Svarbiausi įvykiai:
23:50 | Humeniuk pakomentavo Ukrainos vėliavos iškėlimą kairiojo Dnipro kranto kaime
Ukrainos vėliavos iškėlimas Chersono srities Krynkų kaime, kuris yra kairiajame Dnipro krante, svarbus tiek Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariams, tiek civiliams gyventojams.
Tai televizijos kanalui „Espresso“ pareiškė Ukrainos Pietų gynybos pajėgų atstovė Natalija Humeniuk, praneša portalas „rbc.ua“.
„Ukrainos vėliavos iškėlimas Krynkuose – tai atsakymas į iššūkius, kuriuos informacinėje erdvėje skleidžia priešo propaganda“, – pažymėjo N. Humeniuk.
Anot jos, rusai bando įtikinti okupuotų rajonų gyventojus, kad esą jie palikti likimo valiai, o Ukrainos gynėjai išmušti iš savo pozicijų. Bet visi išvydo, kad kairiajame Dnipro krante Chersono srityje plevėsuoja Ukrainos vėliava ir yra Gynybos pajėgų karių.
O tos atakos, kurias rusai surengė praėjusią parą, nedavė rezultatų, teigė Ukrainos pareigūnė.
N. Humeniuk pabrėžė, kad Ukrainos kariai išlaiko placdarmą kairiajame Dnipro krante ir stengiasi jį išplėsti.
„Vėliavos iškėlimas Krynkuose buvo reikalingas tam, kad mūsų kariai suprastų, jog niekas neįstengs mūsų iš ten išmušti. Taip pat ir civiliams kairiojo kranto gyventojams, kad jie jaustų, jog Ukraina yra šalia“, – paaiškino N. Humeniuk.
Portalas primena, jog vasario 6-osios vakarą projektas „DeepState“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kad Ukrainos gynėjai iškėlė šalies vėliavą Krynkuose, esančiuose kairiajame Dnipro krante.
Vėliava buvo iškelta rusams teigiant, kad esą jie kontroliuoja Krynkus ir nubloškė Ukrainos karius už Dnipro.
23:11 | Bideno patarėjas: mes vis dar galime ir suteiksime pagalbą Ukrainai
Jungtinės Valstijos „gali ir suteiks“ tolesnę karinę pagalbą Ukrainai, trečiadienį pareiškė JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas, lankydamasis NATO būstinėje.
„Nėra jokios alternatyvos tam, kad Jungtinės Valstijos suteiks išteklius tokiu lygiu, kuris leistų Ukrainai turėti artileriją, oro gynybos sistemas ir kitus jai reikalingus pajėgumus“, – per bendrą su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu spaudos konferenciją sakė J. Sullivanas.
22:53 | Zelenskis: atsakysime į kiekvieną Rusijos raketą ir droną
Ukraina atsakys Rusijai už kiekvieną okupantų paleistą raketą ir droną į Ukrainą, pareiškė šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Apie tai jis kalbėjo trečiadienį kreipdamasis į ukrainiečius, rašo „Ukrinform“.
„Kyjive dar iki vakaro buvo valomos nuolaužos po rytinio Rusijos smūgio. Gyvenamasis namas. Dešimtys aukų. Žuvo keturi žmonės. Reiškiu užuojautą šeimoms ir draugams“, – kalba jis.
V. Zelenskis priminė, kad dėl rusų smūgių aukų buvo ir Mykolajivo, Charkivo, Lvivo, Chersono ir kitose srityse.
„Mes atsakysime į kiekvieną raketą, kiekvieną droną“, – pabrėžia prezidentas.
22:29 | Rusijoje dėl kaltinimų išdavyste įkalinti du asmenys
Rusijos teismai atskirose bylose įkalino du rusus už išdavystę dėl jų paramos Ukrainai, pranešė valstybinės agentūros. Tai naujausi apkaltinamieji nuosprendžiai, Kremliui triuškinant bet kokias Rusijos puolimo Ukrainoje kritikos apraiškas.
