Kaip rašo Vokietijos leidinys „Die Welt“, remdamasis diplomatiniais šaltiniais, pastarųjų valstybių patarėjai išvyko į JAV, nors apie tokį vizitą iš anksto nebuvo pranešta.
Rusijos vadovas privertė laukti JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinį laukti 8 valandas.
„SkyNews“ portalo žurnalistas teigia, kad V. Putinas privertė Steve'ą Witkoffą laukti 8 valandas, mat Kremliaus vadovas prieš tai surengė esą surengė skubų susitikimą su Baltarusijos diktatoriumi Aliaksandru Lukašenka.
Publikacijoje pažymima, kad V. Putinas pasinaudojo savo mėgstama vilkinimo taktika, kad tokiu būdu parodytų savo tariamą pranašumą.
Be to, pastebima, kad S. Witkoffas iš viso Maskvoje išbuvo daugiau kaip 12 valandų, o mažiausiai 8 valandas jis laukė, kada galės pradėti diskusiją su Kremliaus atstovais.
Taigi, nors vizitas su S. Witkoffu buvo surengtas iš anksto, tačiau V. Putinas vis tiek surengė skubų susitikimą su A. Lukašenką dar prieš įvykstant deryboms su JAV atstovu.
M. Rubio atsargiai optimistiškai nusiteikęs dėl galimybės pasiekti paliaubas tarp Rusijos ir Ukrainos
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio penktadienį pareiškė esąs atsargiai optimistiškai nusiteikęs dėl galimybės pasiekti paliaubas tarp Rusijos ir Ukrainos.
Toks jo komentaras nuskambėjo po to, kai JAV pasiuntinys susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
„Dar reikia įdėti daug darbo, tačiau yra pagrindo puoselėti atsargų optimizmą“, – žurnalistams po Didžiojo septyneto (G7) derybų Kanadoje sakė M. Rubio.
„Tai nebus paprasta, bet mums tikrai atrodo, kad esame bent keliais žingsniais arčiau šio karo užbaigimo ir taikos įtvirtinimo“, – pridūrė jis.
JAV pasiuntinys Steve’as Witkoffas ketvirtadienį susitiko su Rusijos vadovu V. Putinu, kuris pareiškė paramą Ukrainos remiamam JAV pasiūlymui dėl paliaubų, tačiau su išlygomis.
M. Rubio teigė, kad S. Witkoffas šį savaitgalį informuos prezidento Donaldo Trumpo administraciją apie surengtas derybas. Rusija ir Ukraina „galėtų gana greitai susitelkti, jei visi susiderintų, tačiau dar nežinau, kiek mes esame susiderinę“, tvirtino M. Rubio.
M. Rubio antradienį Saudo Arabijoje susitiko su Ukrainos pareigūnais, kurie, trokšdami atkurti santykius po ginčo su D. Trumpu, sutiko su pasiūlymu dėl paliaubų. Dėl to Jungtinės Valstijos atšaukė trumpalaikį karinės pagalbos ir dalijimosi žvalgybos duomenimis įšaldymą.
Penktadienį išplatintame G7 pareiškime kalbama apie tai, kad Ukraina gina savo „teritorinį vientisumą“ – šią formuluotę JAV praėjusį mėnesį atmetė Jungtinėse Tautose, D. Trumpui siekus derėtis su Rusija.
M. Rubio sumenkino pakitusį toną ir pažymėjo, kad abi pusės turėtų padaryti nuolaidų galimose derybose.
„Vyksta karas, kurio negalima išspręsti kariniu būdu. Nei Rusija, nei Ukraina negali pasiekti savo maksimalistinių karinių tikslų“, – tvirtino M. Rubio. Jis nurodė, kad „vienintelis būdas užbaigti šį karą yra derybų procesas“.
Macrono kirtis Putinui: nustokite naudoti „vilkinimo taktiką“
Prancūzijos prezidentas Emmaneulis Macronas po penktadienį įvykusio pokalbio su Ukrainos prezidentu ir Jungtinės Karalystės (JK) premjeru Keiru Starmeriu pareiškė, kad „Rusijos agresija Ukrainoje turi baigtis“, rašo „SkyNews“.
Socialiniame tinkle „X“ E. Macronas taip pat teigė, kad Rusija turėtų nustoti naudoti „vilkinimo taktiką“ dėl paliaubų paskelbimo.
Pastaroji kritika išreikšta po to, kai V. Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad dėl paliaubų susitarimo yra „niuansų“ ir „daug klausimų“.
„Tai būtų siaubingos žudynės“: Trumpas kreipėsi į Putiną su prašymu, sureagavo ir Kremliaus vadovas
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad po užmegzto kontakto su JAV situacija „pradeda keistis“.
Kaip rašo „SkyNews“, kad po derybų su JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniu Steve'u Witkoffu Maskvoje situacija „pradeda keistis“.
V. Putinas taip pat pridūrė: „Pažiūrėsime, kas iš to išeis“.
V. Putinas penktadienį paragino Kursko srityje kovojančias Ukrainos pajėgas pasiduoti po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas jo paprašė pasigailėti tūkstančių ukrainiečių karių gyvybių mūšio lauke.
„Mes palankiai vertiname prezidento Trumpo raginimą“, – sakė V. Putinas per televiziją transliuotame komentare.
„Jei jie sudės ginklus ir pasiduos, jiems bus garantuota gyvybė ir orus elgesys su jais“, – pridūrė V. Putinas ir paragino Ukrainos vadovus duoti įsakymą savo kariams pasiduoti.
JAV prezidentas kiek anksčiau paprašė Rusijos lyderio pasigailėti tūkstančių ukrainiečių karių gyvybių mūšio lauke ir išreiškė viltį, kad Rusijos karas prieš Ukrainą baigsis.
„Labai paprašiau prezidento Putino, kad jų gyvybių būtų pasigailėta“, – penktadienį savo socialiniame tinkle „Truth Social“ po „labai gerų ir produktyvių diskusijų“ su V. Putinu parašė D. Trumpas.
„Tai būtų siaubingos žudynės, neregėtos nuo pat Antrojo pasaulinio karo. Tegu Dievas laimina juos visus!!!“ – rašė D. Trumpas.
Minėtame penktadienio įraše D. Trumpas taip pat parašė, kad tūkstančius ukrainiečių karių yra visiškai apsupusi Rusijos kariuomenė ir kad jų padėtis labai bloga ir pažeidžiama.
Kyjivas greitai tai paneigė.
„Mūsų junginių apsupimo pavojaus nėra“, – pareiškime socialiniuose tinkluose nurodė Ukrainos Generalinis štabas, konkrečiai paminėdamas Rusijos vakarinę Kursko sritį.
M. Rubio pakartotinai ragina Rusiją ir Ukrainą padaryti nuolaidų
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio penktadienį tiek Ukrainą, tiek Rusiją paragino padaryti kompromisų po to, kai Didysis septynetas (G-7) savo pareiškime konkrečiai paminėjo Ukrainos teritorinį vientisumą.
„Vienintelis būdas užbaigti šį karą yra derybų procesas“, – sakė jis žurnalistams po G-7 derybų Kanadoje.
„Derybos, ar tai būtų verslas, ar prekyba, ar geopolitika, reiškia, kad abi pusės turi kažką duoti, abi pusės turi padaryti nuolaidų“, – pridūrė jis.
Didysis septynetas (G-7) penktadienį išreiškė tvirtą paramą Ukrainai ir pagrasino Rusijai tolesnėmis sankcijomis, jei ji neparems JAV vadovaujamų pastangų dėl ugnies nutraukimo.
Tuo pačiu G-7 pabrėžė, kad reikia patikimų saugumo planų, apsaugosiančių nuo Rusijos agresijos.
„G-7 narės vėl patvirtino savo tvirtą paramą Ukrainai, (jai) ginant savo teritorinį vientisumą“, – sakoma baigiamajame šios įtakingų demokratijų grupės susitikimo pareiškime.
Jame įspėjama, kad Rusijos gali laukti tolesnės sankcijos, jei ji nesusitars dėl ugnies nutraukimo savo kare prieš Ukrainą.
