Ekspertai sako, jog naujos Rusijos branduolinės raketos grėsmės kol kas nekelia
Šį savaitgalį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pranešė apie sėkmingą galutinį naujos branduolinės raketos „Burevestnik“ bandymą, Maskvai tęsiant karą Ukrainoje.
Ekspertai teigia, kad šiuo labai ilgo nuotolio ginklu siekiama apeiti Vakarų šalių oro gynybos sistemas, nes ji gerai prisitaiko prie reljefo ir gali skristi žemai, tačiau pažymi, kad tikėtina, jog jos strateginis poveikis kol kas išliks ribotas.
Ukraina rado būdą, kaip sustabdyti Rusijos puolimą: štai kas lemia sėkmę
Ukrainos pajėgos pasiekė svarbią pergalę fronte – išlaisvino Kučeriv Jaro kaimą Donecko srityje, kuris kelis mėnesius buvo rusų okupacijoje. Ekspertai pabrėžia, kad šis laimėjimas atskleidžia rimtas Rusijos puolimo strategijos spragas ir rodo, kaip Ukrainos kariuomenė, pasitelkusi modernius dronus bei išmanią taktiką, sugeba stabdyti gerokai gausesnes priešo pajėgas.
Rusija kovai su Ukrainos dronais pasitelkia rezervistus
Rusija apsaugai nuo Ukrainos dronų atakų prieš svarbius objektus, pavyzdžiui, energetikos infrastruktūros, pirmą kartą pasitelkia rezervistus. Leningrado srityje aplink milijoninį Sankt Peterburgo miestą darbą pradėjo pirmasis padalinys, kurio uždavinys bus ir sabotažo aktų užkardymas, rašo laikraštis „Kommersant“, remdamasis gubernatoriumi Aleksandru Drozdenka.
Anot duomenų, pirmajame etape čia ketinama pasitelkti 105 rezervistus. Kartu Rusijos parlamentas skubos tvarka priėmė įstatymą, kad legalizuotų šį naują modelį, kai strategiškai svarbius objektus saugos rezervistai.
Ukraina savo daugiau kaip pusketvirtų metų trunkančioje gynybinėje kovoje nuo Rusijos invazijos vis atakuoja taikinius Rusijoje. Neretai smogiama degalų saugykloms ir naftos perdirbimo įmonėms. Nors rusų oro gynyba kasdien skelbia apie numuštus dronus, Gynybos ministerijos Maskvoje iniciatyva objektų apsaugai pasitelkti rezervistus rodo saugumo problemas šalyje.
Pasak gubernatoriaus A. Drozdenkos, rezervistai Leningrado srityje bus aprūpinami ginklais ir automobiliais – praktiškai kaip oro gynybos pastiprinimas. Leningrado srityje, kurioje yra svarbi uostų, energetikos ir pramonės infrastruktūra, kaip ir kitose srityse, jau ne kartą būta Ukrainos dronų smūgių, padariusių didelės žalos.
Dronų atakų skaičius abiejose pusėse smarkiai išaugo. Dar prieš dvejus metus Ukrainos dronų atakos buvo pavienės, dabar jų skaičius siekia šimtus, sakė Rusijos Saugumo tarybos sekretorius Sergejus Šoigu, kurį cituoja rusų agentūra „Interfax“.
Jis įspėjo, kad infrastruktūros, įskaitant geležinkelių ir transporto kelių, sugadinimas gali turėti rimt padarinių karinei logistikai karui prieš Ukrainą. Todėl geresnei svarbių objektų apsaugai čia bus pasitelktos ir savanorių grupuotės. Prezidentas Vladimiras Putinas tai remia, sakė S. Šoigu.
Orbanas siekia sudaryti Ukrainos skeptikų aljansą su Slovakija ir Čekija
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas siekia sudaryti Ukrainos skeptikų aljansą su Slovakija ir Čekija, leidiniui „Politico“ pareiškė jo patarėjas politikos klausimais Balazsas Orbanas.
Dešiniųjų pažiūrų Vengrijos lyderis siekia prieš būsimus Europos Sąjungos (ES) aukščiausiojo lygio susitikimus susitikimus derinti pozicijas su Slovakijos ministru pirmininku Robertu Fico ir paskirtuoju Čekijos premjeru Andrejumi Babišu, tvirtino patarėjas.
Nors horizonte šiuo metu nematyti jokio oficialaus šių trijų šalių aljanso, toks veiksmų koordinavimas gali labai trukdyti ES pastangoms teikti finansinę ir karinę paramą Ukrainai.
„Manau, kad jis bus sudarytas ir bus vis labiau matomas“, – antradienį paskelbtame interviu „Politico“ tvirtino B. Orbanas ir kartu pažymėjo, jog rytinių ES šalių bendradarbiavimas „labai gerai“ veikė per 2015 m. migracijos krizę.
B. Orbanas nėra Vengrijos vyriausybės vadovo giminaitis.
Vengrija, Slovakija ir Čekija yra Višegrado grupės, kuriai dar priklauso Lenkija, dalis. Tačiau Budapešto ir Varšuvos santykiai pastaraisiais metais dėl skirtingų jų požiūrių į Rusijos karą prieš Ukrainą atšalo.
Slovakijos premjeras R. Fico yra ne kartą sukritikavęs Ukrainą ir pavadinęs ją „visiškai korumpuota šalimi“, tačiau jis daugiausia susilaikė nuo paramos Vengrijos bandymams blokuoti ES paramą Kyjivui.
Tuo tarpu milijardierius verslininkas A. Babišas, kuris neseniai laimėjo Čekijoje vykusius parlamento rinkimus ir netrukus turėtų grįžti į premjero postą, yra paprieštaravęs galimybei naudoti Čekijos valstybės lešas ginklų tiekimui į Ukrainą finansuoti ir pareiškęs, kad nutrauktų Čekijos vadovaujamą iniciatyvą rinkti Kyjivui skirtą amuniciją iš viso pasaulio šalių.