Rusijos šiaurės vakaruose karinis teismas devyneriems metams įkalino studentą Andrejų Vasiurenką dėl „nesėkmingų bandymų“ įtikinti kitą studentą prisijungti prie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, pranešė valstybinė agentūra „RIA Novosti“. „Byla buvo nagrinėjama už uždarų durų. A. Vasiurenka prisipažino kaltas“dėl daugybės kaltinimų, įskaitant kurstymą išduoti valstybę, pranešė agentūra.
Kaukazo regiono Ingušijos gyventojas buvo nuteistas penkeriems metams. Beslanas Cečojevas „buvo pripažintas kaltas dėl pasirengimo išduoti valstybę pereinant į priešo pusę“ ir dėl neteisėtos prekybos ginklais, pranešė Ingušijos Aukščiausiasis Teismas, jį citavo „RIA Novosti“.
Tūkstančiai rusų, nepritariančių karui Ukrainoje, buvo sulaikyti, kai kuriems skirtos itin griežtos bausmės. Dauguma žinomų opozicijos lyderių pabėgo ir gyvena tremtyje arba sukišti už grotų.
21:59 | Ukraina ragina ES paspartinti artilerijos sviedinių tiekimą
Ukraina trečiadienį paragino Europos Sąjungą imtis skubių veiksmų, kad būtų padidintas artilerijos sviedinių, kurių, pasak Kyjivo, jam labai reikia gintis nuo Rusijos, tiekimas.
Užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba bloko diplomatijos vadovui Josepui Borrelliui, kad tikisi, jog ES sušvelnins reguliavimą ir pasirašys ilgalaikes sutartis su gynybos bendrovėmis, kad padidintų gamybos apimtis.
21:23 | Podoliakas paaiškino, kodėl Rusija paleido raketą Lenkijos link
Trečiadienį atakuodama Ukrainą Rusija paleido raketą Lenkijos link, Lenkija pakėlė naikintuvus F-16. Anot Ukrainos prezidento patarėjo Mychaila Podoliako, tai buvo sąmoninga Rusijos provokacija, kuria rusai bandė parodyti, kad nebijo NATO.
Apie tai M. Podoliakas kalbėjo interviu „Kanal 24“.
„Tai yra būtent klasikinė Rusijos bravūra – mes galime tai padaryti, mes galime nuskristi iki NATO sienos, o paskui grįžti ir žudyti civilius gyventojus, o jūs išsigąsite, nes tai praktiškai nuskrido pas jus, ir nieko nedarysite, nes raketa nužudys Ukrainos piliečius“, – komentuoja jis.
21:15 | Sprogimas Rusijoje
Netoli Rusijos Iževsko miesto nugriaudėjo galingas sprogimas, rašo UNIAN.
20:50 | Umerovas su Pentagono vadovu aptarė situaciją mūšio lauke Ukrainoje
Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas trečiadienį, vasario 7-ąją, kalbėjosi su savo kolega JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu.
Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Pentagonu.
Apie pokalbio detales papasakojo JAV gynybos departamento atstovas Patrickas Ryderis.
Pasak jo, Austinas su Umerovu aptarė situaciją mūšio lauke Ukrainoje ir artėjantį Ramšteino formato kontaktinės grupės posėdį.
„Austinas dar kartą patvirtino Jungtinių Valstijų ir mūsų koalicijos, kurią sudaro apie 50 sąjungininkų ir partnerių, įsipareigojimą remti Ukrainą jos ilgoje kovoje prieš neišprovokuotą Rusijos agresiją“, – sakoma pranešime.
Dokumente pažymima, kad pareigūnai pažadėjo palaikyti glaudžius ryšius.
Trečiadienį taip pat buvo pranešta, kad 19-asis Ramšteino formato kontaktinės grupės susitikimas įvyks vasario 14 d.
