Svarbiausi įvykiai:
23:55 | JAV majoras: sudoti smūgiai buvo labai tikslūs
JAV kariuomenės majoras Mike'as Lyonas teigė, kad jeigu ukrainiečių kariuomenė iš tiesų sudavė smūgius rusų karinėms bazėms, vadinasi, Ukraina siunčia signalą, kad ji pajėgi įvykdyti didelio masto atakas.
Remiantis majoro teigimu, įvykdytos atakos buvo labai tikslios, nors į taikinį pataikyti iš 700 kilometrų atstumo yra labai sunku.
23:01 | Ukrainoje – oro pavojaus sirenos
Antradienį vakare centrinėje Ukrainos dalyje įjungtos oro pavojaus sirenos. Vietos žiniasklaida praneša, kad sprogimai buvo girdimi Dnipro srityje.
„The Kyiv Independent“ teigia, kad regione galimai suveikė oro gynybos sistemos, kurios galėjo numušti rusų bepiločius orlaivius.
Taip pat oro pavojaus sirenos girdimos Zaporižioje, sirenos veikė ir Odesoje, Mykolajive.
22:47 | Belgorodo srityje formuojamy gynybos daliniai
Rusijos Belgorodo gubernatorius Viačeslavas Gladkovas teigė, kad šioje srityje, kuri ribojasi su šiaurės rytine Ukrainos dalimi, yra formuojami gynybos daliniai, rašo CNN.
„Nuo pat pirmųjų specialiosios karinės operacijos dienų didelis skaičius Belgorodo regiono gyventojų išreiškė norą pradėti ruošti teritorinius gynybos ar savigynos dalinius. Mes priėmėme šį sprendimą“, – teigė V. Gladkovas socialinio tinklo paskyroje.
Remiantis pranešimu, tariami gynybos daliniai sudaryti iš tų asmenų, kurie dėl sveikatos problemų ar amžiaus nėra pašaukti į karinę tarnybą, tačiau neva turintys karinės patirties ir ryžtą ginti savo šalį.
„Patyrę instruktoriai, kurie buvo skirtinguose karuose ir turi karinės patirties, šiuo metu vykdo mokymus ir telkia karinius dalinius visų Belgorodo srities pasienio regionų teritorijoje“, – rašė V. Gladkovas.
21:48 | JAV atstovas: neskatiname, kad raketos būtų paleistos į Rusijos teritoriją
JAV Valstybės departamento atstovai sako, kad Amerika nesistengia sukurti galimybių ir neskatina Ukrainos naudoti ginklus tam, kad raketų smūgiai būtų paleisti į kitos valstybės teritoriją, rašo CNN.
Šis pasireiškimas pasirodė po to, kai Rusija apkaltino Ukrainą suduodant smūgius Kremliaus kariuomenės infrastruktūros objektams.
„Mes aprūpiname Ukrainą tik [ta karine ginkluote], kuri prireikus naudojama [Ukrainos] suverenioje teritorijoje, Ukrainos žemėje, siekiant apsiginti nuo Rusijos agresijos“, – sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as.
Jis taip pat pridūrė, kad JAV neaprūpino Ukrainos tais ginklai, kuriais būtų galima smogti Rusijos teritorijai. Pasak N. Price'o, karinė pagalba, kuri buvo perduota Ukrainai, skirta apsiginti nuo Rusijos suduodamų smūgių.
Kiek anksčiau JAV valstybės departamento atstovė Victoria Nuland CNN teigė, kad ukrainiečiai, naudodami bepiločius orlaivius, iš tiesų galėjo smogti rusų karinėms bazėms.
21:14 | Vokietija atsisakė perduoti „Patriot“ oro gynybos sistemas
Lenkijos gynybos ministras Mariusz Blaszczakas socialiniame tinkle teigė, kad Vokietija atsisakė perduoti Varšuvai žadėtas „Patriot“ oro gynybos sistemas ir jas dislokuoti Ukrainoje.
M. Blaszczakas pridūrė, kad neslepia nusivylimo dėl šio Vokietijos sprendimo, mat jeigu „Patriot“ oro gynybos sistemos būtų dislokuotos Ukrainoje, tai apsaugotų ne tik šios šalies erdvę, bet ir Lenkijos.