Tačiau politikos apžvalgininkai mano, kad A. Babišas gali sušvelninti savo rinkimų kampanijos retoriką, kai ateis į valdžią. Jis vadovavo šaliai 2017–2021 m. ir pasitraukė dar prieš prasidedant Rusijos plataus masto karui prieš Ukrainą.
A. Babišo partija ANO ir V. Orbano partija „Fidesz“ jau vykdo glaudų bendradarbiavimą Europos Parlamente. R. Fico partija „Smer“ savo ruožtu ir toliau laiko save kairiąja politine jėga.
Lenkija įspėja šalyje gyvenančius ukrainiečius nesusigundyti rusų žvalgybos vilionėmis
Lenkijos vyriausybė įspėja šalyje gyvenančius ukrainiečius dėl Rusijos slaptųjų tarnybų bandymų juos verbuoti.
„Raginu Lenkijoje gyvenančius Ukrainos piliečius už kelis tūkstančius eurų nesusivilioti tokiomis veiklomis, – stočiai „Polsat“ sakė žvalgybos koordinatorius Tomaszas Siemoniakas. – Kam sėsti į kalėjimą? Ir dėl ko padėti Rusijai, kuri užpuolė Ukrainą?“
Praėjusiomis savaitėmis Lenkijos vidaus slaptoji tarnyba sulaikė spėjamų agentų, kurie įtariami Rusijos naudai rengę sabotažo aktus arba šnipinėję karinę infrastruktūrą.
„Liūdnas faktas, kad tam daugiausiai užverbuojami Ukrainos piliečiai“, – teigė T. Siemoniakas.
Taip rusų slaptosios tarnybos esą vienu šūviu nušauna du zuikius. „Pirma, jie rengia sabotažo aktą. Antra, jie skaldo lenkus ir ukrainiečius“. Potencialių šnipų profilis esą yra labai skirtingas. Dalis jų yra iš kriminalinio pasaulio, dalis – tiesiog žmonės, norintys greitai užsidirbti pinigų. „Tarp jų yra ir paprastų piliečių, kurie niekam nekėlė įtarimų“, – aiškino pareigūnas.
Verbavimas, anot jo, daugiausiai vyksta per „Messenger“ programas internete.
„Tai jau nėra šnipinėjimas senu stiliumi, kai gyventojas naktį su kažkuo susitinka ir perduoda informaciją“, – tęsė T. Siemoniakas. Lenkų žvalgybininkai šiuos šnipus vadina „vienkartiniais agentais“. Jie negauna didelių sumų, nėra specialiai apmokomi, ir užsakovai galiausiai visiškai nesirūpina jų likimu.
ES ir NATO narė Lenkija yra priėmusi beveik milijoną karo pabėgėlių iš Ukrainos. Ji taip pat yra viena svarbiausių politinių ir karinių kaimyninės šalies, kuri daugiau kaip pusketvirtų metų priešinasi Rusijos agresijai, rėmėjų.
Kremlius perspėja dėl užsienio karių Ukrainoje: „Jie bus sunaikinti“
Kremlius teigia, kad Ukrainos fronto linijoje kovoja užsienio kariai ir grasina juos „sunaikinti“. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, jog Maskva esą stebi Prancūzijos planus dislokuoti karinį kontingentą Ukrainoje.
EK vadovė ir Šiaurės šalys įsitikinusios, kad gruodį bus pasiektas susitarimas dėl Rusijos turto
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen ir Šiaurės šalių vadovai antradienį pareiškė esantys įsitikinę, kad iki gruodžio bus pasiektas susitarimas dėl su Maskvos invazija kovojančios Ukrainos finansavimo panaudojant įšaldytą Rusijos turtą.
Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen spaudos konferencijoje sakė, kad tvirtai palaiko reparacijų paskolos idėją.
„Tiesą sakant, manau, kad tai vienintelis kelias į priekį, ir man labai patinka idėja, kad Rusija sumokėtų už žalą, kurią padarė ir toliau daro Ukrainoje. Mano manymu, nėra jokios alternatyvos reparacijų paskolai“, – sakė M. Frederiksen žurnalistams.
„Būtina, kad gruodį vyksiančiame mūsų susitikime būtų priimta išvada, kad galėtume judėti į priekį“, – sakė Danijos vadovė po Stokholme įvykusio Šiaurės tarybos – į kurią susibūrusios Šiaurės šalys – metinio susitikimo.
Praėjusią savaitę ES vadovai nepritarė milžiniškai reparacijų paskolai, kuri būtų paremta įšaldytu Rusijos turtu.
Vietoj to jie pavedė EK toliau svarstyti galimybes finansuoti Ukrainą dar dvejus metus, palikdami atviras duris 140 mlrd. eurų reparacijų paskolai, kuriai būtų panaudotas įšaldytas Rusijos turtas.
Tačiau šiam planui dėl teisinių pasekmių ir rizikos pasidalijimo griežtai paprieštaravo Belgija, kurioje laikoma didžioji dalis maždaug 200 mlrd. eurų įšaldyto Rusijos turto.
„Tai teisiškai pagrįstas pasiūlymas, ne trivialus, bet pagrįstas pasiūlymas“, – žurnalistams sakė Šiaurės šalių susitikime dalyvavusi U. von der Leyen.
„Pagrindinė žinia Rusijai yra labai aiški. Esame nusiteikę ilgam laikui. Esame pasirengę padengti Ukrainos finansinius poreikius, taigi, mes palaikysime Ukrainą tiek, kiek reikės“, – pridūrė ji.
