nesijaučia gerai. Jis (D. Trumpas – red. past.) pažadėjo naujus mokesčius, muitus, naujas sankcijas. Mums reikia, kad visos šalys sėstų prie stalo. <...> Ir tai sekė po pokalbių su prezidentu Xi, su ministru pirmininku Modi, su Artimųjų Rytų lyderiais. Visi jie nori padėti prezidentui D. Trumpui šiame kare. Susodinkime abi puses prie derybų stalo“, – teigia jis.
Anot jo, D. Trumpas yra parengęs visus šiuos klausimus, kurie bus padėti ant stalo kitos savaitės diskusijose.
„Tai apima ir kalbas apie mūsų pagalbos Ukrainai ateitį. Turime susigrąžinti karinės pagalbos Ukrainai išlaidas bendradarbiaudami su ukrainiečiais dėl jų retųjų žemių metalų, gamtinių išteklių, naftos ir dujų bei pirkdami mūsų“, – sako M. Waltz‘as.
Ukraina praneša, kad sunaikinta dar 1 170 okupantų rusų
Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 1 170 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2025 metų vasario 10 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 850 490 kareivių.
Tai pirmadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 10 001 tanko (+9), 20 813 šarvuotųjų kovos mašinų (+16), 22 879 artilerijos sistemų (+35), 1 273 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+0), 1 059 oro gynybos priemonių (+3), 370 lėktuvų (+0), 331 sraigtasparnio (+0), 24 623 dronų (+137), 3 054 kruizinių raketų (+0), 28 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 36 638 automobilių (+109), 3 740 specialiosios technikos vienetų (+1).
Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.
Chersono srityje per bepiločio orlaivio ataką žuvo vyras
Vasario 10-osios naktį Chersono srities Beryslavo miesto gyventojas per Rusijos bepiločio orlaivio ataką patyrė su gyvybe nesuderinamų sužalojimų.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities valstybinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Pasak pareigūno, rusams iš drono numetus sprogmenį, žuvo 42 metų vyras.
Kaip informavo O. Prokudinas, praėjusią parą, vasario 9-ąją, priešo ugnies ir aviacijos smūgių taikiniais tapo 34 Chersono srities miestai ir gyvenvietės.
Nukentėjo daugiaaukštis gyvenamasis namas, keturi privatūs namai, pataisos įstaiga, ūkinis pastatas.
Dėl Rusijos agresijos vienas žmogus buvo sužeistas, pažymėjo O. Prokudinas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, vasario 8-ąją Chersono srityje per Rusijos smūgius buvo sužeisti penki žmonės, tarp jų – vaikas.
Analitikai perspėja: rusai prieš NATO išnaudoja Ukrainoje įgytą patirtį
Rusai aktyviai tobulina dronus ir kitas elektronines karo priemones, naudodamiesi patirtimi, įgyta per karą su Ukraina. Apie tai naujausioje ataskaitoje kalba JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai, rašo UNIAN.
Naujausius technologinius pasiekimus Rusija naudoja hibridinėse operacijose prieš NATO, sako analitikai.
Anot ISW, per pastaruosius metus NATO narės vis dažniau susiduria su Rusijos hibridinių atakų ir sabotažo grėsmėmis.
„Pranešimai apie NATO šalių narių bandymus pasipriešinti Rusijos žvalgybiniams bepiločiams orlaiviams pabrėžia būtinybę toliau plėtoti gynybinius pajėgumus, nes Rusijos Federacija ir toliau naudojasi mūšio lauke Ukrainoje įgyta patirtimi ir kuria naujausias technologijas“, – sakoma instituto apžvalgoje.
Rusijoje – sprogimų virtinė: atakavo dronai
Rusijos Krasnodaro regione naktį iš sekmadienio į pirmadienį griaudėjo sprogimai, rašo „Kanal 24“. Skelbiama, kad veikė priešlėktuvinė gynyba.
Daugiau skaitykite tv3.lt straipsnyje.