Po rozmowie z 🇩🇪MON,z rozczarowaniem przyjąłem decyzję o odrzuceniu wsparcia 🇺🇦. Rozmieszczenie Patriotów na zachodniej 🇺🇦 zwiększyłoby bezpieczeństwo Polaków i Ukraińców. Przystępujemy więc do roboczych ustaleń ws. umieszczenia wyrzutni w 🇵🇱i wpięcia ich w nasz system dowodzenia
REKLAMAREKLAMAREKLAMA— Mariusz Błaszczak (@mblaszczak) December 6, 2022
20:28 | Po dronų atakų Kremlius aptarė „vidaus saugumo“ reikalus
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį susitiko su aukščiausio rango pareigūnais aptarti šalies vidaus saugumo reikalų, Kremliui pareiškus, kad naujausios dronų atakos, dėl kurių kaltina Ukrainą, kelia pavojų šaliai.
Anksčiau antradienį, kitą dieną po to, kai Maskva apkaltino Kyjivą dėl dronų smūgių dviejuose aerodromuose, valdžios institucijos pranešė, kad dronas smogė netoli kitos oro bazės su Ukraina besiribojančiame Rusijos Kursko regione.
Pirmadienį įvykę bepiločių lėktuvų smūgiai buvo labai neįprasti, turint omenyje, kad abi bazės yra už šimtų kilometrų nuo sienos su Ukraina.
Antradienį Kremlius pranešė, kad V. Putinas sušaukė Saugumo tarybos posėdį, kuriame buvo aptarta, kaip užtikrinti valstybės „vidaus saugumą“. Jokių kitų detalių nepateikta.
Rusijos vadovo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, atskirai kalbėdamas su žurnalistais, sakė, kad valdžios institucijos imasi „būtinų“ priemonių, kad apsaugotų šalį nuo išpuolių, dėl kurių kaltina Ukrainą.
„Žinoma, Ukrainos režimo atvirai deklaruojamas planas tęsti tokius teroro aktus yra pavojingas veiksnys“, – teigė D. Peskovas, paklaustas apie dronų smūgius.
Anksčiau antradienį Kursko gubernatorius Romanas Starovoitas sakė, kad dėl bepiločio lėktuvo atakos netoli vietinio aerodromo užsidegė naftos rezervuaras. Nukentėjusiųjų nebuvo, o R. Starovoitas nenurodė, iš kur dronas atskrido.
Pirmadienį Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad Ukraina „sovietų gamybos dronais bandė smogti“ Djagilevo aerodromui centrinėje Riazanės srityje ir Engelso aerodromui Saratovo srityje.
Engelsas yra šalies strateginių lėktuvų, Kyjivo teigimu, naudojamų atakoms prieš Ukrainą, bazė.
Per šiuos smūgius žuvo trys kariai ir dar keturi buvo sužeisti, nurodė ministerija, nepateikdama daugiau informacijos. Taip pat buvo nežymiai apgadinti du lėktuvai.
Kremlius griežtai slepia savo žmogiškuosius ir materialinius nuostolius, patirtus per savo karą Ukrainoje.
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychaila Podoliakas išvakarėse pašiepė rusus dėl incidento Engelse, tačiau Kyjivas neprisiėmė atsakomybės nė už vieną incidentą.
„Žemė yra apvali – tai Galilėjaus atradimas. Kremliuje astronomija nebuvo studijuojama, pirmenybę teikiant dvaro astrologams. Jei ji būtų buvusi [studijuojama], jie būtų žinoję: jei kas nors paleidžiama į kitų šalių oro erdvę, anksčiau ar vėliau nežinomi skraidantys objektai sugrįš į paleidimo vietą“, – tviteryje parašė M. Podoliakas.
19:39 | V. Zelenskis aplankė sužeistus karius
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį vienoje iš Charkivo ligoninių aplankė karo fronte sužeistus šalies gynėjus ir būdu paminėjo Ginkluotojų pajėgų dieną, rašo CNN.
Paviešintame vaizdo įraše matyti, kaip prezidentas V. Zelenskis ;ligoninėje dalija apdovanojimus ryžtingiems Ukrainos kariams, kurie gynė savo šalį nuo rusų okupantų.