ES ragina valstybes nares Ukrainai šiemet skirti iki 40 mlrd. eurų vertės ginklų
Tvyrant abejonėms dėl Jungtinių Valstijų paramos Kyjivui, Europos Sąjunga (ES) ragina savo valstybes nares įsipareigoti Ukrainai šiemet skirti iki 40 mlrd. eurų vertės ginklų.
Tai matyti iš pasiūlymo, su kuriuo penktadienį susipažino naujienų agentūra AFP.
Prezidentas Donaldas Trumpas sukrėtė Kyjivą ir jo rėmėjus Europoje, kai po apsižodžiavimo su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu trumpam sustabdė Vašingtono karinę pagalbą Ukrainai.
ES užsienio politikos vadovės Kajos Kallas pasiūlymu siekiama, kad bloko šalys imtų veikti sparčiau ir sutelktų dėmesį“ į Kyjivo neatidėliotinų poreikių tenkinimą jo pajėgoms kovojant su Rusija.
„Dalyvaujančios valstybės raginamos 2025 metais Ukrainai suteikti karinę paramą, kurios preliminari vertė būtų ne mažesnė kaip 20 mlrd. eurų, o atsižvelgiant į Ukrainos poreikius, galėtų pasiekti 40 mlrd. eurų“, – rašoma dokumente, su kuriuo susipažino AFP.
Pasiūlyme teigiama, kad šalys turėtų prisidėti pagal savo „ekonominį svorį“.
Pagal šį planą, Ukrainai 2025 metais būtų suteikta, be kita ko, 2 mln. artilerijos sviedinių, kurių vertė – 5 mlrd. eurų.
Planui finansuoti kiek mažiau nei 2 mlrd. eurų būtų gauta iš ES lėšų, panaudojant pelną iš Rusijos įšaldyto turto, sakoma dokumente.
Diplomatai teigė, kad planui gali priešintis tokios didelės ekonomikos kaip Prancūzija, Italija ir Ispanija, kurioms buvo priekaištaujama, kad pagalbai Ukrainai jos skiria mažiau negu iš jų būtų galima tikėtis atsižvelgiant į jų ekonomikos dydį.
Jie aiškino, kad būtų galima išvengti Vengrijos – artimiausios Rusijos sąjungininkės Europos Sąjungoje – pastangų blokuoti planą, jei būtų nustatyta, kad prie jo įgyvendinimo galėtų prisijungti tik to norinčios šalys, tačiau diskusijos tebevyksta.
Pareigūnai sakė, kad prie plano įgyvendinimo galėtų prisijungti ir blokui nepriklausančios šalys, pavyzdžiui, Didžioji Britanija ir Norvegija.
Pirmadienį Briuselyje susitinkantys ES užsienio reikalų ministrai turėtų aptarti šį pasiūlymą prieš vėliau kitą savaitę vyksiantį vadovų susitikimą.
ES vadovai šio mėnesio pradžioje vykusiame susitikime uždegė pirminę žalią šviesą tolesniam darbui rengiant šį planą.
Europa siekia didinti savo paramą Ukrainai, baimindamasi, jog D. Trumpas gali priversti Kyjivą sutikti su Ukrainai nepalankiu taikos susitarimu.
Vašingtonas šią savaitę atnaujino pagalbą Ukrainai po to, kai Kyjivas sutiko su JAV pasiūlymu dėl 30 dienų paliaubų, tačiau Maskva kol kas atsisako prisijungti prie šios iniciatyvos.
Nuvargusios Ukrainos pajėgos šiuo metu fronto linijoje stumiamos atgal, o Rusija turi galimybių netrukus atgauti Kursko srities teritorijas, kurias ukrainiečiai buvo užėmę per rugpjūtį ten pradėtą puolimą.
M. Ruttė apie D. Trumpą: gerbiu jį, jis geras sąjungininkas
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, pasak NATO generalinio sekretoriaus Marko Ruttės, yra įsipareigojęs Aljansui. Interviu stočiai „Fox News“ M. Ruttė buvo paklaustas, ar po susitikimo Baltuosiuose rūmuose jam susidaro įspūdis, kad D. Trumpas yra įsipareigojęs NATO. Jis atsakė iš D. Trumpo išgirdęs, kad šis yra NATO pusėje. Jis esą taip pat sveikino, kad europiečiai ir kanadiečiai skiria daugiau lėšų gynybai. Baigdamas pokalbį, M. Ruttė apie D. Trumpą sakė: „Gerbiu jį, jis geras draugas ir geras sąjungininkas“.
D. Trumpas kovo pradžioje dar kartą suabejojo NATO kolektyvine gynyba. „Jei jie nemoka, neginsiu jų“, – atsakė prezidentas į atitinkamą žurnalisto klausimą.
Per pirmąją savo kadenciją D. Trumpas grasino, kad JAV išstos iš NATO, jei partnerės nevykdys savo įsipareigojimų skirti gynybai mažiausiai 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP).
V. Zelenskis: kovos Rusijos Kursko srityje labai sunkios
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį sakė, kad ukrainiečių kariai Rusijos vakarinėje Kursko srityje patiria vis didesnį spaudimą, tačiau ši operacija sumažino spaudimą kituose mūšio laukuose esantiems ukrainiečiams.
„Situacija Kursko regione, akivaizdu, labai sunki“, – sakė V. Zelenskis per trumpą spaudos konferenciją Kyjive.
Tačiau jis pridūrė, kad stabilizavosi kovos Ukrainos rytinėje Donecko srityje.
Ukrainiečiai jau kelias savaites Rusijos Kursko srityje, kur nuo 2024-ųjų rugpjūčio buvo užėmę daugybę gyvenviečių, praranda pozicijas. Ukrainiečiai ten užimtas teritorijas tikėjosi panaudoti kaip svertą taikos derybose.
Po pokalbio su Putinu – JAV atstovų reakcija: „Ten daug darbo, daug darbo“
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio penktadienį pareiškė esąs „atsargiai optimistiškas“ dėl galimybės susitarti dėl paliaubų tarp Rusijos ir Ukrainos po to, kai JAV pasiuntinys susitiko su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.
„Ten daug darbo, daug darbo, kurį dar reikia atlikti, bet yra pagrindo būti atsargiai optimistiškiems“, – pareiškė M. Rubio žurnalistams po Didžiojo septyneto (G-7) derybų Kanadoje.
V. Zelenskis padėkojo popiežiui už paramą Ukrainai siekiant susigrąžint pagrobtus vaikus ir kalinius
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pranešė kalbėjęsis su Vatikano valstybės sekretoriumi apie popiežiaus Pranciškaus indėlį siekiant susigrąžinti rusų pagrobtus vaikus ir Rusijoje kalinčius ukrainiečius.
Po pokalbio su kardinolu Pietro Parolinu V. Zelenskis pareiškė, kad „Šventojo Sosto balsas svarbus siekiant taikos Ukrainoje“.
„Apsikeitimas belaisviais ir besąlygiškos 30 dienų laikinosios paliaubos – tai pirmieji spartūs žingsniai, galintys mus priartinti prie teisingos ir ilgalaikės taikos“, – socialinėje platformoje „X“ rašė V. Zelenskis.
Ukrainos lyderis taip pat sakė perdavęs popiežiui Pranciškui linkėjimų greitai pasveikti.
„Padėkojau jam už maldas ir moralinę paramą mūsų tautai, taip pat už pastangas padėti susigrąžinti neteisėtai Rusijos deportuotus ir perkeltus ukrainiečių vaikus“, – teigė jis.
Pasak V. Zelenskio, Šventasis Sostas yra gavęs Rusijos kalėjimuose ir stovyklose laikomų ukrainiečių sąrašą.
„Tikimės paramos juos išlaisvinant“, – rašė Ukrainos lyderis.
V. Zelenskis: JAV jėga gali priversti V. Putiną užbaigti karą
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį sakė, jog Jungtinės Valstijos galėtų daryti pakankamą spaudimą Rusijai, kad ši užbaigtų savo invaziją į Ukrainą.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pats neužbaigs karo, sakė V. Zelenskis.