20:16 | TATENA vadovas: šiuo metu padėtis Ukrainos atominėje elektrinėje „stabili“
Netoli fronto linijos esančios Ukrainos Zaporižios atominės elektrinės būklė šiuo metu yra „stabili“, trečiadienį pranešė Jungtinių Tautų tarptautinės branduolinės energetikos agentūros (TATENA) vadovas.
Elektrinė buvo kovų centre nuo tada, kai 2022 m. kovą ją užėmė Rusijos pajėgos. Ukraina jas kaltina keliant pavojų elektrinės saugumui.
„Jėgainė gana stabili“, – sakė TATENA vadovas Rafaelis Grossi, apsilankęs Rusijos kontroliuojamoje elektrinėje. Jis pridūrė, kad tiesioginių puolimo ar apšaudymo epizodų dabar mažiau, „o tai teigiamas pokytis, nors jį vertiname labai atsargiai“.
2022 m. rugsėjį elektrinė nustojo tiekti elektrą Ukrainos tinklams. Per visą karą atominė jėgainė ne kartą buvo apšaudyta ir atakuota dronais. Nuo 2022 m. TATENA pareigūnai stebi saugą elektrinėje, reikalaujančioje nuolatinės priežiūros, kad būtų išvengta perkaitimo.
19:59 | Ukraina atskleidė, kas iš tiesų yra legenda tapęs „Kyjivo vaiduoklis“
Rusijos karo prieš Ukrainą pradžioje sklandė istorija apie „Kyjivo vaiduoklį“ – lakūną, kuris esą dešimtimis numušinėjo rusų lėktuvus. Dabar Ukrainos sausumos pajėgų spaudos tarnyba skelbia, kad ši istorija buvo sugalvota siekiant atremti Rusijos propagandą, rašo UNIAN.
19:04 | NATO vadovas: „gyvybiškai svarbu“, kad JAV susitartų dėl tolesnės pagalbos Ukrainai
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad „gyvybiškai svarbu“ Jungtinėms Valstijoms pasiekti politinį susitarimą dėl tolesnės pagalbos Ukrainai.
„Gyvybiškai svarbu, kad Jungtinių Valstijų Kongresas susitartų dėl tolesnės paramos Ukrainai artimiausiu metu“, – sakė jis per bendrą spaudos konferenciją su JAV nacionalinio saugumo patarėju Jake'u Sullivanu.
Tuo metu J. Sullivanas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos „gali teikti ir teiks“ tolesnę karinę pagalbą Ukrainai.
„Nėra jokios alternatyvos, jei Jungtinės Valstijos nesiims veiksmų ir nesuteiks tiek išteklių, kad Ukraina galėtų turėti artileriją, oro gynybos sistemas ir kitus jai reikalingus pajėgumus“, – sakė Briuselyje viešintis J. Sullivanas.
18:32 | Lenkų ministras perspėja: Europa gali susidurti su dramatišku iššūkiu dėl Ukrainos
Jei JAV Kongresas nesugebės priimti pagalbos Ukrainai paketo, Europa gali susidurti su dramatišku iššūkiu, sako Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis.
Anot jo, Europa arba turės dvigubinti pagalbą Kyjivui, arba leisti V, Putinui laimėti.
Apie tai jis kalbėjo komentare televizijai „TVP Info“, praneša „Ukrinform“.
„Tuomet mes, Lenkija ir Europa, susidursime su dramatišku iššūkiu: padvigubinti pagalbą Ukrainai, taip pakeičiant Amerikos lėšas, arba leisti Putinui laimėti Ukrainoje. Žinau, ką pasirinkčiau, bet tikiuosi, kad taip neatsitiks“, – cituojamas jis.
R. Sikorskis pabrėžia, kad negalima leisti Ukrainai pralaimėti šio karo. Tokiu atveju Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pasinaudotų Ukrainos ištekliais ir žengtų toliau.
Primename, kad JAV Senato respublikonų vadovybė antradienį pareiškė, kad jiems nepavyko surinkti pakankamai paramos, kad būtų priimtas įstatymo projektas, kuriuo stiprinama JAV sienų politika ir teikiama pagalba Ukrainai bei kitoms šalims.