Šis pasiūlymas bus iškeltas gruodžio mėnesį vyksiančiame ES aukščiausiojo lygio susitikime. Po Belgijos pareikštos abejonės jis suformuluotas aptakiais terminais.
„Tikrai galite pasikliauti mumis, kad mes labai ryžtingai nusiteikę priimti šį sprendimą gruodžio mėnesį vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime“, – sakė Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas.
Skamba perspėjimai dėl Ukrainos: „Ši žiema bus labai svarbi“
Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas paragino Vakarų sąjungininkus suteikti ryžtingą paramą Ukrainai artėjant žiemai, kuri bus labai svarbi. Jis tokią pastabą pirmadienį išsakė Briuselyje, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi leidiniu „Süddeutsche Zeitung“.
Netoli Estijos karinės bazės šį mėnesį buvo numuštas dronas
Netoli Reedo (Rido) karinės bazės Pietų Estijoje spalio 17 dieną buvo pastebėti du nežinomos kilmės dronai, iš kurių vieną numušė sąjungininkų pajėgos, antradienį pranešė estų dienraštis „Postimees“.
„Spalio 17-ąją 16 val. 30 min. (vietos ir Lietuvos laiku) sąjungininkai pastebėjo dronus, skraidančius netoli 2-osios pėstininkų brigados karinės bazės, vienas iš jų buvo numuštas priešdroniniu šautuvu“, – dienraščiui „Postimees“ sakė Estijos gynybos pajėgų Generalinio štabo atstovė Liis Vaksmann (Lys Vaksman).
Pasak L. Vaksmann, gynybos pajėgos ir Policijos ir sienos apsaugos valdyba (PPA) bandė surasti numuštą droną, tačiau toje vietoje, kur jis, kaip manoma, sudužo, nieko nerado.
„Gynybos pajėgos išsamiau nekomentuoja su saugumu susijusių incidentų“, – pažymėjo ji.
Ekspertai: Putino raketos „Burevestnik“ kol kas grėsmės nekelia
Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui šį savaitgalį paskelbus apie sėkmingą naujos branduolinės sparnuotosios raketos „Burevestnik“ galutinį bandymą, naujienų agentūros AFP kalbinti ekspertai teigia, kad šių Vakarų oro gynybos sistemoms apeiti skirtų raketų strateginis poveikis kol kas greičiausiai bus ribotas.
Kaip „Burevestnik“ veikia?
V. Putinas apie šių raketų kūrimą paskelbė dar 2018 m., gerokai prieš Rusijos invaziją į Ukrainą 2022 m. vasarį, o sekmadienį pranešta apie sėkmingą galutinį jų bandymą.
Skirtingai nuo klasikinių, cheminiu kuru varomų raketų, raketa „Burevestnik“ (liet. „audrašauklis“) yra varoma branduoline energija.
Jos branduolinis reaktorius kaitina aplinkos orą ir išstumia jį dideliu greičiu, kad sukurtų trauką, sakė Prancūzijos Strategijos ir gynybos studijų instituto ekspertas Amaury Dufay'us.
„Tai leidžia žymiai pailginti skrydžio trukmę ir nuotolį“, – sakė jis.
„Ją galima palyginti su automobilio varikliu, kuris sunaudoja mažiau degalų kiekvienam šimtui kilometrų“, – pridūrė ekspertas.
Per paskutinį bandymą spalio 21 d. raketa skraidė apie 15 valandų ir nuskriejo 14 tūkst. kilometrų, o tai reiškia, kad ji gali lengvai pasiekti Jungtines Amerikos Valstijas.
„Jos tikslas – skristi ilgą laiką labai žemai, 15–200 metrų aukštyje, o tai apsunkina jos aptikimą“, – sakė A. Dufay'us.
„(Ši raketa galėtų – ELTA) pakilti Rusijoje, nusukti į Lotynų Ameriką ir per ją pasiekti Šiaurės Ameriką iš pietų – tos pusės, kuri gali būti prasčiau apsaugota JAV raketinės gynybos sistemų“, – pridūrė jis.
Tačiau ši raketa yra palyginti lėta. Pasak Prancūzijos branduolinių ginklų ekspertės Heloise Fayet, tai turės įtakos jos manevringumui.
Koks jos tikslas?
Šios raketos kūrimo tikslas – išvengti oro gynybos sistemų, įskaitant JAV prezidento Donaldo Trumpo planuojamą priešraketinio skydo sistemą „Auksinis kupolas“, platformoje „X“ paaiškino Rusijos analitikas Dmitrijus Stefanovičius.
H. Fayet teigimu, raketos „Burevestnik“ galėtų būti naudojamos kartu su tradicinėmis.
Dėl šių raketų manevringumo ir neriboto nuotolio, jos galėtų būti naudojamos priešraketinei gynybai klaidinti ir silpninti, po to priešui smogiant tradicinėmis raketomis, sakė ekspertė.
Kaip šios raketos keičia situaciją?
Nors V. Putinas įsakė sukurti jų naudojimui reikalingą infrastruktūrą, tačiau ekspertai sako, kad strateginis raketų „Burevestnik“ poveikis kol kas lieka ribotas.
„Raketa dar netinkama naudojimui – šiuo metu nėra jokios infrastruktūros jos dislokavimui, jokios doktrinos jos naudojimui“, – atkreipė dėmesį H. Fayet.
„(Tai buvo – ELTA) Putino bandymas toliau varginti Trumpą branduolinės ir raketinės gynybos klausimais. (Putino – AFP) interesas yra įtikinti (Trumpą – AFP), kad jam būtinai reikia „Auksinio kupolo“, – kalbėjo ekspertė.
H. Fayet paaiškino, kad „Auksinis kupolas“ būtų itin brangus projektas, todėl, pasak jo, raketas „Burevestnik“ galima vadinti „destabilizacijos ginklu“.