„Tačiau Amerikos jėgos pakanka tam, kad tai įvyktų. Reikia stiprių žingsnių. Reikia daryti didelį spaudimą vieninteliam (žmogui), norinčiam tęsti šį karą“, – sakė V. Zelenskis pareiškime socialiniuose tinkluose.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dėl Vladimiro Putino atsako į JAV ir Ukrainos pasiūlymą dėl besąlygiškų 30 dienų paliaubų apkaltino Rusijos prezidentą sabotuojant diplomatiją.
„Dabar jis daro viską, ką gali, kad sabotuotų diplomatiją, iš pat pradžių, dar prieš paliaubas, nustatydamas itin sunkias ir nepriimtinas sąlygas“, – parašė V. Zelenskis socialiniame tinkle „X“.
Rusijos prezidentas ketvirtadienį pareiškė, kad jam kyla „rimtų klausimų“ dėl Vašingtono plano skelti 30 dienų paliaubas Ukrainoje, tačiau Maskva yra pasirengusi jį aptarti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu).
V. Putinas pirmą kartą pakomentavo planą, kuriam Ukraina pritarė antradienį per derybas su Jungtinėmis Valstijomis, sakydamas, kad pritaria siūlomoms paliauboms, tačiau „yra niuansų“ ir jam kyla „rimtų klausimų“ dėl to, kaip jos veiks.
JT tyrimas: Rusija Ukrainoje įvykdė nusikaltimų žmoniškumui
Rusija savo kare prieš Ukrainą įvykdė nusikaltimų žmoniškumui, įskaitant prievartinius dingimus ir kankinimus, sakoma Jungtinių Tautų (JT) tyrimo išvadose.
Šie nusikaltimai „buvo įvykdyti kaip dalis plataus ir sistemingo puolimo prieš civilius gyventojus, pagal koordinuotą valstybės politiką“, sakoma naujoje JT Nepriklausomos tarptautinės tyrimų komisijos dėl Ukrainos ataskaitoje.
„Komisija padarė išvadą, kad Rusijos institucijos vykdė priverstinius dingimus ir kankinimus kaip nusikaltimus žmoniškumui, – rašoma ataskaitoje. – Šie nusikaltimai buvo įvykdyti kaip dalis plataus ir sistemingo puolimo prieš civilius gyventojus, pagal koordinuotą valstybės politiką.“
Toks kategoriškumas JT tyrėjams yra neįprastas.
Ataskaitoje teigiama, kad teritorijose, kurių kontrolę perėmė Rusija, buvo sulaikyta daug civilių gyventojų ir daugelis jų buvo toliau perkelti į sulaikymo įstaigas okupuotoje Ukrainos dalyje arba Rusijoje.
Rusijos institucijos „šių ilgalaikių sulaikymų metu padarė papildomų pažeidimų ir nusikaltimų. Daugelis aukų buvo dingę be žinios ištisus mėnesius ir metus, o kai kurios mirė nelaisvėje“, rašoma ataskaitoje.
Šios institucijos sistemingai neteikė informacijos apie sulaikytųjų buvimo vietą, priduriama dokumente.
Ataskaitoje teigiama, kad Rusija veikė siekdama pašalinti dingusius žmones iš „teisės apsaugos“.
Pažeidžiant tarptautinę humanitarinę teisę, karo belaisviai taip pat tapo kankinimų ir prievartinių dingimų aukomis, pridūrė komisija.
Tyrimo ataskaitoje teigiama, kad Rusija „sistemingai naudojo kankinimus prieš tam tikrų kategorijų sulaikytuosius, siekdama išgauti informaciją, daryti spaudimą ir įbauginti“.
Žiauriausi metodai buvo naudojami per tardymus ir Rusijos institucijos taip pat „sistemingai naudojo seksualinį smurtą kaip sulaikytų vyrų kankinimo formą“.
Komisija teigė, kad ji taip pat nagrinėja vis daugiau incidentų, kai Rusijos kariai nužudo arba sužeidžia į nelaisvę paimtus ar pasiduodančius Ukrainos karius, o tai yra karo nusikaltimas.
„Iš Rusijos ginkluotųjų pajėgų dezertyravusių karių liudijimai rodo, kad vykdoma politika ne imti belaisvius, o juos žudyti“, – rašoma ataskaitoje.
Plataus masto invaziją į Ukrainą Rusija pradėjo 2022 metų vasarį.
Tų metų kovą JT Žmogaus teisių taryba įsteigė savo aukščiausio lygio tyrimo instituciją, kuri tirtų konflikto metu padarytus pažeidimus ir piktnaudžiavimus.
Nepriklausoma ataskaita tarybai bus pristatyta kitą antradienį.
Ukrainos kariuomenė: situacija Kursko srityje kontroliuojama, apsupties nėra
Ukrainos Generalinis štabas neigia Rusijos pareiškimus apie Ukrainos pajėgų apsupimą Kursko srityje.
Ukrainos kariuomenė kontroliuoja padėtį operacijos zonoje, ir per parą neįvyko jokių reikšmingų pokyčių, teigė Generalinis štabas.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos persigrupavo, užėmė palankesnes gynybos linijas ir toliau vykdo kovines užduotis Kursko srityje.Ukrainos daliniai atremia priešo atakas ir sukelia jam veiksmingus ugnies nuostolius iš visų rūšių ginkluotės“, – skelbiama pranešime.
Ketvirtadienį V. Putinas pareiškė, kad Kursko srityje yra didelė apsuptų ukrainiečių grupuotė, „su kuria neaišku, ką daryti, jeigu bus sutarta dėl paliaubų“.
Penktadienį D. Trumpas savo soc. tinklo „Truth“ paskyroje pareiškė paprašęs V. Putino „pasigailėti ukrainiečių“.
Tuo pat metu UNIAN paviešino rusų propagandistų kanaluose publikuotą vaizdo įrašą, kuriame neįvardintas rusų karys aiškina, jog „buvo duotas įsakymas leisti ukrainiečiams pasitraukti, nors jų ten buvo 8-10 tūkst. ir juos galėjome naikinti dronas ir gradais“.
G-7 bendrame pareiškime sako tvirtai remiantis Ukrainos teritorinį vientisumą
Didysis septynetas (G-7) penktadienį išreiškė tvirtą paramą Ukrainai ir pagrasino Rusijai tolesnėmis sankcijomis, jei ji neparems JAV vadovaujamų pastangų dėl ugnies nutraukimo.
Tuo pačiu G-7 pabrėžė, kad reikia patikimų saugumo planų, apsaugosiančių nuo Rusijos agresijos.
„G-7 narės vėl patvirtino savo tvirtą paramą Ukrainai, (jai) ginant savo teritorinį vientisumą“, – sakoma baigiamajame šios įtakingų demokratijų grupės susitikimo pareiškime.
Jame įspėjama, kad Rusijos gali laukti tolesnės sankcijos, jei ji nesusitars dėl ugnies nutraukimo savo kare prieš Ukrainą.
ES sutarė dėl papildomų muitų rusiškoms trąšoms ir žemės ūkio produkcijai
Europos Sąjungos valstybės narės penktadienį pritarė planams įvesti papildomus muitus žemės ūkio produkcijos ir kai kurių trąšų importui iš Rusijos bei jos sąjungininkės Baltarusijos, kad padidintų finansinį spaudimą Maskvai dėl karo Ukrainoje.
Naujausiais muitais „tikimasi sumažinti Rusijos eksporto pajamas ir taip apriboti Rusijos galimybes finansuoti savo agresyvų karą“, teigiama Europos Vadovų Tarybos pareiškime.
Europos Komisijos sausio mėnesį pasiūlytas priemones penktadienį Briuselyje vykusiame posėdyje patvirtino ES šalių vyriausybių atstovai. Įsigaliojimui galutinis direktyvos tekstas bus derinamas su Europos Parlamentu.