17:33 | Atakuodama Charkivą, Rusija panaudojo dvi Šiaurės Korėjoje pagamintas raketas
Trečiadienį atakuodama Charkivą, Rusija panaudojo dvi Šiaurės Korėjoje pagamintas raketas.
Tai feisbuke pranešė Nacionalinės policijos Vyriausiosios valdybos Charkivo srityje Tyrimų valdybos viršininkas Serhijus Bolvinovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Dvi iš penkių raketų, rytą paleistų į Charkivą, - Šiaurės Korėjos gamybos. Pramoninės zonos teritorijoje balistinių raketų metalinius fragmentus surinko sprogmenų ekspertai. Preliminarios specialistų išvados – tai Šiaurės Korėjos raketos HVASON 11GA (KN-23)“, – informavo pareigūnas.
Pasak S. Bolvinovo, raketos smogė įmonėms, kurios gamina betoną ir stogų dangą, bei kitoms gamykloms. Užfiksuoti penki pataikymai netoli vienas kito. Sugriovimai dideli, kai kurie objektai visiškai sunaikinti. Tarp nukentėjusiųjų – moteris ir du vyrai (apsaugos darbuotojas ir apšaudytų įmonių generalinis direktorius).
Rusų smūgių iš Belgorodo srities teritorijos vietose dirba tyrėjai ir kriminalistai. Ekspertai magnetais kruopščiai renka visas raketų liekanas, mažus kovinius elementus, pažymėjo S. Bolvinovas.
Kaip jau buvo pranešta, vasario 7 d., 6 val., rusai smogė pramoninei zonai Charkivo Slobidkos rajone. Nukentėjo trys žmonės, pagalba jiems buvo suteikta vietoje.
Charkive jau buvo užfiksuota raketų iš Šiaurės Korėjos. Jų nuolaužų buvo rasta sausio 2 dieną po centrinės miesto dalies apšaudymo.
16:50 | Ukrainos URM: situacija dėl JAV pagalbos Kyjivui atnaujinimo lieka neaiški
Respublikonams priešinantis priimti naują pagalbos Kyjivui paketą, Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba trečiadienį pareiškė, kad padėtis dėl JAV pagalbos atnaujinimo lieka neaiški.
„Viskas labai painu“, – teigė D. Kuleba per spaudos konferenciją Ukrainos sostinėje kartu su ES užsienio politikos vadovu Josepu Borrelliu.
„Kasdien dirbame su Amerikos puse, dažniausiai ne viešai (...) stengiamės užtikrinti, kad šis sprendimas būtų priimtas kuo greičiau“, – pridūrė ministras.
16:36 | Sprogimai Rusijoje: pranešama, kad buvo apšaudytas Belgorodas
Trečiadienio popietę buvo apšaudytas Rusijos miestas Belgorodas, praneša NEXTA.
16:05 | 50 mln. eurų kainavęs barbariškas Rusijos išpuolis Ukrainoje: suniokotas daugiabutis, žuvo 4 civiliai
Raketai pataikius į 18 aukštų pastatą sostinėje Kyjive žuvo 4 žmonės, 19 patyrė sužalojimų, gelbėtojai evakavo 40 namo gyventojų.
Charkivas buvo apšaudytas raketomis S-300, rašoma „Focus“. Pataikyta į negyvenamosios paskirties pastatus. Viso nesunkiai nukentėjo du žmonės.
Mykolajive raketa pataikė į gyvenamųjų namų rajoną, mažiausiai 20 iš jų liko be stogų. Taip pat buvo apšaudytas ir neįvardintas „infrastruktūros objektas“, kuriame kilo gaisras. Yra žinoma, kad apšaudymų metu sunkius sužalojimus patyrė vienas žmogus, kuris vėliau reanimacijos palatoje mirė.
Dar mažiausiai 6 žmonėms pagalba buvo suteikta vietoje.
