R. Sikorskis pareiškė, kad neatsakinga nekurti gynybos priemonių, pavyzdžiui, dronų sienos rytinėje Europos dalyje.
NATO tikisi daugiau lėšų JAV ginklų Ukrainai finansavimui
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte tikisi, kad Europos sąjungininkės finansuos tolesnį JAV ginklų tiekimą Ukrainai. Pagal rugpjūtį pradėtą PURL iniciatyvą šalys jau pažadėjo 2 mlrd. eurų, sakė M. Rutte, atvykęs į Aljanso gynybos ministrų susitikimą Briuselyje. Anot jo, yra priežasčių manyti, kad prie finansavimo prisijungs daug kitų šalių.
Be kita ko, būtina Ukrainai suteikti oro gynybos sistemų ir oro gynybos raketų, kalbėjo M. Rutte. Tai esą labai svarbu, kad kiek įmanoma nuo besitęsiančių Rusijos atakų būtų apsaugoti Ukrainos gyventojai ir kritinė infrastruktūra.
Panašiai kalbėjo JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas.
„Mūsų lūkestis yra, kad dar daugiau šalių skirtų dar daugiau ir dar daugiau pirktų, kad padėtų Ukrainai užbaigti šį konfliktą“, – teigė jis. Taika, anot P. Hegsetho, pasiekiama ne stipriais žodžiais ar mojuojant pirštu, bet turinti stiprių ir realių pajėgumų, kuriuos gerbia priešininkas.
Vadinamoji PURL iniciatyva (Prioritised Ukraine Requirements List) numato, kad JAV gaminama amunicija ir ginklai parduodami Europos sąjungininkėms ir Kanadai – ir šios tada juos perduoda Ukrainai.
Iniciatyva pradėta vykdant JAV prezidento Donaldo Trumpo reikalavimus. Jis mano, kad Vašingtonas praeityje skyrė Ukrainai pernelyg didelę paramos dalį ir dabar nori, kad kitos sąjungininkės mokėtų už tolesnę amerikiečių karinę paramą. Iki rugpjūčio iniciatyvoje dalyvavo aštuonios NATO šalys – Belgija, Kanada, Danija, Vokietija, Latvija, Nyderlandai, Norvegija ir Švedija.
M. Rutte nenorėjo komentuoti diskusijų dėl galimo amerikietiškų „Tomahawk“ sparnuotųjų raketų tiekimo Ukrainai.
„Tai dvišalis klausimas“, – sakė jis. Jis trečiadienį vykstančiame susitikime nebus svarstomas.
Ukrainos pajėgos neutralizavo 86 Rusijos dronus
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 86 rusų paleistus dronus, pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo antradienio 22.50 val. rusai atakavo Ukrainą 113 kovinių dronų ir įvairaus tipo imitacinių bepiločių.
Oro atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Trečiadienio 8.30 val. duomenimis, 86 dronai numušti arba neutralizuoti šiauriniuose, pietiniuose ir rytiniuose Ukrainos regionuose.
Registruotis 26 dronų smūgiai vienuolikoje vietų ir numuštų oro taikinių nuolaužos vienoje vietoje.
Petro Porošenka kreipėsi į Europą: „Prašau, iki mūsų pergalės išmokite gyventi be Rusijos“
Buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pareiškė, kad Ukraina gali nugalėti Rusiją be užsienio karių pagalbos, o iki pergalės prašo Europą išmokti gyventi be rusiškų išteklių, praneša lenkų portalas „TVP World“.
Išskirtiniame interviu „TVP World“ P. Porošenka tvirtino, kad Ukraina turi glaudžiau integruotis į Vakarų aljansus, ir paragino Europos partnerius toliau laikytis solidarumo.
„Laikykite NATO duris atvertas Ukrainai. (...) Be Ukrainos narystės NATO neįmanoma užtikrinti tvarios padėties žemyne“, – sakė P. Porošenka.
Sprogimai Kryme: Ukraina sunaikino 16 degalų rezervuarų
Ukrainos gynybos pajėgos smogė naftos bazei Feodosijoje, rašo UNIAN.
Spalio 13-osios naktį buvo sunaikinti 16 degalų rezervuarai, išlikę po ankstesnio išpuolio, esančių įmonėje „Morskoy Neftyanoy Terminal“. Objekto teritorijoje kilo didelis gaisras.
Minėtas portalas pažymi, kad šis naftos terminalas yra svarbi okupantų logistikos grandis. Bendras kuro kiekis, kuris galėjo būti laikomas rezervuaruose, yra apie 193 tūkst. kubinių metrų.