Naujuoju pasiūlymu siekiama nukreipti dėmesį į 15 proc. rusiškų žemės ūkio prekių, kurių nepaveikė praėjusių metų liepą įsigalioję dideli muitai. Jį įgyvendinus, ES mokesčiai būtų taikomi visai iš Rusijos importuojamai žemės ūkio produkcijai.
Trumpas prašo Putino pasigailėti ukrainiečių karių gyvybių fronte
JAV prezidentas Donaldas Trumpas paprašė Rusijos lyderio Vladimiro Putino pasigailėti tūkstančių ukrainiečių karių gyvybių fronte ir išreiškė viltį, kad Rusijos karas prieš Ukrainą baigsis.
„Labai paprašiau prezidento Putino, kad jų gyvybių būtų pasigailėta“, – penktadienį savo socialiniame tinkle „Truth Social“ po „labai gerų ir produktyvių diskusijų“ su V. Putinu parašė D. Trumpas.
NATO vadovas pripažino, kad ateityje įmanomas santykių su Rusija normalizavimas: „Ji niekur nedings“
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė, kad pasibaigus karui Ukrainoje santykiai su Rusija galiausiai turėtų būti normalizuoti. Jis pripažino, kad dabar būtinas spaudimas Rusijai, tačiau ateityje „Rusija niekur nedings ir normalus bendradarbiavimas gali būti įmanomas“.
„Būtų normalu, jei karas tam tikru būdu, žingsnis po žingsnio, pasibaigtų, kad Europa, o taip pat ir JAV, žingsnis po žingsnio, atkurtų normalius santykius su Rusija“, – sakė M. Rutte interviu „Bloomberg“ televizijai.
„Bet mes dar visiškai nepasirengę, turime ir toliau daryti jiems spaudimą, kad Rusija rimtai žiūrėtų į derybas“, – pridūrė jis.
M. Rutte ketvirtadienį Baltuosiuose rūmuose susitiko su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir aptarė galimas Vašingtono tarpininkaujamas paliaubas Ukrainoje.
„Turime toliau daryti jiems spaudimą, kad įsitikintume, jog jie pasirengę rimtai dalyvauti derybose su Amerikos administracija ir, žinoma, su ukrainiečiais“, – sakė M. Rutte apie derybas, turėdamas omenyje Rusijos valdžios institucijas.
UNIAN: Rutte patvirtino, kad Trumpas nebesvarsto Ukrainos stojimo į NATO klausimo
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, po susitikimo su Donaldu Trumpu, patvirtino, kad Ukrainos stojimo į NATO klausimas „nėra svarstomas“ Baltuosiuose rūmuose.
Atsakydamas į „Bloomberg“ žurnalistės Annmarie Hordern klausimą, ar iš tiesų D. Trumpas „nuima nuo derybų stalo“ Ukrainos stojimo į NATO klausimą, M. Rutte, anot ukrainiečių UNIAN, atsakė lakoniškai: „Taip“. Tiesa, pačiame „Bloomberg“ interviu matyti, kad M. Rutte tik pritariamai linkteli į žurnalistės klausimą.
„Visų pirma reikia turėti susitarimą, o paskui jau spręsti žingsnis po žingsnio“, – aiškino M. Rutte, taip pat neatmetęs galimybės, kad pasibaigus karui Ukrainoje, „ilgalaikėje perspektyvoje“ santykiai gali „normalizuotis“.
Tiesa, jis akcentavo, kad šiuo metu tai yra ankstyvos kalbos ir reikia išlaikyti spaudimą Rusijai, kad būtų pasiekti tikslai.
Rusija turi naują priešą „Numeris 1“: atėjus Trumpui situacija kardinaliai pasikeitė
Donaldui Trumpui pakeitus JAV politiką Rusijos atžvilgiu, Maskva rado naują pagrindinį priešą – Jungtinę Karalystę. Tai įrodo vieši Rusijos pareigūnų ir žvalgybos agentūrų pareiškimai, propagandos transliuojami naratyvai ir gerai informuotų šaltinių, su kuriais kalbėjosi „Reuters“, žodžiai. Prieš D. Trumpui sugrįžtant į prezidento postą, pagrindiniu Rusijos priešu buvo laikomos Jungtinės Valstijos.
Vengrija privertė ES panaikinti sankcijas keliems rusams
Penktadienį Europos Sąjungos (ES) šalys po Vengrijos trukdžių galiausiai susitarė daugiau nei 2 400 asmenų pratęsti sankcijas, susijusias su Rusijos karu Ukrainoje, pranešė diplomatai. Budapeštas sutiko pratęsti sankcijas dar šešiems mėnesiams, kai iš sąrašo buvo išbraukti keturi rusai, pranešė pareigūnai.
Vengrija pasinaudojo veto teise, kad priverstų panaikinti ES sankcijas keliems rusams, įskaitant oligarchą Viačeslavą Mošę Kantorą, penktadienį dpa patvirtino keli diplomatai.
V. Kantoras yra pagrindinis listinguotos „Acron Group“, vienos didžiausių Rusijos trąšų gamintojų, akcininkas. Jis palaiko glaudžius ryšius su prezidentu Vladimiru Putinu, tai padėjo jam susikrauti nemažą turtą. Sąraše yra ir žinomo Rusijos verslininko Ališerio Usmanovo sesuo bei dar du asmenys.
ES sankcijos Rusijai turi būti pratęstos ne vėliau kaip šeštadienį, tokiam sprendimui reikalingas visų 27 ES valstybių narių pritarimas. Vengrija pagrasino blokuoti sankcijų pratęsimą, jei iš sąrašo nebus išbraukti keli rusai.
Chersono srityje per drono ataką žuvo žmogus
Ketvirtadienį, kovo 13-ąją, Rusijos kariškiai iš bepiločio orlaivio atakavo dviratininką Stanislave, vyras patyrė su gyvybe nesuderinamų sužalojimų.
Tai feisbuke pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Vakar Stanislave rusai iš drono atakavo dviratininką. Deja, 1973 metais gimęs vietos gyventojas patyrė su gyvybe nesuderinamų sužalojimų“, – informavo O. Prokudinas.
Chersono srities karinės administracijos spaudos tarnyba pranešė, kad penktadienį hospitalizuota 1962 metais gimusi moteris, kuri išvakarėse nukentėjo Stanislave per Rusijos bepiločio orlaivio smūgį. Jai diagnozuota sprogimo sukelta trauma, galūnių, galvos ir liemens skeveldriniai sužeidimai.
Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad kovo 13 d. per rusų apšaudymus Chersono srityje vienas žmogus žuvo, o dar devyni buvo sužeisti, tarp jų – vaikas.
Putinas naudoja klasikinę Rusijos taktiką, kad atidėtų paliaubas – „The Telegraph“
Atsiradus pasiūlymui 30 dienų skelbti paliaubas, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turėjo tris galimybes: priimti pasiūlymą, bet prarasti pagreitį mūšio lauke, atmesti jį, rizikuojant užsitraukti JAV prezidento Donaldo Trumpo nemalonę, arba pabandyti tempti laiiką, kad kovos būtų tęsiamos kuo ilgiau. Ir, kaip rašo „The Telegraph“, V. Putinas pasirinko trečią variantą. Kodėl?
Auksas po Trumpo grasinimų tarifais pirmą kartą viršijo 3 000 dolerių
Penktadienį auksas pirmą kartą istorijoje pakilo virš 3 000 dolerių: tvyrant netikrumui dėl JAV tarifų poveikio, auksą saugiu prieglobsčiu laikantys investuotojai puolė jį supirkinėti.
Rytinėse prekybos sesijose auksas pabrango 2,94 proc. ir kainavo 3 000,85 dolerių už unciją praėjus dienai po to, kai viršijo vasario pabaigoje pasiektą rekordą.
ES pratęsė sankcijas rusams dėl karo Ukrainoje
Europos Sąjungos (ES) šalys penktadienį sutiko pratęsti sankcijas daugiau kaip 2,4 tūkst. asmenų dėl Rusijos karo prieš Ukrainą, pranešė diplomatai.