Lvive apšaudymų vasario 7-ąją metu buvo sugriautas pramoninis pastatas. Dar vieną rusų paleistą raketą pavyko numušti, ji nukrito priemiesčių laukuose ir nedetonavo.
Viso Rusija šiandien Ukrainą apšaudė 44 raketomis ir paleido 20 dronų. 44 vienetus ukrainiečiams pavyko numušti: 26 sparnuotąsias raketas X-101/X-555/X-55, 3 sparnuotąsias raketas „Kalibr“ ir 15 „Shahed“ tipo dronų.
„Focus“ suskaičiavo, kad Rusijai šis išpuolis kainavo mažiausiai 54,7 mln. dolerių (apie 51 mln. dolerių). Tik viena sparnuotoji raketa X-101 kainuoja 1,2 mln. dolerių.
15:26 | J. Borrellis: ES turi padėti Ukrainai iki pergalės, o ne „tiek, kiek reikės“
Europos Sąjunga turi pakeisti paramos Ukrainai paradigmą ir padėti jai ne „tiek, kiek reikės“, o suteikti viską, ko reikia pergalei kare su Rusija.
Tai trečiadienį Kyjive per bendrą su Ukrainos ministru pirmininku Denysu Šmyhaliu spaudos konferenciją pareiškė ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
J. Borrellis pažymėjo, kad Ukraina sudėjo daug aukų, atremdama Rusijos agresiją, tačiau ES ir ateityje solidariai ir vieningai palaikys Ukrainą.
„Dabar mums ne mažiau svarbu pakeisti paradigmą savo pareiškimuose: jei anksčiau sakydavome, kad Ukrainai reikia padėti tiek, kiek reikės, tai dabar turime sakyti, kad Ukrainai reikia padėti viskuo, ko jai reikia. Čia ne laiko klausimas, čia šios pagalbos kiekio ir kokybės klausimas“, – sakė J. Borrellis.
14:49 | Pentagonas įspėja: nutraukus paramą Ukrainai, sukils ne tik Rusijos, bet ir Kinijos agresija
„Kinija stebi, kaip mes remiame Ukrainą atviros Rusijos Federacijos agresijos akivaizdoje. Jei padarysime klaidą, tai paskatins Kiniją imtis dar daugiau provokacinių veiksmų Indostano regione“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė Pentagono atstovo spaudai pavaduotoja Sabrinos Singh, rašo „Ukrainska Pravda“.
Pasak jos, jei Jungtinės Valstijos nustos remti Ukrainą, pasekmės turi būti aiškiai suvokiamos.
„V. Putinas nesustos siekęs valdžios ir kontrolės už Ukrainos ribų NATO kryptimi. Jei Putinas užpuls Aljanso sąjungininkę, mes pateksime į tiesioginį konfliktą, nes esame įsipareigoję saugoti kiekvieną NATO centimetrą“, – sakė S. Singh.
Ji pažymėjo, kad JAV gali elgtis atsakingai ir sumokėti dabar, kad padėtų Ukrainai, arba sumokėti daug didesnę kainą vėliau, kad atremtų rimtesnes pasekmes.
14:17 | Moksleiviai Rusijoje ruošiami branduoliniam karui, mokomi apie dronus
Rusijos valdžia nusprendė į mokyklų mokymo programą įtraukti dalyką „Tėvynės saugumo ir gynybos pagrindai“, kuris vidurinių mokyklų moksleivius parengs galimam branduoliniam karui.
13:18 | Ukrainos parlamentas pirmuoju skaitymu pritarė mobilizacijos įstatymui
Ukrainos įstatymų leidėjai trečiadienį per pirmąjį svarstymą pritarė prieštaringai vertinamam įstatymo projektui, kuriuo siekiama į kariuomenę pašaukti daugiau ukrainiečių.
„Tai nėra galutinis sprendimas. Bus antrasis svarstymas, bus daromos pataisos“, – socialiniame tinkle „Telegram“ sakė įstatymų leidėjas Oleksijus Hončarenka.