Kalbėdamas su karo medikais, V. Zelensks teigė: „Ačiū jums labai už išgelbėtus kovotojus, suteiktą galimybę išgyventi mūsų herojams. Ir šią dieną aš noriu palinkėti sveikatos žmonėms, kurie rūpinasi mūsų karių gerove. Rūpinkitės savimi, nes jūs rūpinatės Ukraina“, – teigė V. Zelenskis.
Be to, prezidentas, susitikęs su sužeistais Ukrainos kariais, padėkojo jiems už herojišką poelgį ginant savo valstybę, jos nepriklausomybę ir teritoriją, žmonių laisves, taip pat V. Zelenskis palinkėjo šalies gynėjams kuo greičiau pasveikti.
19:10 | Rusija paleido raketinių smūgių Ukrainoje: suskaičiavo, kiek tai galėjo kainuoti Kremliui
Pirmadienį Rusijai paleidus raketų virtinę prieš Ukrainą, suskaičiuota, kiek tai galėjo kainuoti Kremliui.
Remiantis „Forbes“ žurnalistų pranešimu, manoma, kad gruodžio 5 d. įvykdyti raketų smūgiai Rusijai galėjo kainuoti apie 400–500 mln. JAV dolerių.
Taip pat pateikiamas raketų sąrašas, kurios galėjo būti paleistos į Ukrainą:
38 sparnuotosios raketos Kh-101 (vertė 13 mln. JAV dolerių) ir Kh-555 (vertė 4 mln. JAV dolerių);
22 sparnuotosios raketos „Kalibr“ (vertė 6,5 mln. JAV dolerių);
3 sparnuotosios raketos X-22 (vertė 1 mln. JAV dolerių);
6 sparnuotosios raketos Kh-59 (vertė 0,5 mln. JAV dolerių);
1 Kh-31P aviacinė sparnuotoji raketa (vertė 0,5 mln. JAV dolerių).
18:52 | Latvijai panaikinus „Dožd“ licenciją, televizija bus nepasiekiama ir Lietuvoje
Latvijos reguliuotojui dėl grėsmės nacionaliniam saugumui panaikinus televizijos „Dožd“ transliavimo licenciją, kanalas bus nepasiekiamas ir Lietuvoje, antradienį informavo Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK).
Pasak jos, Latvijos nacionalinės elektroninės žiniasklaidos tarybos sprendimas dėl tremtyje veikiančios nepriklausomos Rusijos televizijos licencijos naikinimo įsigalios ketvirtadienio naktį.
Licencija suteikė teisę platinti sukurtą turinį Europos Sąjungos šalyse, Rusijoje, JAV ir kitur.
„Ji buvo įtraukta į Latvijoje paslaugas teikiančių TV programų retransliuotojų retransliuojamų programų sąrašą, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų paslaugas, pasiekiama vaizdo dalijimosi platformoje „YouTube“. Panaikinus „Dožd“ transliavimo licenciją, nuo gruodžio 8 dienos ji nebus pasiekiama ir Lietuvoje“, – informavo LRTK.
Licencija kanalui buvo išduota po Rusijos invazijos į Ukrainą, birželio 6 dieną.
Kaip skelbė Latvijos reguliuotojas, sprendimas panaikinti „TV Rain“ („Dožd“) transliavimo licenciją priimtas dėl grėsmės nacionaliniam saugumui ir viešajai tvarkai.
Naujienų agentūra LETA skelbė, kad sprendimas priimtas įvertinus pastaruoju metu televizijos padarytus pažeidimus: tai, kad laidose nebuvo garso takelio valstybine kalba, Krymas žemėlapyje vaizduotas kaip Rusijos teritorijos dalis, o vienas televizijos laidos vedėjas Rusijos armiją pavadino „mūsų kariuomene“ ir galimai išreiškė jai paramą. Pats kanalas tai neigia.
17:55 | Per apsikeitimą belaisviais su Rusija namo grįžo 60 ukrainiečių
Ukraina įvykdė naują apsikeitimą belaisviais su Rusija ir grąžino namo dar 60 žmonių.