Vengrija delsė, bet galiausiai – iš sąrašo išbraukus keturis žmones – sutiko pratęsti sankcijas dar pusmečiui, sakė pareigūnai.
Kremlius prabilo apie JAV atstovo vizitą Rusijoje: skelbia, kad Putinas netrukus susitiks su Trumpu
JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas vėlai ketvirtadienį susitiko su Vladimiru Putinu ir perduos Rusijos prezidento vertinimą dėl Vašingtono siūlomo ugnies nutraukimo Ukrainoje amerikiečių prezidentui Donaldui Trumpui, penktadienį sakė Kremlius.
„Kai ponas Witkoffas perduos visą informaciją prezidentui Trumpui, mes nuspręsime dėl (D. Trumpo ir V. Putino) pokalbio laiko. Yra priežasčių būti atsargiai optimistiškiems“, – reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
S. Witkoffas ketvirtadienį vakare susitiko su V. Putinu detaliai išdėstyti bendro JAV ir Ukrainos plano, numatančio 30 dienų paliaubas Rusijos kare prieš Ukrainą.
Pasak Kremliaus, V. Putinas per S. Witkoffą perdavė „papildomų signalų“ D. Trumpui.
D. Peskovo teigimu, abi šalys supranta, kad dabar reikalingas dar vienas V. Putino ir D. Trumpo pokalbis.
JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Mike'as Waltzas interviu televizijai „Fox News“ sakė, kad Vašingtonas po S. Witkoffo kelionės turi „tam tikro atsargaus optimizmo“.
D. Peskovas žodžiais apie Rusijos „atsargų optimizmą“ komentavo M. Waltzo pareiškimą.
V. Putinas ketvirtadienį pareiškė remiąs paliaubų su Ukraina idėją, bet turįs „rimtų klausimų“ dėl jos įgyvendinimo. Jis pridūrė, kad Maskva yra pasirengusi aptarti planą su D. Trumpu.
V. Putinas sakė norintis, kad bet kokiu susitarimu būtų užtikrinta „ilgalaikė taika“, taip užsimindamas apie Maskvos reikalavimą, kad Ukraina nebūtų priimta į NATO.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pasmerkė dviprasmišką V. Putino reakciją į siūlomas paliaubas ir pavadino ją labai manipuliacine.
Vokietija penktadienį taip pat sukritikavo Rusijos lyderio atsaką į Jungtinių Valstijų pasiūlytą planą dėl paliaubų Ukrainoje ir pavadino jį vilkinimo taktika.
Odesos centre nušautas aktyvistas D. Hanulas
Penktadienį apie 10.30 val. Odesos centre buvo nušautas vyras.
Tai pranešė Nacionalinės policijos Odesos srities vyriausioji valdyba, kuria remiasi „Ukrinform“.
Šaulys iš nusikaltimo vietos pabėgo. Visas įvykio aplinkybes tiria policijos teritorinio skyriaus tyrėjų ir operatyvininkų grupė bei kriminalistai.
Imamasi priemonių šauliui sulaikyti.
Vietinių „Telegram“ kanalų ir liaudies deputato Oleksijaus Hončarenkos duomenimis, nužudytasis – aktyvistas Demjanas Hanulas.
D. Hanulas – Ukrainos visuomenės veikėjas, savanoris, tinklaraštininkas, gyvūnų ir aplinkos apsaugos aktyvistas, nevyriausybinės organizacijos „Gatvių frontas“ įkūrėjas ir vadovas, Orumo revoliucijos ir 2014 metų gegužės 2-osios konfrontacijos Odesoje su prorusiškomis jėgomis dalyvis. Buvęs Dešiniojo sektoriaus skyriaus Odesoje vadovas (2014-2016 m. m.).
„Ukrinform“ primena, kad 2023 metų gegužės 3 d. Odesoje buvo surengtas išpuolis prieš visuomenės veikėją ir savanorį D. Hanulą.
Rusija skelbia atkovojusi kaimą netoli Sudžos Kursko srityje
Rusija penktadienį paskelbė, kad jos pajėgos atkovojo Gončarovkos kaimą Kursko srityje, kurį buvo užėmę ukrainiečiai.
Rusijos kariuomenės junginiai atkovojo Gončarovką per puolamąsias operacijas, sakoma Gynybos ministerijos pareiškime.
Minimas kaimas yra netoli Sudžos miesto; jį Rusija paskelbė atkovojusi ketvirtadienį.
Pranešimai pasirodė tokiu metu, kai Rusijos kariai stumia Ukrainos karius iš Kursko regiono.
Ukrainiečiai jau kelias savaites Rusijos Kursko srityje, kur nuo 2024-ųjų rugpjūčio buvo užėmę daugybę gyvenviečių, praranda pozicijas. Ukrainiečiai ten užimtas teritorijas tikėjosi panaudoti kaip svertą taikos derybose.
„Netflix“ įkūrėjas paaukoja 2 mln. dolerių Ukrainos labui
Vienas iš „Netflix“ įkūrėjų ir dabartinis transliacijų platformos generalinis direktorius Reedas Hastingsas paaukojo 2 mln. dolerių labdaros organizacijai „White Stork“, teikiančiai pagalbą Ukrainai.
Šiai labdaros organizacijai JAV vadovauja amerikiečių veteranai, o Ukrainoje ji veikia pavadinimu „Leleka-Ukraine“. Organizacija Ukrainoje veikia nuo pat 2022 m. vasario mėnesį prasidėjusios Rusijos invazijos.
Už gautas lėšas bus perkamos antidronų sistemos ir kitokio pobūdžio pagalba fronto linijoje esantiems karo medikams. Viena tokia sistema kainuoja apie 6 000 dolerių.
„White Stork“ taip pat yra didžiausia labdaros organizacija, teikianti individualius pirmosios pagalbos rinkinius Ukrainoje – nuo karo pradžios ji pristatė daugiau kaip 120 000 tokių rinkinių. Organizacija taip pat tiekia kitus svarbius reikmenis, įskaitant išminavimo įrangą, neperšaunamas antklodes, tranšėjų kastuvus ir neperšaunamas liemenes.
„Ukrainoje kovojantys vyrai ir moterys nėra profesionalūs kariai. Jie yra civiliai, įsitraukę į karą dėl savo šalies. Mes, veteranai, matėme karo baisumus ir žinome, kaip teikti pagalbą tiesiai į frontą. Reedo dovana Ukrainai jiems reikš išlikimą“, – sakė Williamas McNulty, JAV jūrų pėstininkų korpuso veteranas ir „White Stork“ misijos vadovas.
Tai jau antroji R. Hastingso auka, skirta padėti Ukrainos žmonėms. Prieš dvejus metus jis paaukojo 1 mln. dolerių labdaros organizacijai „Razom for Ukraine“.
Ukrainos dronai smogė dviem dujų kompresorinėms ir raketų sandėliui Rusijoje
Ukrainos saugumo tarnybos (UST) dronai smogė dviem dujų kompresorinėms ir raketų, skirtų kompleksams S-300/S-400, sandėliui Rusijos teritorijoje.
Tai naujienų agentūrai „Ukrinform“ pranešė šaltiniai Ukrainos saugumo tarnyboje.
„Šiomis dienomis Rusija vėl sulaukė „dovanų“ nuo UST – Saugumo tarnybos tolimojo nuotolio dronai aplankė dujų kompresorines Davydove (Tambovo sritis) ir Novopetrovske (Saratovo sritis)“, – sakė šaltinis.
UST dronai taip pat smogė raketų, skirtų kompleksams S-300/S-400, lauko sandėliui prie Radkovkos gyvenvietės (Belgorodo sritis). Po smūgio prasidėjo aktyvi šaudmenų detonacija.
„UST surengė dar vieną sėkmingą specialiąją operaciją priešo teritorijoje, kuri padarė didelę žalą Rusijos biudžetui, sumažino galimybes finansuoti karą prieš Ukrainą ir Rusijos armijos karinį potencialą“, – pažymėjo informuotas šaltinis.
Kaip jau buvo pranešta, anksčiau UST dronai smogė naftos perpumpavimo stočiai Krasnodaro krašte, jos darbas buvo sustabdytas.