Sausio pabaigoje vyriausybė pateikė parlamentui naują mobilizacijos įstatymo projektą, praėjus daugiau nei dviem savaitėms po to, kai atšaukė savo pirminį ginčytiną variantą.
Pirmajame variante, be kita ko, buvo siūloma apriboti asmenų, vengiančių karinės registracijos ir tarnybos, teises. Tokie apribojimai apėmė draudimą keliauti į užsienį ir sudaryti sandorius dėl kilnojamojo ir nekilnojamojo turto.
Atnaujintame įstatymo projekte nustatomos „skaidrios mobilizacijos proceso taisyklės, taip pat būtinas karių ir šauktinių teisių reguliavimas“.
12:47 | Ukrainoje per Rusijos masinę ataką žuvusių žmonių skaičius išaugo iki mažiausiai 5
Rusija ankstyvą trečiadienį apšaudė Ukrainą dešimtimis raketų ir dronų, per masinę ataką žuvo mažiausiai penki ir buvo sužeista keliolika žmonių, pranešė ukrainiečių pareigūnai.
Per Rusijos smūgius sostinėje Kyjive žuvo keturi žmonės, pranešė vietos valdžios institucijos, o vaizdai parodė, kad daugiaaukščio gyvenamojo namo viršutiniuose aukštuose kilo didelis gaisras.
„Dar vienas masinis išpuolis prieš mūsų šalį. Šeši regionai buvo užpulti priešo“, – socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame pranešime teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
12:16 | Rusų nuostoliai
Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 890 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų vasario 7 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 391 470 kareivių.
Tai trečiadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 6 372 tankų (+7), 11 879 šarvuotųjų kovos mašinų (+22), 9 387 artilerijos sistemų (+20), 980 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+1), 665 oro gynybos priemonių (+0), 332 lėktuvų (+0), 324 sraigtasparnių (+0), 7 177 dronų (+4), 1 849 sparnuotųjų raketų (+0), 24 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 12 486 automobilių (+33), 1 497 specialiosios technikos vienetų (+1).
Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.
11:47 | JAV respublikonai užblokavo paramą Ukrainai
„The Hill“ skelbia, kad JAV Senato respublikonų vadovybė antradienį pareiškė, kad jiems nepavyko surinkti pakankamai paramos, kad būtų priimtas įstatymo projektas, kuriuo stiprinama JAV sienų politika ir teikiama pagalba Ukrainai bei kitoms šalims.
„Man ir daugumai mūsų narių atrodo, kad čia neturime realių galimybių priimti įstatymą“, – per kassavaitinę spaudos konferenciją sakė Senato mažumos lyderis Mitchas McConnellas.
Daugiau nei pusė aukštųjų parlamento rūmų respublikonų pasisakė kategoriškai prieš įstatymo projektą, o keli šios partijos aukšto rango įstatymų leidėjai pareiškė, kad blokuos dokumento svarstymą.
Atrodė, kad tai reiškia galą pasiūlymui, kurį parengė senatoriai respublikonas Jamesas Lankfordas, demokratas Chrisas Murphy ir nepriklausoma Kyrsten Sinema – praėjus mažiau nei 48 valandoms po to, kai jie pristatė paketą, dėl kurio derėjosi kelis mėnesius.
Toks greitas atmetimas papiktino demokratus, kurie negalėjo nuslėpti savo paniekos dėl pastarųjų dviejų dienų įvykių. Jie teigė, kad respublikonai juos suklaidino, nes dar spalio mėnesį primygtinai reikalavo susieti sieną su pagalba Ukrainai. Šią idėją galiausiai palaikė Parlamento pirmininkas Mike‘as Johnsonas, kuris sekmadienį pareiškė, kad Senato sienos įstatymo projektas „mirė“ Atstovų Rūmuose.