„Dar vienas sėkmingas apsikeitimas belaisviais. Simboliškai. Ginkluotųjų pajėgų dieną namo grįžta 60 ginkluotųjų pajėgų, Nacionalinės gvardijos ir Valstybinės pasienio apsaugos tarnybos karių – 58 vyrai ir dvi moterys, 15 karininkų ir 45 eiliniai bei seržantai“, – nurodė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas platformoje „Telegram“.
„Tai geriausia žinia šventės dieną, nes herojai turi būti gyvi. Mūsų ginkluotosios pajėgos, be kita ko, kovoja ir už tai – vyksta kova už gyvybę“, – pridūrė jis.
Be kita ko, namo grįžo dešimtys Mariupolio gynėjų.
„Šiandien paskelbtame „60-ies“ sąraše jų yra 34, iš jų 14 – „Azovstal“ [gynėjai]", – sakė A. Jermakas, paminėdamas ukrainiečių pasipriešinimo simboliu tapusią Mariupolio metalurgijos gamyklą.
„Yra sužeistųjų, kuriems bus suteikta visa reikiama pagalba Ukrainoje. Yra ir tokių, kurie buvo laikomi Rusijos teritorijoje, ir tokių, kurie buvo Olenivkoje“, – teigė A. Jermakas.
Liepos mėnesį po smūgių Kremliaus pajėgų kontroliuojamam Donecko srityje Olenivkoje esančiam kalėjimui žuvo dešimtys ukrainiečių karo belaisvių.
Po šių įvykių Maskva pareiškė, kad Ukraina esą smogė šiai įstaigai, siekdama atgrasyti savo karius, jeigu šie svarstytų pasiduoti. Tuo metu Kyjivas kaltina Rusiją įvykdžius „karo nusikaltimą“ ir subombardavus vietą, kurioje buvo laikomi belaisviai, siekiant nuslėpti jų kankinimus ir žudymus.
Ukraine returned 60 prisoners, including fighters from Azovstal
— NEXTA (@nexta_tv) December 6, 2022
As a result of the exchange of POWs between #Ukraine and #Russia, 60 Ukrainian soldiers were returned home, said Andriy Yermak. Among the returning 34 members of the defense of Mariupol, 14 of them were at Azovstal. pic.twitter.com/Qte6qhv39F
17:30 | Rusija susidūrė su dideliu iššūkiu
Pastaraisiais mėnesiais Rusijos kariuomenė Ukrainoje patiria didelių pralaimėjimų, todėl buvo iškelti klausimai, kiek Kremliaus kariuomenė dar turi amunicijos atsargų, rašo „SkyNews“.
Antradienį Ukrainos karinės žvalgybos vadas Kyrylo Budanovas, kad, prieš išsenkant atsargoms, Rusija dar turi pakankamai didelio tikslumo raketų, kad galėtų įvykdyti dar kelis didelio mosto oro antskrydžius prieš Ukrainą,
K. Budanovas dar kartą pabrėžė, kad Rusijos atsargos baigiasi.
Dar spalio mėnesį Jungtinės Karalystės žvalgybos atstovai suabejojo, ar Rusija turi pakankamai atsargų tam, kad galėtų vykdyti atakas su ilgojo nuotolio raketomis. Be to, pabrėžta, kad Rusija, tikėtina, yra nepajėgi gaminti pažangios amunicijos tokiu dideliu tempu, mat atsargos greitai ir vėl išnaudojamos.
Britanijos elektroninės žvalgybos agentūros (GCHQ) direktorius Jeremy Flemingas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Rusija pastaraisiais mėnesiais susiduria su ginkluotės trūkumu.
Pasak jo, Rusijos vadai žinojo, kad kariuomenės atsargos, amunicija išseko, o kariai yra pervargę.
Tuo metu „The Guardian“ taip pat rašo, kad Rusija taip pat nebeturi Irane pagamintų bepiločių orlaivių. Kremlius tikisi, kad Iranas sutiks perduoti daugiau dronų.
16:45 | Turkija prie Bosforo sustabdė draudimo garantijų neturinčius laivus su rusiška nafta
Turkija prie Bosforo sąsiaurio sustabdė beveik dvi dešimtys tanklaivių, kurių dauguma gabena rusišką naftą, reikalaudama draudimo kompanijų garantinių raštų gabenamiems kroviniams, skelbia „Bloomberg“.