Suomija nuteisė rusą kalėti iki gyvos galvos už Ukrainoje įvykdytus karo nusikaltimus
Suomijos teismas penktadienį nuteisė rusų neonacį kalėti iki gyvos galvos už 2014 metais Ukrainoje įvykdytus karo nusikaltimus.
Helsinkio apygardos teismas pripažino Rusijos neonacių sukarintos grupuotės „Rusič“ vadą Vojislavą Tordeną kaltu dėl „keturių skirtingų karo nusikaltimų“, įvykdytų Rytų Ukrainoje.
Suomijos policija šį vyrą sulaikė Helsinkio oro uoste 2023 metų liepą.
38 metų V. Tordenas kaltintas 2014 metais Ukrainoje įvykdęs penkis karo nusikaltimus, dėl kurių žuvo 22 ukrainiečių kariai, o dar keturi buvo sunkiai sužeisti, rašoma kaltinamajame akte, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP.
Kiti kaltinimai visų pirma susiję su barbariškais metodais, kuriuos jis ir jo kovotojai taikė.
Šis vyras, anksčiau vadinęsis Janu Petrovskiu, per 2024 metų gruodį prasidėjusį teismo procesą neigė bet kokį savo dalyvavimą.
„Neiššoviau nė vieno šūvio“, – sakė jis Helsinkio apygardos teismui, tuo metu iš teismo posėdžio pranešė Suomijos visuomeninis transliuotojas YLE.
Universalioji jurisdikcija
2014 metų rugsėjo 5 dieną „Rusič“ pajėgos surengė pasalą dviejų transporto priemonių – sunkvežimio ir lengvojo automobilio – konvojui, kurioje buvo Ukrainos kariai.
Netikėta ataka įvyko kelyje tarp Luhansko ir Ščastijos, už Ukrainos pajėgų pozicijų, viename kaime įkurtame kontrolės punkte, kuriuo anksčiau naudojosi Ukrainos pajėgos.
„Rusič“ kovotojai panaudojo Ukrainos vėliavą, kad suklaidintų bataliono karius, priversdami juos manyti, kad kontrolės postą vis dar kontroliuoja ukrainiečių pajėgos.
Priartėję prie karių, jie iš karto apšaudė transporto priemones ir panaudojo raketų paleidimo įrenginį, kuris padegė konvojų. Žuvo 21 ukrainiečių karys.
Tuomet V. Tordenas prisidėjo šaudant sužeistus karius, teigia prokuratūra.
Jis taip pat leido savo vadovaujamiems kovotojams subjauroti Ivaną Isyką, jam į skruostą įrėžiant grupuotės naudojamą simbolį – ratą su stipinais.
Šią emblemą dažnai naudoja ultranacionalistų ir neonacių grupuotės Rusijoje ir Rytų Europoje. I. Isykas mirė nuo patirtų sužalojimų.
Suomijos aukščiausiasis teismas buvo nusprendęs, kad V. Tordenas negali būti išduotas Ukrainai, motyvuodamas tuo, kad kyla pavojus, jog jis gali patirti nežmoniškas sąlygas ten esančiame kalėjime.
Suomija taiko universaliąją jurisdikciją – teisinį principą, leidžiantį pareikšti kaltinimus jos teritorijoje dėl įtariamų sunkių nusikaltimų, padarytų bet kurioje pasaulio vietoje.
Gynybos pajėgos numušė 16 Rusijos bepiločių orlaivių
Ukrainos gynybos pajėgos numušė 16 Rusijos bepiločių orlaivių, dar 9 priešo dronai dingo iš radarų ekranų.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.
Nuo ketvirtadienio, kovo 13-osios, 20 val. rusai atakavo Ukrainą 27 „Shahed“ tipo smogiamaisiais dronais ir dronais imitatoriais iš Milerovo ir Primorsko Achtarsko krypčių.
Oro ataką atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų mobiliosios ugnies grupės.
Iki penktadienio, kovo 14-osios, 9 val. patvirtinta, kad Dnipropetrovsko, Zaporižios, Donecko ir Charkivo srityse buvo numušta 16 „Shahed“ tipo dronų.
9 priešo dronai imitatoriai dingo iš radarų ekranų (be neigiamų padarinių).
Rusijos puolimo padarinių užfiksuota Charkivo ir Donecko srityse.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, 33 metų greitosios medicinos pagalbos darbuotoja buvo sužeistas per Rusijos bepiločio orlaivio smūgį ligoninei Charkivo srities Zoločivo mieste.
Rusija ruošia dirvą NATO puolimui? Naudoja panašius metodus, kaip prieš invaziją į Ukrainą
Rusijos pareigūnai vis dažniau skleidžia dezinformaciją, kuri labai panaši į tą, kurią Maskva naudojo pateisindama savo invaziją į Ukrainą. Tai gali reikšti, kad rusai planuoja didinti savo karinį buvimą NATO rytiniame flange. Tai tvirtina JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.
Pažymima, kad Rusija tikriausiai ketina plėsti savo nuolatinę karinę bazę Baltarusijoje. Tuo okupantai nori sustiprinti karinį buvimą rytiniame NATO flange, kad galėtų daryti didesnį spaudimą Suomijai ir Baltijos šalims.
Praėjusią parą rusai nužudė vieną Donecko srities gyventoją, o dar 12 sužeidė
Okupantai rusai praėjusią parą, kovo 13-ąją, nužudė vieną Donecko srities gyventoją, o dar 12 žmonių sužeidė.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai feisbuke pranešė srities valstybinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas.
Anot jo, kovo 13-ąją rusai nužudė vieną Donecko srities gyventoją – Rivnėje. Dar 12 žmonių buvo sužeisti.
Kaip pabrėžė regiono vadovas, nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios okupantai Donecko srityje jau pražudė mažiausiai 3 106 žmones, o dar 6 822 sužeidė. Šie skaičiai pateikiami neįtraukiant Mariupolyje ir Volnovachoje okupantų pražudytų žmonių.
Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad kovo 13-ąją per Rusijos smūgius Kostiantynivkoje ir Pokrovske (Donecko sritis) buvo sužeisti aštuoni žmonės, tarp jų – vaikas.
Putinas neatsisakė planų užimti Ukrainą ir išlaikyti visišką jos kontrolę – „The Washington Post“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neatsisakė planų užimti Ukrainą iš perimti visą jos kontrolę, skelbia „The Washington Post“.
Leidinys, remdamasis JAV žvalgybos duomenimis, rašo, kad kovo 6 d. slaptose ataskaitose, perduotose D. Trumpo administracijos pareigūnams, teigiama, kad net jei V. Putinas sutiks su laikinomis paliaubomis, jis jas išnaudos atokvėpiui ir savo kariuomenės pergrupavimui. Dokumentuose taip pat pažymima, kad Rusijos diktatorius greičiausiai pažeis susitarimą surengdamas provokaciją, dėl kurios mėgins apkaltinti Ukrainą.
Kiti su leidiniu anonimiškai kalbėję pareigūnai pažymėjo, kad nėra jokių požymių, jog V. Putinas atsisakė savo sumanymo ir kad jis jau seniai trokšta „atkurti didingą motiną Rusiją“. Kitas su leidiniu bendravęs pareigūnas sakė, kad V. Putino nesitaikstymas tikriausiai erzina D. Trumpą, nes pastarosiomis dienomis jis ir jo padėjėjai kalbėjo apie galimybę įvesti naujas griežtas sankcijas Rusijai.
Tuo pat metu Europos žvalgybos pareigūnas, remdamasis per pastarąjį mėnesį surinkta žvalgybine informacija, sakė, kad Maskvos pareigūnai mano, jog D. Trumpas yra silpnas, neturi esminių principų ir yra atviras manipuliacijoms.
Praėjusią parą Chersono srityje per Rusijos smūgius vienas žmogus žuvo ir dar devyni buvo sužeisti
Chersono srityje praėjusią parą, kovo 13-ąją, per Rusijos smūgius žuvo vienas žmogus, o dar devyni buvo sužeisti, tarp jų – vaikas.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities valstybinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.