10:59 | Rusija išsitraukė „mūsiškius skriaudžia“ kortą Baltijos šalyse, perspėja ekspertai
Kremlius kuria informacines sąlygas galimoms hibridinėms provokacijoms Baltijos šalyse ir Sakartvele. Rusijos vadovybė pamėgo naudoti sąvoką „tautiečiai užsienyje“, taip tarsi pretenduodama į ypatingas privilegijas rusams, kurie net nebūtinai yra Rusijos piliečiai, tačiau gyvena už šios šalies ribų.
10:14 | V. Zelenskis: per masinę raketų ir dronų ataką Ukrainoje žuvo 3 žmonės
Per Rusijos raketų ir dronų atakas anksti trečiadienį Ukrainoje žuvo mažiausiai trys žmonės, pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Jis tai pavadino „dar viena masine ataka prieš mūsų šalį“ ir sakė, kad vienas žmogus žuvo pietiniame Mykolajivo mieste, o du – sostinėje Kyjive.
Dalis sostinės liko be elektros.
Trečiadienį Rusija paleido 44 raketas ir 20 dronų į Ukrainą, vykdydama rytines oro atakas visoje šalyje, teigė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas.
09:07 | Rusija paleido raketą Lenkijos link, Lenkija pakėlė naikintuvus F-16
Rusijos karinės pajėgos trečiadienį apšaudė Ukrainos teritoriją. Į Lvivo sritį paleista raketa skriejo Lenkijos kryptimi ir 20 kilometrų atstumu iki sienos.
Kaip skelbia „RBK-Ukraina“, prie sienos raketa apsisuko 180 laipsnių kampu, jos perimti išskrido trys Lenkijos naikintuvai F-16.
08:59 | Rusija surengė masinį raketų smūgį Ukrainoje
Rusijos kariuomenė trečiadienį surengė masinį raketų smūgį Ukrainos teritorijoje, pranešė „Meduza“, remdamasi Ukrainos karinių oro pajėgų vadovybės informacija „Telegram“ kanale. Visoje šalyje buvo paskelbtas oro pavojus.
Kyjive suveikė oro gynybos sistemos, mieste pasigirdo keli sprogimai, pranešė Ukrainos sostinės meras Vitalijus Klyčko. Nuolaužos, tikriausiai raketos, nukrito Dnieprovskio rajone, pranešė miesto karinė administracija.
Du žmonės buvo sužeisti, pažeistos dvi aukštos įtampos linijos, o kai kurie vartotojai kairiajame Dniepro krante liko be elektros, pridūrė V. Klyčko. Holosejevsko rajone, preliminariais mero duomenimis, kilo gaisras daugiabučiame name.
Atakos metu sprogimai girdėjosi ir Charkive. Pasak Charkivo regiono karinės administracijos vadovo Oleho Synehubovo, smūgių užfiksuota miesto Slobodsko rajone, apgadinta negyvenamoji infrastruktūra. Preliminariais duomenimis, žmonės nenukentėjo.
Rusijos kariuomenė taip pat atakavo Mykolajivo miestą dronais ir raketomis, sakė Mykolajivo regiono vadovas Vitalijus Kimas. Buvo apgadinta apie 20 gyvenamųjų namų, užsidegė požeminio dujotiekio atkarpa. Be to, padaryta žala infrastruktūros objekto teritorijoje, užsidegė techninis statinys.
Mykolajivo meras Aleksandras Senkevičius patikslino, kad nukentėję namai mieste liko be stogų, o be dujų tinklų, pažeistas ir vandentiekis. Pasak jo, vienas sužeistas Mykolajivo gyventojas mirė reanimacijoje.
08:25 | Lenkijoje – pasiūlymas parsiųsti karinio amžiaus ukrainiečius atgal į Ukrainą
Lenkijos atsargos Sausumos pajėgų vadas generolas Waldemaras Skrzypczakas pasiūlė iš šalies deportuoti visus karinio amžiaus ukrainiečius, kad šie grįžtu ginti Ukrainą. Apie tai pranešė Lenkijos leidinys „Onet Wiadomosci“.