Ukrainos gynybos pajėgos taip pat smogė okupuotame Kryme ir P-18 radijo stočiai Krasnoje Poljane, taip pat dronų valdymo punktui okupuotame Oleškose ir šaudmenų sandėlį Makijivkos rajone.
Sprogimai Volgograde
Naktį iš antradienio į trečiadienį buvo atakuotas Rusijos Volgogradas, skelbia „Kanal24“, remdamiesi „Telegram“ kanalu „Krymskyj Veter“.
Naktį nugriaudėjo serija sprogimų.
Pranešama, kad buvo smogta naftos perdirbimo gamyklai Krasnoarmeysko regione. Dėl atakos įmonės teritorijoje kilo gaisras.
Pranešama, kad po atakos internete kilo šiokia tokia rusų panika, imta skųstis benzino trūkumu.
Regiono gubernatorius tvirtina, kad „dronų ataka atremta“. Pasak jo, dėl dronų nuolaužų viename kaime buvo apgadinti keturi privatūs namai.
Ukraina nurodė evakuoti dešimtis kaimų netoli fronto
Ukrainos institucijos nurodė evakuoti šeimas iš kaimų netoli beveik visiškai sugriauto šiaurės rytinio Kupjansko miesto. To priežastimi nurodoma „blogėjanti saugumo situacija“ regione, kurį intensyviai atakuoja rusų pajėgos, praneša agentūra „Reuters“.
Charkivo srities gubernatorius Olehas Synehubovas tinkle „Telegram“ rašė, kad iš viso 409 šeimos su 601 vaiku paragintos palikti 27 kaimus. Kitas pareigūnas vėliau stočiai „Suspilne“ sakė, kad evakuojamų gyvenviečių sąrašas išplėstas iki 40.
Rusijos ginkluotosios pajėgos daug mėnesių mėgina veržtis į Kupjansko miestą. Jis laikomas svarbiu tikslu žengiant į vakarus per centrinę ir rytų Ukrainą.
Miestą pirmosiomis invazijos dienomis 2022 m. vasarį jau buvo užėmę rusų daliniai, tačiau Ukrainos kariai jį dar tais pačiais metais atsikovojo.
Rusijos pajėgos per pastarąją parą Ukrainoje neteko 1 070 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 iki 2025 m. spalio 15 d. Rusijos pajėgų koviniai nuostoliai kare prieš Ukrainą pasiekė maždaug 1 126 220 karių, iš jų 1 070 žuvo arba buvo sužeisti per pastarąją parą.
Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Rusijos pajėgos taip pat neteko: 11 259 (+3) tankų, 23 347 (+2) šarvuotų kovos mašinų, 33 671 (+43) artilerijos sistemų, 1 520 (+0) daugkartinių raketų paleidimo įrenginių, 1 227 (+2) oro gynybos sistemų, 427 (+0) orlaivių, 346 (+0) sraigtasparnių, 70 021 (+389) operatyvinių-taktinių bepiločių orlaivių, 3 859 (+0) kruizinių raketų, 28 (+0) karo laivų / katerių, vieno povandeninio laivo, 64 329 (+141) transporto priemonių ir degalų cisternų, 3 977 (+0) specialiosios įrangos vienetų.
Generalinis štabas pažymėjo, kad duomenys tikslinami.
Kaip pranešė „Ukrinform“, spalio 14 d., iki 22.00 val. ties fronto linija įvyko 154 koviniai susirėmimai.
Žiniasklaida: naujas įstatymas leis Putinui dislokuoti apie 2 mln. rezervistų prieš Ukrainą
Naujasis įstatymas leis Rusijai dislokuoti apie du milijonus karinių rezervistų Ukrainoje. Apie tai skelbia „The Telegraph“, rašo UNIAN.
Šie taisyklių pakeitimai gali atverti prieigą prie milžiniškų žmogiškųjų išteklių. Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas patiria spaudimą mobilizuoti naujas pajėgas, kad atnaujintų ir išplėstų 700 tūkstančių karių armiją, kariaujančią Ukrainoje.
NATO ir ES gynybos ministrai susitinka po Rusijos įvykdytų oro erdvės pažeidimų
NATO ir Europos Sąjungos gynybos ministrai trečiadienį Briuselyje rinksis vienos dienos deryboms, kuriose daugiausia dėmesio bus skiriama Rusijos keliamai grėsmei, karinėms išlaidoms, Europos gynybos pajėgumams ir paramai karo draskomai Ukrainai.
NATO ministrai planuoja pradėti konsultacijas savo pirmajame susitikime po to, kai Vakarų gynybos aljansas rugsėjį pradėjo naują misiją, kuria siekiama geriau apsaugoti Rytų Europos narių oro erdvę po virtinės Rusijos padarytų oro erdvės pažeidimų.