Priešo ugnies ir aviacijos smūgių taikiniais tapo 35 Chersono srities miestai ir gyvenvietės.
Nukentėjo du daugiaaukščiai gyvenamieji namai, septyni privatūs namai, mobiliojo ryšio bokštas, ūkinis pastatas ir automobilis.
Dėl Rusijos agresijos žuvo vienas žmogus, dar devyni buvo sužeisti, tarp jų – vaikas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, kovo 12-ąją Rusijos agresijos auka tapo vienas žmogus, dar šeši buvo sužeisti.
Putinas per pokalbį telefonu su Saudo Arabijos sosto įpėdiniu aptarė Ukrainą
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas telefonu kalbėjosi su Saudo Arabijos sosto įpėdiniu Mohammedu bin Salmanu ir aptarė galimą Ukrainos konflikto sprendimą, penktadienį pranešė Kremlius.
Pokalbis įvyko netrukus, kai V. Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad turi „rimtų klausimų“ dėl Vašingtono plano skelbti 30 dienų paliaubas Ukrainoje, bet pridūrė, jog Maskva yra pasirengusi tai aptarti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
V. Putinas sosto įpėdiniui sakė „labai vertinantis Saudo Arabijos tarpininkavimo pastangas“, sakoma Kremliaus pranešime. Saudo Arabija vasario 18 d. surengė Rusijos ir Amerikos pareigūnų derybas.
Princas Mohammedas pabrėžė, kaip „svarbu sureguliuoti krizę Ukrainoje ir sakė esąs pasirengęs toliau visais įmanomais būdais prisidėti prie Rusijos ir Amerikos santykių normalizavimo“, sakoma Kremliaus pranešime.
JAV siūlo 30 dienų paliaubas Ukrainoje, šiam pasiūlymui jau pritarė Kyjivas. JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas, ketvirtadienį atvykęs į Maskvą, turėjo pristatyti pasiūlymą Rusijai.
V. Putinas ir princas Mohammedas taip pat aptarė dvišalį bendradarbiavimą ir jo „svarbą pasaulinės naftos rinkos stabilumui“, sakoma Kremliaus pareiškime.
Ukraina praneša, kad sunaikinta dar 1 410 okupantų rusų
Ukrainos kariai pastarąją parą sunaikino dar 1 410 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2025 metų kovo 14 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 891 660 kareivių.
Tai penktadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 10 313 tankų (+6), 21 443 šarvuotųjų kovos mašinų (+11), 24 455 artilerijos sistemų (+46), 1 314 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+0), 1 103 oro gynybos priemonių (+0), 370 lėktuvų (+0), 331 sraigtasparnio (+0), 29 136 dronų (+153), 3 121 kruizinės raketos (+0), 28 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 40 469 automobilių (+114), 3 777 specialiosios technikos vienetų (+0).
Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.
JAV žada atnaujinti ilgojo nuotolio bombų tiekimą Ukrainai – „Reuters“
JAV yra pasirengusios atnaujinti tolimojo nuotolio bombų (angl. GLSDB) tiekimą Ukrainai. Apie tai praneša „Reuters“.
Tiekimas atnaujinamas po to, kai raketos buvo patobulintos taip, kad galėtų geriau kovoti su trukdžiais iš Rusijos, „Reuters“ sakė du su šia ginkluote susipažinę asmenys.
Žinia apie atnaujinamą bombų tiekimą pasirodė po to, kai pranešta, kad Ukrainos atsargos panašaus nuotolio sistemose ATACMS yra išeikvotos.
Šios bombos buvo nupirktos JAV valdant buvusiam prezidentui Joe Bidenui, pasinaudojant Ukrainos saugumo paramos iniciatyva. JAV tiesiogiai iš JAV ir sąjungininkų gynybos rangovų nupirko Kyjivui naujų ginklų ir karinės įrangos už beveik 33,2 mlrd. dolerių.
Naujojo prezidento Donaldo Trumpo administracija antradienį sutiko atnaujinti karinę pagalbą ir dalijimąsi žvalgybos informacija su Ukraina po to, kai Kyjivas pareiškė esąs pasirengęs paremti Vašingtono pasiūlymą dėl 30 dienų paliaubų su Rusija.
Pastarosiomis savaitėmis, siekiant įvertinti modernizavimo efektyvumą, buvo išbandyta 19 GLSDB bombų. Dalis modifikacijų apėmė ginklo jungčių sustiprinimą, kad būtų padidintas jo atsparumas, „Reuters“ sakė šaltiniai.
GLSDB gali būti vėl panaudotos mūšio lauke artimiausiomis dienomis, nes Europoje jau yra jų atsargų. Paskutinį kartą ukrainiečiai šiuos ginklus naudojo prieš kelis mėnesius, sakė vienas iš šaltinių.
Rusijos trukdžiai neleido daugeliui GLSDB pataikyti į numatytus taikinius, praėjusių metų gegužę „Reuters“ sakė trys su šiomis problemomis susipažinę šaltiniai.
Kanada G-7 partneres ragina paremti Ukrainą Rusijos agresijos akivaizdoje
Kanada ketvirtadienį paragino Didžiojo septyneto (G-7) grupę paremti Ukrainą Rusijos agresijos akivaizdoje, JAV prezidento Donaldo Trumpo palankesniam požiūriui į Maskvą suskaldžius turtingų demokratinių valstybių klubą.
Kanada, dabartinė G-7 pirmininkė, surinko užsienio reikalų ministrus trijų dienų deryboms kaimiško stiliaus viešbutyje žiemiškame Šarlevua, esančiame ant Šventojo Lauryno upės kranto Kvebeke.
Kadaise buvęs iš esmės vieningas G-7 – Jungtinė Karalystė, Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija ir Jungtinės Valstijos – buvo sukrėstas, kai į valdžią JAV grįžo D. Trumpas, kuris užmezgė ryšius su Rusija ir ėmė žarstytis muitais tiek artimiems sąjungininkams, tiek konkurentams.
Prieš oficialias derybas Kanados užsienio reikalų ministrė Melanie Joly susėdo su valstybės sekretoriumi Marco Rubio – aukščiausio rango JAV pareigūnu, apsilankiusiu šalyje nuo D. Trumpo, kuris šiaurinę kaimynę nekart vadino savo „51-ąja valstija“, inauguracijos.
Susitikimų salėje Kanada šalia JAV žvaigždžių ir juostų vėliavos demonstravo savo vėliavą su klevo lapu. Susitikę M. Joly ir M. Rubio pakštelėjo vienas kitam į žandus ir paspaudė rankas. Jiedu neatsakė į žurnalistų klausimus ir nepateikė jokių pareiškimų.
M. Joly, atidarydama oficialią G-7 sesiją, sakė, kad tikisi rasti būdų „toliau remti Ukrainą neteisėtos Rusijos agresijos akivaizdoje“.
„Visi norime teisingos ir ilgalaikės taikos Ukrainoje“, – sakė ji.
Tuo metu M. Rubio paragino G-7 vengti „priešiškos“ kalbos Rusijos atžvilgiu, sakydamas, kad tai trukdytų JAV diplomatijai, kuri galėtų užbaigti dešimtis tūkstančių žmonių pražudžiusį karą.
Nuo tada, kai D. Trumpas prezidento poste pakeitė Joe Bideną, JAV pareiškimuose kalbama ne apie Rusijos „invaziją“ ar „agresiją“ prieš kaimynę, o apie „Rusijos ir Ukrainos konfliktą“.
Ukraina, patirianti didelį spaudimą iš D. Trumpo, kuris buvo trumpam nutraukęs pagalbos teikimą, antradienį Saudo Arabijoje vykusiose derybose su M. Rubio sutiko su JAV pasiūlymu dėl 30 dienų paliaubų su Rusija.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį išreiškė bendrą pritarimą paliauboms, bet užsiminė, kad norėtų apie tai pasikalbėti su D. Trumpu.