Ji atkreipė dėmesį, kad JAV ir Europa kol kas neturi gynybinio skydo, galinčio sulaikyti balistines ir sparnuotąsias raketas, o Maskvos naujoji branduolinė raketa, ekspertės teigimu, rodo, kad „rusai vis dar geba kurti naujoves“.
Ar ji skleidžia radioaktyvią spinduliuotę?
Pasak H. Fayet, panašu, kad bandymas nesukėlė radioaktyvios spinduliuotės lygio pokyčių. Ji pažymėjo, kad bandymas vyko Norvegijos stebėjimo zonoje, o šios šalies radiacijos stebėjimo agentūra nieko neaptiko.
Ekspertės teigimu, jokių spinduliuotės pokyčių nefiksavo ir Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties pagrindu veikiančios stotys.
Tačiau A. Dufay'us sakė, kad, jo nuomone, tam tikros branduolinės taršos tikriausiai nepavyko išvengti.
„Pati raketa tampa radioaktyvi tada, kai aktyvuojamas jos reaktorius. Jei priartėsite prie jos per arti, būsite veikiami radiacijos, o tai reiškia... kad negalėsite jos daug kartų bandyti“, – sakė jis.
„O branduolinio atgrasymo srityje svarbiausias yra signalas – patikimumas, kuris atskleidžia bandymai“, – pridūrė A. Dufay'us.
Zelenskis: 2025 m. Rytų Ukrainoje į nelaisvę paimta apie 2,2 tūkst. Rusijos karių
Šiais metais Ukrainos rytuose į nelaisvę buvo paimta 2,2 tūkst. Rusijos kariškių. Per Dobropilios operaciją, kurią surengė Ukrainos gynybos pajėgos, Rusijos kariai patyrė didelių nuostolių. Kaip praneša „Ukrinform“ korespondentas, tai kalbėdamasis su žurnalistais pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„(Rusijos prezidentui Vladimirui) Putinui reikėjo Dobropilios. Mūsų pajėgos veikė tinkamai. Mes nežinome, ką rusai būtų darę, jei mes nebūtume surengę Dobropilios operacijos. Ten jie sunaikino daugybę savo karių. Šiais metais į nelaisvę buvo paimta apie 2,2 tūkst. jų karių. Visuose rytuose – Dobropilioje, Pokrovske – buvo paimta 2,2 tūkst. Rusijos belaisvių. Įsivaizduokite, kiek jie prarado“, – sakė V. Zelenskis.
Jis kartu pažymėjo, kad kadangi Rusija perdislokuoja visas savo pajėgas į Pokrovsko frontą, jų planai pasistūmėti į priekį, taip pat ir Sumų srityje, yra neįvykdomi.
„Sumų srityje jie neturi pajėgų. Jie po truputį viską perkels į Pokrovską“, – nurodė Ukrainos prezidentas, akcentuodamas, kad Pokrovskas išlieka pagrindiniu įsibrovėlių taikiniu.
Zelenskis atskleidė ukrainiečių smūgių Rusijai rezultatus: jau juntamas efektas
Ukrainos tolimojo nuotolio smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms šioje srityje sumažino Maskvos pajėgumus 20 proc., pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, remdamasis Vakarų vyriausybių žvalgybos duomenimis.
Pasak V. Zelenskio, daugiau kaip 90 proc. šių giluminių smūgių Rusijos teritorijoje buvo suduota Ukrainoje pagamintais tolimojo nuotolio ginklais. Jis teigė, kad Ukrainai reikia papildomos užsienio finansinės pagalbos, kad galėtų jų pagaminti daugiau.
„Mums tiesiog reikia kasdien prie to dirbti“, – sakė jis komentaruose žiniasklaidai, paskelbtuose antradienį.
Naftos eksportas atlieka svarbų vaidmenį Rusijai finansuojant savo invaziją į Ukrainą. Kol Ukrainos ginklai taikosi į naftos perdirbimo gamyklas, naujomis JAV ir Europos Sąjungos sankcijomis siekiama sumažinti Maskvos pajamas iš naftos ir dujų eksporto.
Nepaisant atnaujintų JAV vadovaujamų taikos pastangų, beveik ketverius metus trunkantis karas nerodo jokių pabaigos ženklų.
Kremliui nerodant noro siekti kompromiso, JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) praėjusią savaitę paskelbė sankcijas Rusijos naftos milžinėms „Rosneft“ ir „Lukoil“.
Šios sankcijos turėtų įsigalioti lapkričio 21 dieną, o V. Zelenskis sako, kad D. Trumpas „tikriausiai panaudos tai kaip spaudimo ar dialogo su rusais priemonę“.
Kinija ir Indija yra didžiausios Rusijos naftos pirkėjos. Ukrainos prezidentas sakė, kad Indija „tikrai davė visus ženklus, kad sumažins energijos išteklių importą“ iš Rusijos.
Jis sakė tikintis, kad ketvirtadienį Pietų Korėjoje planuojamas D. Trumpo susitikimas su Kinijos vadovu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu) leis dar labiau sumažinti rusiškos naftos pirkimą.
Surinko įrodymus: Rusija Ukrainoje sistemingai vykdo karo nusikaltimus prieš civilius
Rusija Ukrainoje sistemingai puldinėja civilius taikinius dronais ir deportuoja gyventojus iš okupuotų teritorijų, o tai yra nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai.
Taip rašoma JT Nepriklausomos tarptautinės Ukrainos tyrimo komisijos ataskaitoje, kuri pirmadienį buvo pristatyta JT Generalinės Asamblėjos Trečiajam komitetui.