Kita svarstoma tema tikriausiai bus drastiškas karinių išlaidų didinimas, dėl kurio birželį po JAV spaudimo susitarė NATO vadovai. Tikimasi, kad susitikime dalyvaus JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas.
Ukrainos gynybos ministras Denisas Šmyhalis ankstyvą popietę turėtų prisijungti prie savo kolegų iš NATO ir aptarti padėtį mūšio lauke bei Kyjivo poreikius kovoje prieš Rusiją.
Po susitikimo planuojama surengti vadinamosios Ukrainos gynybos kontaktinės grupės posėdį. Šiam tarptautiniam sambūriui, kuris renka ir koordinuoja kariną pagalbą Ukrainai ir kuriame dalyvauja apie 40 šalių, kadaise vadovavo JAV, o dabar tą daro Jungtinė Karalystė ir Vokietija.
Vakare 27 ES valstybių gynybos ministrai aptars, kaip pagerinti bloko gynybinę parengtį, prieš vėliau šį mėnesį įvyksiantį vadovų aukščiausiojo lygio susitikimą.
Trumpas prieš pokalbį su Zelenskiu: „Aš žinau, ką jis pasakys“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pakomentavo savo lūkesčius dėl planuojamo susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, rašo „Ukrinform“.
Anot jo, akivaizdu, kad Ukraina nori gauti ginklų, ypač „Tomahawk“ sistemų.
„Mes kalbėsime apie Ukrainą, taip. Turiu omenyje, kad penktadienį pas mane atvyks prezidentas (Zelenskis – red. past.), ir aš žinau, ką jis pasakys. Jis nori ginklų. Jis norėtų turėti „Tomahawk“, – būsimą susitikimą su V. Zelenskiu komentuoja D. Trumpas.
D. Trumpas pridūrė, kad JAV turi daug šių raketų.
„Jis (Putinas – red. past.) tikrai turi išspręsti šį karą“, – pažymėjo Baltųjų rūmų vadovas.
„Esu labai nusivylęs, nes su Vladimiru turėjome labai gerus santykius – galbūt jie ir dabar tokie yra“, – pažymėjo Trumpas.
D. Trumpas pabrėžia, kad Rusija jau ketvirtus metus kariauja karą, kurį norėjo laimėti per savaitę, ir jau prarado apie „pusantro milijono karių“, įskaitant žuvusius ir sužeistus. Be to, rusai dabar stovi ilgose eilėse benzino, o Rusijos ekonomika smunka.
D. Trumpas ir V. Zelenskis Baltuosiuose rūmuose susitikti turėtų penktadienį.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
rusija didžiausia pasaulyje teroristinė organizacija
Lenkija griežtai perspėjo Europą: ragina pasiruošti „giliam“ Rusijos smūgiui
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis antradienį perspėjo, kad Europa turi būti pasirengusi giliam Rusijos smūgiui, rašo „Reuters“.
R. Sikorskis pareiškė, kad neatsakinga nekurti gynybos priemonių, pavyzdžiui, dronų sienos rytinėje Europos dalyje.
Ministras paragino Europos valstybes „išlikti tvirtas“ dėl savo paramos Ukrainai ir išreiškė viltį, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas suteiks šaliai ilgų nuotolių „Tomahawk“ raketas.
Anot jo, siekiant apsaugoti Europą, Ukrainai reikia suteikti daugiau ginkluotės, pavyzdžiui, priešlėktuvinių ginklų, trumpo ir vidutinio nuotolio ginklų.
R. Sikorskis priminė neseniai įvykusius incidentus, kai buvo pažeista Europos oro erdvė. Paklaustas apie galimybę išplėsti iniciatyvą dėl „dronų sienos“, kad būtų galima atremti būsimus įsibrovimus, R. Sikorskis perspėjo, kad Rusija „deja, gali pasiekti giliai į Europą“.
„Turėtume būti pasirengę tam pasipriešinti, todėl manau, kad šiais laikais nebūti atsakinga būtų nekurti priešdroninių ir dronų pajėgumų“, – sako jis.
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas idėją, kad jo šalis galėtų pulti NATO narę, viešai pavadino „nesąmone“.
Vis dėlto R. Sikorskis paragino Europą planuoti remti Ukrainą dar trejus metus.
„Ukrainiečiai planuoja šį karą trejus metus, o tai yra protinga“, – sako jis.
„Ir mes turime įtikinti Putiną, kad esame pasirengę laikytis šio kurso bent jau tuos trejus metus“, – pabrėžia R. Sikorskis.