„Laivai su Rusijos, taip ir Kazachstano nafta, neturintys draudimo garantinių raštų ir norintys perplaukti sąsiaurį, priversti laukti. Dėl šios priežasties Bosforo sąsiaurio prieigose iš šiaurės susikaupė beveik 20 tanklaivių“, – pranešė agentūra, remdamasis turimomis atitinkamų dokumentų kopijomis.
„Bloomberg“ pažymi, kad gruodžio 5-ąją įsigaliojus Europos Sąjungos ir Didžiojo septyneto (G-7) sprendimams dėl rusiškos naftos eksporto kainų viršutinės ribos, Turkija nustatė reikalavimą, kad per jos vandenis tokią naftą gabenantys laivai turi pateikti krovinių draudikų garantinius raštus.
Tarptautinė draudikų grupė „London P&I Club“, kuriai apdraudžia 95 proc. pasaulio tanklaivių laivyno ir draudžia laivus nuo rizikos, pareiškė, kad Turkijos prašomų raštų šiuo metu pateikti negali.
Pirmadienį įsigaliojo Europos Sąjungos (ES), Didžiojo septyneto (G-7) ir Australijos suderintos rusiškos naftos kainų „lubos“ – 60 JAV dolerių už barelį, kuriomis siekiama apriboti Rusijos pajamas baudžiant Kremlių už invaziją į Ukrainą ir kartu užtikrinti, kad Maskva toliau tiektų „juodąjį auksą“ pasaulio rinkai. Šiose šalyse įsikūrusioms kompanijoms uždrausta teikti paslaugas, reikalingas tokių krovinių gabenimui jūra, pavyzdžių jų apdraudimo, jeigu naftos kaina viršija nustatytą viršutinę ribą.
16:20 | Vengrija užblokavo didžiulį ES pagalbos Ukrainai paketą
Vengrija antradienį užblokavo didžiulį Europos Sąjungos pagalbos Ukrainai paketą, ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui bandant daryti spaudimą Briuseliui, kad šis perduotų Budapeštui milijardus eurų įšaldytų lėšų.
Briuselyje vykusiame ES finansų ministrų susitikime Budapeštas įvykdė savo grasinimą nepritarti bendram 18 mlrd. eurų vertės ES paramos karo draskomai Ukrainai paketui 2023 metams.
Labai reikalinga pagalba Kyijvui yra viena iš kelių iniciatyvų, kurias Budapeštas stabdo, nes jam gresia 13 mlrd. eurų ES lėšų įšaldymas dėl to, kad nesugebėjo sustabdyti papirkinėjimo ir užtikrinti teismų nepriklausomumo.
Vengrijos vyriausybė taip pat nepritaria ES pastangoms priimti minimalų 15 proc. pelno mokestį.
ES pirmininkaujanti Čekija pareiškė, kad dabar bandys rasti būdą, kaip kitoms 26 valstybėms narėms apeiti Vengrijos pasipriešinimą ir suteikti finansinę paramą Kyjivui.
„Mes nenusivilsime. Mes ir toliau siekiame, kad pagalba Ukrainai būtų pradėta mokėti sausio pradžioje“, – sakė Čekijos finansų ministras Zbynekas Stanjura.
Iš pradžių tikėtasi, kad ES finansų ministrai antradienį pateiks atsakymą į bloko vykdomosios institucijos – Europos Komisijos – rekomendaciją įšaldyti Vengrijai skirtas lėšas.
Tačiau šis klausimas buvo išimtas iš darbotvarkės, kai kurioms ES šalims spaudžiant Komisiją sušvelninti savo griežtą poziciją Budapešto atžvilgiu.
V. Orbano vyriausybė įsipareigojo įvykdyti daug ES reikalaujamų reformų, tačiau neįtikino Briuselio, kad daro pakankamai.
Kai kurie Europos diplomatai atkreipė dėmesį, kad Vengrijos įstatymų leidėjai šią savaitę renkasi į posėdį, kad priimtų daugiau teisės aktų, kurie galėtų priartinti Vengriją prie šių reformų tikslų.