Dokumente teigiama, kad Komisija nustatė, jog „Rusijos valdžios institucijos sistemingai koordinuoja veiksmus, siekdamos išvaryti Ukrainos civilius gyventojus iš jų gyvenamosios vietos“.
„Pirma, surinkti įrodymai rodo, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos, naudodamos trumpojo nuotolio nepilotuojamuosius orlaivius, fronto zonose nuolat atakuoja civilius gyventojus, dėl to žuvo ir buvo sužeista daug žmonių, buvo padaryta didelio masto turtinė žala ir sukurta prievartinė aplinka, dėl kurios tūkstančiai žmonių buvo priversti bėgti. Komisija padarė išvadą, kad šie veiksmai prilygsta nusikaltimams žmoniškumui – žmogžudystei ir prievartiniam gyventojų perkėlimui. Antra, Komisija taip pat nustatė, kad civilių gyventojų deportavimas ir perkėlimas iš Rusijos valdžios institucijų okupuotų teritorijų yra karo nusikaltimai“, – rašoma ataskaitoje.
Ataskaitoje pažymima, kad daugiau nei metus Rusijos ginkluotosios pajėgos daugiau nei 300 km ilgio teritorijoje palei dešinįjį Dniepro upės krantą Dnipropetrovsko, Chersono ir Mykolajivo srityse nepilotuojamaisiais orlaiviais puldinėjo daugybę civilių taikinių.
„Tokių išpuolių taikiniai buvo civiliai asmenys, namai ar pastatai, humanitarinės pagalbos paskirstymo punktai ir svarbi energetikos infrastruktūra, aptarnaujanti civilius gyventojus. Buvo smogta net pirmosios pagalbos darbuotojams, įskaitant greitosios pagalbos automobilius ir ugniagesių komandas, neatsižvelgiant į tarptautinėje humanitarinėje teisėje numatytą specialią jų apsaugą, tokiu būdu trukdant jiems dirbti savo darbą. Daugelyje atakų buvo pakartotinai smogta į tuos pačius objektus, tyčia juos padegant“, – teigiama ataskaitoje.
Dokumentuose užfiksuoti atvejai rodo, kad centralizuotai vadovybei pavaldūs Rusijos ginkluotųjų pajėgų kariniai daliniai, dislokuoti didelėje geografinėje teritorijoje ir veikiantys nuo kairiojo Dniepro upės kranto, „naudojo tuos pačius metodus, tyčia taikydamiesi į civilius gyventojus ir civilinius objektus, darydami žalą ir naikindami“.
„Komisija padarė išvadą, kad Rusijos ginkluotųjų pajėgų trumpojo nuotolio nepilotuojamųjų orlaivių atakos platesnėje geografinėje teritorijoje, nei nustatyta anksčiau, yra nusikaltimas žmoniškumui – žmogžudystė – ir karo nusikaltimai – tyčinis civilius gyventojų ir civilių objektų puolimas. Komisija taip pat padarė išvadą, kad šios atakos įvyko vykdant koordinuotą politiką, kuria siekiama iš tų teritorijų išvaryti civilius gyventojus, ir prilygsta nusikaltimui žmoniškumui – prievartiniam gyventojų perkėlimui“, – rašoma ataskaitoje.
Komisija nustatė, kad Rusijos valdžios institucijos koordinuoja veiksmus, kuriais siekiama deportuoti arba perkelti civilius gyventojus iš jų kontroliuojamų teritorijų Zaporižios regione. Tai prilygsta karo nusikaltimams.
2022 ir 2023 m. Rusijos valdžios institucijos perkeldavo civilius gyventojus į Ukrainos vyriausybės kontroliuojamas teritorijas, kaltindamos juos vykdant „prieš Rusijos Federaciją nukreiptą veiklą“.
„Jie atveždavo aukas į kontrolės punktą, kuris buvo įrengtas jų kontroliuojamos teritorijos pakraštyje. Ten jie versdavo juos 10-15 km pločio labai pavojinga operatyvine zona eiti iki Ukrainos kontrolės punkto“, – teigiama ataskaitoje.
Be to, 2024 ir 2025 m. Rusijos valdžios institucijos, remdamosi Rusijos Federacijos teisės aktais dėl tam tikrų kategorijų užsienio piliečių teisinio statuso, Ukrainos civilius iš okupuotų Zaporižios regiono teritorijų deportuodavo į Sakartvelą. Nusikaltėliai veždavo juos prie Rusijos Federacijos ir Sakartvelo sienos ir liepdavo ją kirsti.
„Tiek deportacijos, tiek perkėlimo atveju nusikaltėliai paprastai sulaikydavo aukas, kai kurias iš jų kankindavo, konfiskuodavo jų dokumentus ir daiktus. Šie veiksmai sukėlė didelį dvasinį skausmą ir kančias ir prilygsta nežmoniškam elgesiui – karo nusikaltimui – ir žmogaus teisių pažeidimui. Dokumentuose užfiksuotų atvejų aplinkybės rodo gilų žmogaus gyvybės ir orumo nepaisymą. Daugelis aukų patyrė fizines traumas ir visos pranešė išgyvenusios psichologinį sukrėtimą“, – pažymima dokumente.
Komisija taip pat išnagrinėjo Rusijos valdžios institucijų įtarimus dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dronų atakų prieš civilius taikinius Rusijos okupuotose teritorijose. Komisija negalėjo baigti tyrimo, nes neturėjo galimybės patekti į teritoriją, be to, buvo nerimaujama dėl liudytojų saugumo, o Rusijos valdžios institucijos neatsakė į jos klausimus.
JT Komisija paragino Rusiją nedelsiant nutraukti dronų atakas ir kitus veiksmus, kuriais terorizuojami Ukrainos civiliai gyventojai ir dėl kurių jie priverstinai perkeliami, nutraukti civilių gyventojų deportacijas ir neteisėtus perkėlimus iš okupuotų teritorijų ir laikytis tarptautinės humanitarinės teisės, kuria ginamos okupuotų asmenų teisės ir orumas.