Šaltiniai: artėja ilgai lauktas susitikimas tarp Zelenskio ir JAV
JAV viceprezidentas JD Vance turėtų susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, praneša CBS.
Susitikimas turėtų įvykti Miuncheno saugumo konferencijoje, ji vyks šią savaitę.
Apie planuojamą susitikimą taip pat pranešė ir „New York Post“.
Trumpas pateikė naujų detalių apie derybas dėl Ukrainos: „Darome pažangą“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad JAV daro pažangą derybose dėl Rusijos karo prieš Ukrainą užbaigimo, rašo „The Independent“. Vis dėlto D. Trumpas atsisakė pakomentuoti bet kokias pokalbio su Vladimiru Putinu ypatybes.
Sekmadienį komentuodamas žurnalistams D. Trumpas nurodė, kad su V. Putinu palaikė ryšį. Tai būtų pirmasis oficialiai patvirtintas V. Putino ir JAV prezidento pokalbis nuo 2022 m., karo pradžios.
Paklaustas, ar su V. Putinu kalbėjosi nuo tada, kai sausio 20 d. tapo prezidentu, ar anksčiau, JAV prezidentas atsakė: „Aš jį (pokalbį – red. past.) turėjau. Sakykime, kad turėjau. Ir tikiuosi, kad turėsiu dar daug pokalbių. Mes turime užbaigti tą karą“.
„Jei mes kalbamės, nenoriu jums pasakoti apie pokalbius. Tikiu, kad darome pažangą. Norime nutraukti Ukrainos ir Rusijos karą“, – sako jis.
D. Trumpas nurodė, kad JAV palaiko ryšius ir su Rusija, ir su Ukraina.
„Kalbamės su abiem pusėmis“, – teigia jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Prašys Putino nedaryti vieno dalyko – atskleista slapta rusų saugumiečių poveikio operacija
Federalinei saugumo tarnybai nurodyta parengti Rusijos piliečių „kreipimusis“ į prezidentą Vladimirą Putiną su prašymu nestabdyti karo prieš Ukrainą. Tai pranešė politikos analitikas Abbasas Galiamovas, buvęs V. Putino kalbų rašytojas, 2008-2010 m. dirbęs Rusijos vyriausybės viešų kalbų rengimo departamente, remdamasis šaltiniais vienoje iš FSB regioninių valdybų.
Pasak A. Galiamovo, neoficialus įsakymas atėjo iš Maskvos: turėtų pradėti masiškai rodytis vaizdo įrašai, kuriuose piliečiai – nuo paprastų pensininkų namuose iki kareivių fronte – prašo V. Putino „nesustabdyti SVO (spec. karinės operacijos)“ ir „pribaigti gyvatę jos lizde“. Kaip pastebi A. Galiamovas, iniciatyva kyla iš „vanagų“, karo partijos Rusijos elite, kuri nenori, kad karas baigtųsi, jei tam reikia nuolaidų.
Tuo metu pačioje Rusijos visuomenėje „karo partija“ mažėja: „Russia Field“ duomenimis, praėjusių metų lapkritį daugiau nei pusė gyventojų (53 proc.) pirmą kartą pasisakė už derybas su Ukraina. Pritariančiųjų karo veiksmų tęsimui dalis sumažėjo iki 36 %, nors 2023 m. pabaigoje tokių buvo 45 proc., o pirmaisiais invazijos mėnesiais – 54 proc. Spalio mėnesį „Levada centr“ atlikta apklausa parodė, kad trečdalis rusų sutinka, kad visos okupuotos teritorijos būtų grąžintos Ukrainai ir taip būtų užbaigti karo veiksmai. Tuo pat metu beveik pusė apklaustųjų – 47 proc. – teigė, kad karas atnešė Rusijai „daugiau žalos nei naudos“, o jų dalis, palyginti su 2023 m. geguže, padidėjo 6 procentiniais punktais. 28 proc. rusų karą vis dar laikė „naudingu“ – 10 procentinių punktų mažiau nei prieš pusantrų metų.