„Tai turėtų būti iniciatyva vyriausybėms Varšuvoje, Paryžiuje, Prahoje ir visur, kur yra [karinio amžiaus ukrainiečių]. Šios vyriausybės turėtų padėti Kyjivui vykdyti deportaciją“, – sakė W. Skrzypczakas.
Kartu Lenkijos užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad žino apie problemą, kurią kelia užsienyje, taip pat ir Lenkijos teritorijoje, esantys karinę tarnybą privalantys atlikti ukrainiečiai.
„Svarstome, kaip galėtume paremti Ukrainos pusę. Manome, kad optimalus sprendimas gali būti rastas Europos lygmeniu“, – sakė Lenkijos užsienio reikalų ministerija.
Kartu jie pranešė, kad kol kas „šalies vidaus reikalų ministerija ir administracija nevykdo jokio darbo šia kryptimi“.
Portalas tv3.lt jau rašė, kad Ukraina susiduria su rimta mobilizacijos vengiančių vyrų problema.
07:49 | Rusija kasdien paleidžia iki 2 500 sviedinių ir raketų į Donecko regioną, teigia gubernatorius
Rusija kasdien paleidžia nuo 1 500 iki 2 500 sviedinių ir raketų į karo nuniokotą Ukrainos Donecko regioną ir taikosi į ypatingos svarbos infrastruktūrą, kad žmonėms būtų sunkiau ten gyventi žiemą.
Taip kalbėjo gubernatorius Vadymas Filaškinas duodamas interviu agentūrai „Reuters“.
„Priešas apšaudo (regioną) nuo 1 500 iki 2 500 kartų per dieną“, – sakė V. Filaškinas ir pridūrė manantis, kad Maskva vis dar siekia užimti visą regioną.
Gubernatorius sakė, kad Kurachovės elektrinė, vienas iš nedaugelio regione likusių didelių elektros energijos gamybos šaltinių, prieš savaitę buvo priversta užsidaryti dėl Rusijos apšaudymo. Pasak jo, tai buvo platesnės kampanijos dalis.
„Priešas stengiasi sunaikinti kritinės infrastruktūros objektus, kad žmonėms būtų sunku likti regione žiemą“, – sakė jis.
V. Filaškinas tai pat sakė, kad Avdijivkos miestas, kuriame įsikūrusi didžiausia Europoje kokso gamykla ir kuris nuo praėjusių metų spalio mėnesio buvo masinio Rusijos puolimo taikinys, „95-98 proc. sunaikintas“.
„Vien per (pastarąjį) mėnesį priešas ant Avdijivkos numetė apie 200 valdomų aviacinių bombų. Jie ją visiškai sunaikino“, – sakė jis.
Vietos valdžia teigia, kad civilių gyventojų skaičius mieste sumažėjo iki mažiau nei 1 000. V. Filaškinas sakė, kad prašo likusiųjų išvykti dėl jų pačių saugumo.
07:00 | Ukrainoje pradėta statyti dronų „Bayraktar“ gamyklą
Turkijos bendrovė „Baykar“ Ukrainoje pradėjo statyti dronų gamyklą. Įmonė gamins TV2 arba TV3 modelio dronus „Bayraktar“.
Tai per ginkluotės parodą Saudo Arabijoje naujienų agentūrai „Reuters“ pareiškė kompanijos vadovas Halukas Baykaras, praneša UNIAN. Pasak jo, gamykla statoma netoli Kyjivo.
„Mūsų gamykla statoma. (...) Mums reikia maždaug 12 mėnesių, kad užbaigtume statybą, ir tada pereisime prie vidaus įrengimo darbų, įrangos ir organizacinės struktūros. Gamykla Ukrainoje didelė, planuojame įdarbinti apie 500 žmonių“, – sakė jis.
H. Bayraktaras pabrėžė, kad naujoji gamykla per metus galės pagaminti apie 120 dronų. Šie planai sparčiai realizuojami ir niekas neįstengs jų sustabdyti, pridūrė jis.
Gruodžio pabaigoje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad ginklų gamyba šalyje išaugo tris kartus.