Nepriklausomą tarptautinę tyrimo komisiją dėl Ukrainos JT Žmogaus teisių taryba įsteigė 2022 m., skirdama jai užduotį ištirti žmogaus teisių pažeidimus ir piktnaudžiavimo atvejus, tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus ir su jais susijusius nusikaltimus, padarytus per Rusijos agresiją prieš Ukrainą.
Komisijai pirmininkauja Erikas Mose‘as, kiti du jos nariai yra Pablo de Greiffas ir Vrinda Grover.
Zelenskis pastebi augančią grėsmę: tai jau yra gerokai pavojingiau nei balistinės raketos
Rusijos „Shahed“ tipo dronai šiuo metu kelia didesnį pavojų nei balistinės raketos, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo UNIAN.
„Shahed“ dabar kai kur tapo pavojingesni nei balistinės raketos. Mes numušame balistines raketas bent jau ten, kur stovi mūsų „Patriot“. O norint numušti tokį didelį skaičių „Shahed“ tokiame aukštyje, reikia panaudoti viską“, – sako V. Zelenskis.
Anot jo, Ukraina priversta naudoti naikintuvus F-16, sraigtasparnius ir dronus-perėmėjus. Vis dėlto V. Zelenskis sako, kad tolimesnis šių priemonių naudojimas priklausys nuo oro sąlygų.
Tačiau, pasak Ukrainos lyderio, dabar daug kas priklausys nuo oro sąlygų.
„Šaltyje pažiūrėsime, kaip naudosime sraigtasparnius. Priešlėktuvinės priemonės taip pat yra įvairios. Kai kurios jau yra aukšto lygio, su savarankišku nukreipimu ir pan. Mes einame link to. Vis tiek lapkričio mėnesį pasieksime 500–800 priešlėktuvinių per parą“, – sako V. Zelenskis.
Zelenskis: ukrainiečiai nekovos dešimtmečius
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad ukrainiečiai nekovos dešimtmečius, rašo „Ukrainska Pravda“. Tačiau, anot jo, Europa turi tam tikrą laiką stabiliai remti Ukrainą, tai daryti planuoja dvejus–trejus metus.
V. Zelenskio teigimu, karas gali baigtis anksčiau, tačiau pinigų reikės atstatymui. Negana to, Ukrainos kariai turi žinoti, kad gaus atlyginimą.
„Nes mes dar nežinome, ar Putinas vėl grįš su agresija, ar ne, kai karas baigsis. Todėl svarbu suprasti, kiek stabili bus partnerių parama Ukrainai“, – sako jis.
Anot V. Zelenskio, ši parama gali būti finansuojama iš įšaldyto Rusijos turto.
„Jei karas baigsis per mėnesį, mes šiuos pinigus išleisime atstatymui. Jei jis baigsis ne per mėnesį, o po kurio laiko, tai mes juos išleisime ginklams. Paprasčiausiai neturime kito pasirinkimo“, – pabrėžia V. Zelenskis.
„Putinas eis tolyn“: JAV atsargos generolas apie hibridines atakas Lietuvoje ir ką daryti toliau
Intensyvėjančios hibridinės atakos prieš NATO narę Lietuvą parodo didesnio masto strateginę nesėkmę, nes Vakarus „visiškai atgraso“ Rusija, interviu portalui „Kyiv Post“ pirmadienį sakė JAV atsargos generolas Philipas Breedlove'as. Jis pabrėžė, kad ši dinamika privalo keistis.
Zelenskis apie susitikimą su Putinu ir Trumpu: įvardijo 2 šalis, į kurias tikrai nevyktų
Jei trišalis susitikimas duos teigiamų rezultatų Ukrainai ir padės baigti karą, nesvarbu, kur jis vyks – tik ne Rusijoje ar Baltarusijoje, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo UNIAN.
Volodymyras Zelenskis pripažino, kad Rusijos pajėgos įžengė į Pokrovską
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pripažino, kad Rusijos pajėgos įžengė į Ukrainos rytuose esantį Pokrovską, kurį Maskva jau daugiau kaip metus bando užimti.
„Ten įvairiose vietose yra apie 200 rusų – tai matome iš dronų. Pokrovskas šiuo metu yra pagrindinis rusų taikinys“, – antradienį paviešintuose komentaruose žurnalistams sakė V. Zelenskis.
Volodymyras Zelenskis paragino Donaldą Trumpą spausti Kinijai dėl paramos Rusijai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį paragino savo kolegą iš JAV Donaldą Trumpą daryti spaudimą Kinijos lyderiui Xi Jinpingui, kad šis sumažintų paramą Rusijai.
„Manau, kad tai gali būti vienas iš (Trumpo) stiprių žingsnių, ypač jei po šio ryžtingo sankcijų žingsnio Kinija bus pasirengusi sumažinti importą“, – žurnalistams pareiškė V. Zelenskis.
Praėjusią savaitę D. Trumpas atsisakė planuoto aukščiausiojo lygio susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir, pareiškęs, kad yra nusivylęs, jog Rusija nesustabdo savo puolimo, smogė Maskvai pirmuoju dideliu sankcijų paketu, nukreiptu prieš dvi svarbiausias naftos bendroves.
D. Trumpas ketvirtadienį Pietų Korėjoje turėtų susitikti su Xi Jinpingu. Tai bus pirmasis JAV ir Kinijos prezidentų susitikimas akis į akį nuo sausio, kai 79-erių respublikonas grįžo į Baltuosius rūmus.