Diplomatai teigė, kad Komisijos buvo paprašyta kitą savaitę pateikti „atnaujintą informaciją“ apie Vengrijos reformas – tai galimas ženklas, kad ieškoma išeities iš aklavietės.
ES valstybės narės iki gruodžio 19 dienos turi balsuoti, ar pritarti Komisijos rekomendacijai, ar ją atmesti, ar pakeisti.
Šis klausimas gali užsitęsti iki galutinio termino ir būti aptartas gruodžio 15 dieną Briuselyje vyksiančiame viršūnių susitikime.
15:09 | Piontkovskis įvardijo silpnąją Rusijos vietą Ukrainoje
Anot rusų publicisto ir politologo Andrejaus Piontkovskio, tie, kurie siūlo palikti Krymą „derybų klausimu“, nesupranta, kaip tuomet vystytųsi įvykiai.
Eksperto teigimu, Ukrainos kariuomenės artimiausių mėnesių veiksmai yra daugiau nei aiškūs: bus siekiama Melitopolio deokupacijos ir išėjo prie jūros.
„Tai, savo ruožtu, paverstų Krymą ir okupuotą pietinę Ukrainos teritoriją didžiuliu Krymo-Chersono katilu, kurio vieninteliu jungiančiu su išoriniu pasauliu siūlu liks Krymo tiltas“, – aiškino jis „Kanal 24“ televizijos eteryje.
Kremliaus politikos ekspertas neabejoja, kad ir Rusijos generalinio štabo generolai tai supranta, tai įrodo ir rengiami įtvirtinimai Kryme, ir sklindantys gandai apie galima Rusijos pajėgų atsitraukimą iš Zaporižios AE.
A. Piontkovskis pridūrė, kad karine prasme tai aiškinama paprastai: tie daliniai, kurie saugo Zaporižios AE, patektų į apsuptį jau pirmojo tokios karinės operacijos etapo metu. Anot jo, gali pasikartoti Chersono situacija.
Būtent todėl, jo manymu, Rusija dabar ir stengiasi pakreipti informacinį srautą ta linkme, kad vyksta derybos su Tarptautine atominės energijos agentūra (IAEA) – norima išvengti „gero valios ženklo“, kaip buvo Charkive ir Chersone, pasikartojimo.
„Tai Rusijoje taip pat supranta, todėl ir ruošia atsitraukimui pajėgas, tačiau daro tai, taip sakant, užbėgant įvykiams už akių, kad vėliau eilinį sykį nereiktų „geros valios ženklų“, „pergrupavimo“ ar „nepaprastų sprendimų“ išsigalvoti. Šiuo atveju viskas bus aiškinama, kaip susitarimas su IAEA, tai yra „geros valios ženklas“ ne priešo – Ukrainos – atžvilgiu, o visos žmonijos atžvilgiu, kad būtų likviduota grėsmė Zaporižios AE“, – reziumavo jis.
14:48 | Kremliaus statytiniai Donecke skelbia, kad miestas buvo apšaudytas: žuvo 6 civiliai
Okupuoto Donecko kolaboracinė valdžia skelbia, kad gruodžio 6-ąją buvo apšaudytas miestas – žuvo ne mažiau 6 civilių.
Vietos administracijos teigimu, artilerijos sviediniais apšaudytas miesto Jaunimo centras, Pietų geležinkelio stoties rajonas, prekybos centrai „Zolotoje solnco“ ir „Yellow“.
Rusų statytinių teigimu, miestą apšaudė Ukrainos pajėgos.
12:10 | Nuo karo Ukrainoje pradžios žuvo 443 vaikai
11:04 | Putinas sušaukė Rusijos saugumo tarybą
Putinas sušaukė Saugumo tarybos susitikimą su nuolatiniais jos nariai, siekiant aptarti „šalies vidaus saugumo užtikrinimą“, praneša TASS.
10:28 | Bepiločiai atakuoja Rusiją: smūgis gamyklai už 80 kilometrų nuo sienos
Telegramo kanale „Baza“ skelbiama, kad galimai keli dronai „nukrito už kelių metrų nuo rezervuarų su kuru“.