Klausimai dėl bendro pareiškimo
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock įspėjo, kad „taika Europoje bus pasiekta tik pasitelkus jėgą“.
„Kokia nauda iš paliaubų, kurios po dvejų ar ketverių metų Europoje sukels dar daugiau kančių, destrukcijos ir karo?“ – sakė ji G-7 derybų kuluaruose.
Diplomatai sakė, kad G-7 pareiškime gali būti užglaistyti platesni nesutarimai dėl Ukrainos, daugiausia dėmesio skiriant paliaubų plano palaikymui.
Jei G-7 nesugebės parengti bendro pareiškimo, „tai bus naudinga tik tokioms šalims kaip Kinija ir Rusija ir bus siunčiama žinia globaliesiems pietums“, sakė Japonijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Toshihiro Kitamura.
Kitos šalies diplomatas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, tikisi, kad pareiškimas galiausiai bus parengtas, ir teigė, kad, atsižvelgiant į nesutarimų mastą, tai yra nemenkas darbas.
„Visi laikosi savo pozicijų, nors ir nesiekia užsipulti kitų“, – sakė jis.
Kaip tik tuo metu, kai M. Rubio ir M. Joly susitiko Kvebeke, D. Trumpas dar paaštrino savo retoriką sakydamas, kad Kanada „veikia tik kaip JAV valstija“.
„Tai būtų vizualiai pati neįtikitėčiausia valstija. Jei pažvelgtumėte į žemėlapį, jie nubrėžė dirbtinę liniją tiesiai tarp Kanados ir JAV“, – sakė D. Trumpas žurnalistams Vašingtone.
A. Baerbock Šarlevua vilkėjo baltą kostiumėlį, o Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Kaja Kallas – raudoną suknelę: jiedvi sakė, kad tokias spalvas pasirinko norėdamos pademonstruoti solidarumą su Kanada.
Prekybos karas
G-7 susitikimas vyksta įsigaliojus D. Trumpo 25 proc. muitams visam importuojamam plienui ir aliuminiui, o ES ir Kanadai paskelbus milijardų dolerių vertės atsakomuosius muitus.
Japonijos užsienio reikalų ministras Takeshi Iwaya sakė, kad susitikime su M. Rubio išreiškė susirūpinimą dėl plieno ir aliuminio tarifų, perspėdamas, kad patys amerikiečiai patirs ekonominę žalą.
K. Kallas sakė, kad Kinija, kurią D. Trumpas įvardijo kaip didžiausią Jungtinių Valstijų konkurentę, laimi iš prekybos karo, kurį Vašingtonas kariauja su savo sąjungininkais.
„Nuošalyje juokiasi Kinija. Jai tai neabejotinai naudinga. Taigi laimėtojų nėra. Galiausiai vartotojai galiausiai moka daugiau“, – sakė ji CNN.
Rusijoje kyla liepsnos stulpai: dronai smogė naftos perdirbimo gamyklai
Rusijoje naktį kilo didelis gaisras. Ukrainos leidinys „Unian“ praneša, kad dronai atakavo Tuapsės naftos perdirbimo gamyklą Krasnodaro srityje.
Socialiniuose tinkluose vietos gyventojai rašė, kad 3 val. ryto išgirdo kelių praskrendančių dronų garsus. Buvo girdėti maždaug septyni sprogimai. Po to naftos perdirbimo gamyklos teritorijoje kilo gaisras. Vėliau suveikė ir oro pavojaus sirenos.
Žinią apie gaisrą patvirtino ir srities vadovas Sergejus Boiko.
Pranešta, kad gaisras apėmė daugiau kaip 1 tūkst. kvadratinių metrų. Po atakos liepsnos persimetė ir į gretimas naftos talpyklas.
Žiniasklaida: Kinijos, Irano ir Rusijos diplomatai susitiko branduolinių derybų
Kinijos, Rusijos ir Irano diplomatai penktadienį susitiko derybų dėl Teherano branduolinės programos, pranešė Pekino valstybinė žiniasklaida.
„Trys šalys pasikeitė nuomonėmis Irano branduolinės programos klausimu ir kitais bendro intereso klausimais“, – teigė Kinijos valstybinis transliuotojas CCTV.
Valstybinė žiniasklaida nepateikė daugiau informacijos apie derybas, kuriose dalyvavo Kinijos užsienio reikalų viceministras Ma Zhaoxu, Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas ir Irano užsienio reikalų ministro pavaduotojas Kazemas Gharibabadi.
Per pirmą JAV prezidento Donaldo Trumpo kadenciją, kuri baigėsi 2021 metais, Vašingtonas pasitraukė iš svarbaus susitarimo, kuriuo Irano branduolinė programa buvo apribota mainais į sankcijų sušvelninimą.
Po JAV pasitraukimo Teheranas dar metus laikėsi 2015-aisiais sudarytos sutarties, bet vėliau ėmėsi atšaukti savo įsipareigojimus.
Pastangos atgaivinti susitarimą nebuvo sėkmingos.
Anot Pekino, derybomis siekiama „stiprinti bendravimą ir koordinavimą, kuo greičiau atnaujinti dialogą ir derybas“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
vėliava-iš fašistinės slovakijos 1939m.
herbas-iš Aukso ordos
himnas-ukrainiečių kompozitoriaus muzika
vadovas-putlerinė kgb/štazi žiurkė
geriausi ssrs mokslininkai-ukrainiečiai
lada, žigulis-fiat prototipai
Po derybų su Putinu – neplanuotas skrydis: Vokietijos, Britanijos ir Prancūzijos atstovai vyksta į Vašingtoną
Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Prancūzijos vadovų patarėjai saugumo klausimais penktadienį išvyko į Vašingtoną.
Kaip rašo Vokietijos leidinys „Die Welt“, remdamasis diplomatiniais šaltiniais, pastarųjų valstybių patarėjai išvyko į JAV, nors apie tokį vizitą iš anksto nebuvo pranešta.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas paprašė Rusijos lyderio Vladimiro Putino pasigailėti tūkstančių ukrainiečių karių gyvybių mūšio lauke ir išreiškė viltį, kad Rusijos karas prieš Ukrainą baigsis.
„Labai paprašiau prezidento Putino, kad jų gyvybių būtų pasigailėta“, – penktadienį savo socialiniame tinkle „Truth Social“ po „labai gerų ir produktyvių diskusijų“ su V. Putinu parašė D. Trumpas.
„Tai būtų siaubingos žudynės, neregėtos nuo pat Antrojo pasaulinio karo. Tegu Dievas laimina juos visus!!!“ – rašė D. Trumpas.
JAV prezidento komentaras pasirodė po to, kai jo specialusis pasiuntinys Maskvoje V. Putinui detaliai išdėstė bendrą JAV ir Ukrainos planą, numatantį 30 dienų paliaubas Rusijos kare prieš Ukrainą.
„Vakar surengėme labai geras ir produktyvias diskusijas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir yra labai gera tikimybė, kad šis baisus, kruvinas karas pagaliau galės baigtis“, – savo socialiniame tinkle rašė D. Trumpas.
Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt reporteriams teigė, kad pats JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį vakare nesikalbėjo su V. Putinu. Pasak jos, penktadienį pokalbis telefonu nenumatomas, bet „tai, žinoma, galėtų pasikeisti“.
Kremlius po V. Putino ir JAV pasiuntinio Steve'o Witkoffo susitikimo sakė, jog abi šalys supranta, kad dabar reikalingas dar vienas V. Putino ir D. Trumpo pokalbis.
S. Witkoffas dar ketvirtadienį susitiko su V. Putinu, kuris pareiškė bendrai palaikantis Ukrainos remiamą JAV pasiūlymą dėl paliaubų, tačiau su išlygomis.
Pasiuntinys dar šį savaitgalį turėtų informuoti prezidento D.Trumpo administraciją apie surengtas derybas.
Minėtame penktadienio įraše išdėstydamas neįprastą prašymą V. Putinui, D. Trumpas teigė, kad tūkstančius ukrainiečių karių yra visiškai apsupusi Rusijos kariuomenė ir kad jų padėtis labai bloga ir pažeidžiama.