Volodymyras Zelenskis: Europos parama Ukrainos kovai reikalinga dar dvejiems–trejiems metams
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad ukrainiečių kovai su rusų pajėgomis reikia Europos finansinės paramos dar dvejiems–trejiems metams.
Šie jo komentarai pasirodė antradienį.
„Tai dar kartą pabrėžiau visiems Europos lyderiams. Pasakiau jiems, kad nesiruošiame kovoti dešimtmečius, bet jūs turite parodyti, kad kurį laiką galėsite teikti stabilią finansinę paramą Ukrainai“, – teigė V. Zelenskis per susitikimą su žurnalistais.
„Būtent todėl jie turi omenyje šią 2–3 metų programą“, – sakė V. Zelenskis, turėdamas omenyje Europos Komisijos (EK) pasiūlymą palaipsniui atblokuoti įšaldytą Rusijos turtą, kad būtų galima finansuoti Ukrainą.
„Būkime realistai“: Zelenskis įvardijo, kaip Ukraina ruošiasi ateinančiam itin pavojingam laikotarpiui
Po Rusijos apšaudymų Ukrainos energetikos sektoriaus padėtis yra sudėtinga, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo „Kanal 24“.
„Mes gyvename realistiškame scenarijuje ir žiūrime tik į tokį. Reikia realiai žiūrėti į viską ir atstatyti. Žinoma, galima būti labai dideliu optimistu, bet būkime realistai. Mes atkursime tai, ką jie griauna, ir ginsime tai, ką turime“, – sako V. Zelenskis.
Anot jo, nuostolių bus mažiau, jei Ukraina turės pakankamai priešlėktuvinių raketų, šiuo metu jaučiamas jų trūkumas.
V. Zelenskis patikslino, kad trūkumas yra ne dėl to, kad kas nors blokuoja tiekimą, o dėl intensyvaus Ukrainos priešlėktuvinės gynybos priemonių naudojimo.
„Tai yra nuolatinė kova – mes ginamės, jie griauna – mes atstatome“, – sako V. Zelenskis.
Anot jo, šiuo metu didinamas atstatymo brigadų ir greitojo reagavimo štabų skaičius. Atstatymo darbai vykdomi visoje šalyje. Sunkiausia situacija šiandien, yra Sumų srityje, Šostkoje.
Atskirai Kyjivas derasi su Vokietija dėl pagalbos elektros įrangos srityje. V. Zelenskis jau surengė derybas su kancleriu Friedrichu Merzu.
„Aš jam jau parodžiau visus scenarijus. Vokietijoje ir Italijoje yra dvi bendrovės, kurios gamina reikiamą elektros energijos gamybos įrangą. Aš jam parodžiau reikiamą kiekį. Kodėl jam? Pirma, tai Vokietija, antra, jie turi didelį humanitarinės pagalbos finansavimą. Aš prašau paimti pinigus iš šio paketo ir tiesiog nupirkti šią įrangą“, – teigia V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas sako, kad taip pat aptarė šį klausimą su Italijos premjere Giorgio Meloni. Ji, pasak V. Zelenskio, taip pat pasirengusi paremti Ukrainą ir pasikalbėti su įmonėmis tiek dėl elektros įrangos, tiek dėl dujų tiekimo.
V. Zelenskis sako, kad Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pažadėjo padėti su energetikos paketu, taip pat tariamasi su Nyderlandais, kad jie padės Ukrainos energetikai.
„Tuo pačiu Ukraina dirba dėl dujų importo, kuris priklauso tik nuo finansavimo.
Galiausiai dujos yra svarbus šildymo pagrindas. 70 proc. reikiamos sumos dujoms mes jau radome. Vyriausybė užtikrins visą reikiamą sumą“, – priduria jis.
Orbanas šoko prieš Trumpą: pareiškė, kad jis buvo per griežtas Rusijai
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pareiškė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas buvo per griežtas Rusijai.
Apie tai skelbia „The Telegraph“, rašo UNIAN.
Atsakydamas į žurnalistų klausimą, ar jis mano, kad D. Trumpas „peržengė ribą“ Maskvos atžvilgiu, V. Orbanas atsakė, kad „Vengrijos požiūriu – taip“.
„Mes ieškosime išeities iš šios situacijos, visų pirma Vengrijai“, – cituojamas V. Orbanas.
Čekijos pareigūnas: Putinas praranda galimybę daryti įtaką Trumpui
Vladimiras Putinas praranda gebėjimą daryti įtaką JAV prezidentui Donaldui Trumpui, pareiškė Čekijos vyriausybės komisaras Ukrainos atstatymui Tomášas Kopečný.
„Man atrodo, kad Putinas nebegali naudoti savo „žavesio“ ir asmeninių ryšių, kad paveiktų Trumpą“, – sakė jis.
Pasak Čekijos vyriausybės atstovo, Rusijos lyderis tiesiog tyčiojasi iš JAV prezidento, tačiau tokie žmonės kaip D. Trumpas netoleruoja tokio elgesio.
Be to, Čekijos pareigūnas mano, kad D. Trumpo nebesupa veikėjai, buvę jam artimi vasarį ir kovą ir atvirai tyčiojęsi ar kritikavę Ukrainą. Dabar tai – tradiciniai respublikonai, įsitikinę, kad Amerikos interesai yra svarbiausi, bet ir suprantantys, kad negali leisti Rusijai iš jų tyčiotis.
T. Kopečný įžvelgia teigiamą pokytį, nes Amerikos pozicija dabar beveik sutampa su Europos, o Ukrainos požiūris nebėra vertinama tik kaip prezidento Volodymyro Zelenskio reikalavimas, o kaip bendra Europos pozicija.