„Antskrydis gamykloje, kuri yra už 80 kilometrų nuo Rusijos-Ukrainos sienos, įvyko šiąnakt. Į kombinato teritoriją įskrido, pirminiais duomenimis, du bepiločiai – jie nukrito ir sprogo už trijų metrų nuo rezervuarų su dyzeliniu kuru. Tuo metu penkių tonų apimties rezervuarai buvo tušti“, – skelbiama pranešime.
Tiesa, sprendžiant iš ugnies stulpo vaizdo įrašuose iš įvykio vietos, kombinato teritorijoje kilo didelis gaisras.
07:17 | Ukraina kontratakuoja: pleška Kursko aerodromo naftos produktų saugykla
Bepiločio atakos šalia Kursko aerodromo metu užsidegė naftos saugykla, paskelbė vietos gubernatorius Romanas Starovoitas.
Nukentėjusiųjų nėra. Gaisras lokalizuojamas. Visos tarnybos dirba vietoje“, – pareiškė R. Starovoitas savo telegramo kanale.
Pirmadienį Rusijos gynybos ministerija pripažino, kad Ukrainos bepiločiai atakavo du rusų karinius aerodromus, kurie yra nutolę šimtus kilometrų nuo fronto linijos.
07:15 | Ukraina po Rusijos smūgių skuba atkurti elektros tiekimą
Ukraina antradienį skuba visoje šalyje atkurti elektros tiekimą po naujausios Rusijos atakų bangos, surengtos atėjus žiemos šalčiams.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį sakė, kad jo šalies kariuomenė numušė didžiąją dalį Rusijos raketų, anksčiau tą pačią dieną paleistų į svarbiausius infrastruktūros objektus. Tačiau smūgiai vis tiek padarė žalos.
„Dėl apšaudymo padarinių“ visuose Ukrainos regionuose bus atjungiama elektra, sakoma ukrainiečių nacionalinės energetikos bendrovės „Ukrenerho“ pranešime „Telegram“.
„Ukrenerho“ vadovas Volodymyras Kudryckis sakė dėl pasirinktų taikinių neabejojantis, kad Rusijos kariuomenė konsultavosi su rusų elektros inžinieriais.
„Šiai atakai Rusijos pasirinktas laikas yra susijęs su jų troškimu padaryti kuo daugiau žalos“, – vienai ukrainiečių naujienų laidai sakė V. Kudryckis ir atkreipė dėmesį, kad atakos surengtos prasidedant didžiausių šalčių laikotarpiui.
„Mūsų remontininkai dirbs dėl energetinės sistemos atstatymo“, – pridūrė jis.
Kone pusė Ukrainos energetinės sistemos jau yra apgadinta per ne vieną mėnesį rengiamus smūgius elektros infrastruktūrai. Dėl to gyventojai dažnai lieka be elektros ir šilumos tokiu metu, kai lauke oro temperatūra nukrinta žemiau nulio.
Kyjive krintant raketoms Jungtinių Tautų žmogaus teisių vadovas Volkeris Turkas (Volkeris Tiurkas), kuris savaitgalį atvyko keturių dienų vizito, savo susitikimus su aktyvistais turėjo perkelti į požeminę slėptuvę.
V. Zelenskis savo vakaro kreipimesi paskelbė, kad per rusų smūgius žuvo keturi žmonės.
Tačiau „mūsų žmonės niekada nepasiduoda“, pridūrė jis.
Borodiankos mieste netoli Kyjivo, kur jau yra pasnigę, vietos gyventojai dingus elektrai buvo susirinkę prie malkomis kūrenamų krosnelių palapinėse, kad sušiltų ir pasigamintų maisto.
„Mes visiškai priklausomi nuo elektros... Anądien elektros neturėjome 16 valandų“, – naujienų agentūrai AFP sakė Irina, atėjusi į vieną tokią palapinę su savo vaiku.
Savanoriui Olehui buvo sunku pasakyti, kaip Ukraina išgyvens žiemos mėnesius.
„Neįmanoma pasiruošti šiai žiemai, nes niekas anksčiau nėra gyvenęs tokiomis sąlygomis“, – sakė jis.