Kartu Čekijos politikas pripažino, kad D. Trumpo pozicija ir toliau smarkiai svyruoja, jo nuotaika labai staigiai keičiasi. Tačiau D. Trumpui mažiau rūpi, ar bus pasiektos paliaubos, ar teisinga taika, o labiau tai, kad jis bus tas, kuris tai pasiekė.
Čekijos politiko įsitikinimu, tik JAV administracija ir asmeniškai D. Trumpas gali priversti V. Putiną sėsti prie derybų stalo bei rimtai susilpninti Rusijos ekonomiką, nes vienintelis dalykas, galintis sustabdyti karą, yra Rusijos pajamų iš naftos ribojimas.
Pasak T. Kopečný, D. Trumpas turi dvi priemones, kad tai pasiektų: įvesti antrines sankcijas Rusijai ir suteikti Ukrainai karinius pajėgumus, galinčius sunaikinti Rusijos naftos perdirbimo gamyklas.
T. Kopečný mano, kad D. Trumpo ir V. Putino susitikimas įvyks, kai Rusija aiškiai parodys, kad yra rimtai nusiteikusi ir pasirengusi derėtis dėl to, ko nori D. Trumpas ir V. Zelenskis.
„Tai nebūtų teisinga taika, bet tai geriausias variantas, kurį šiuo metu turime – nutraukti karo veiksmus ties dabartine kovų linija“, – sakė T. Kopečný.
D. Trumpas atšaukė Budapešte turėjusį įvykti susitikimą su V. Putinu pareiškęs, kad nenori gaišti laiko, jei susitikimas neduos rezultatų.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 1 060 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. spalio 28 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 138 750 karių, iš kurių 1 060 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 299 rusų tankus (+6), 23 508 šarvuotąsias kovos mašinas (+28), 34 044 artilerijos sistemas (+8), 1 529 raketų paleidimo sistemas (+2), 1 230 oro gynybos sistemų, 428 karo lėktuvus, 346 sraigtasparnius, 75 054 nepilotuojamuosius orlaivius (+108), 3 880 kruizinių raketų, 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 65 786 transporto priemones ir kuro cisternas (+131), 3 984 specialiosios įrangos vienetus (+3).
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
Šoigu paleido fantaziją ir pažėrė daugybę kaltinimų Vakarams
Rusijos saugumo tarybos sekretorius Sergejus Šoigu apkaltino Vakarus darant agresyvų spaudimą Rusijai ir bandant ją padalyti į dešimtis nepriklausomų valstybių, rašo „Moscow Times“.
„Jų tikslas – mūsų šalies desuverinizavimas. Jie nori padalyti mūsų Tėvynę į dešimtis mažų valstybių, kad vėliau galėtų jas pavergti, išnaudoti ir panaudoti savo savanaudiškiems interesams“, – savo straipsnyje rašė S. Šoigu.
Jis apkaltino Vakarus pradėjus „galingą antirusišką propagandą“ ir puolant Rusijos istoriją, kultūrą, „dvasines vertybes“ ir t.t. Jis kaltino Vakarus bandant suskaldyti Rusijos visuomenę, vienybę, brolystę.
Panašiai Vakarus anksčiau yra kaltinęs ir Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas. Jis ne kartą kaltino Vakarus bandant suskaldyti Rusijos visuomenę. Jis taip pat yra teigęs, kad JAV ir jų sąjungininkai siekia strategiškai nugalėti Rusiją arba sumažinti Maskvos vaidmenį iki nereikšmingo.
Ukrainai – perspėjimas iš Vokietijos: šis laikotarpis bus lemiamas
Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas paragino Vakarų sąjungininkus ryžtingai paremti Ukrainą prieš atšąlant orams, rašo UNIAN.
„Šis žiemos laikotarpis yra lemiamas. Ukraina turi išsaugoti savo gynybos pajėgumus“, – sako jis.
J. Wadephulo teigimu, anksčiau vadinamosios „norinčiųjų koalicijos“ metu buvo aptarta, kad būtina „mobilizuoti visas jėgas, jog Ukraina galėtų išsilaikyti šią žiemą“. Vokietijai tenka ypatinga atsakomybė, todėl Ukraina, anot jo, gali tikėtis Vokietijos pagalbos.
Rusija žiemai artėjant smūgiuoja Ukrainos energetikos infrastruktūrai.
Anot J. Wadephulo, būtina didinti spaudimą Rusijos režimo lyderiui Vladimirui Putinui.
„Turime stiprinti spaudimą Putinui ir ginti mūsų europines vertybes – būti vieningiems ir pasirengusiems prisiimti atsakomybę už taiką tvirto europinio partnerystės pagrindu“, – sako jis.
Kiek anksčiau spalį po vieno rusų smūgio Ukrainos energetikos infrastruktūrai šalies užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha kreipėsi į tarptautinius partnerius, ragindamas stiprinti paramą Kyjivui. Pasak jo, Rusija dar kartą bando panaudoti šaltį kaip ginklą prieš Ukrainos tautą, todėl šaliai būtina papildoma oro gynyba ir energetinė pagalba artėjant žiemai.
Orbanas buria antiukrainietišką bloką Europoje: štai kokios šalys žada jungtis
Vengrija planuoja sukurti antiukrainietišką bloką su Čekija ir Slovakija, rašo „Politico“. Apie tai leidiniui patvirtino Viktoro Orbano politinis patarėjas.
V. Orbanas tikisi susivienyti su Andreju Babišu, kurio dešiniosios populistinės partijos laimėjo Čekijos neseniai įvykusius parlamento rinkimus Čekijoje, taip pat su Slovakijos ministru pirmininku Robertu Fico. V. Orbanas tikisi suderinti pozicijas prieš ES lyderių susitikimus.
Nors iki tvirto politinio aljanso dar toli, jo susiformavimas galėtų smarkiai trukdyti ES pastangoms finansiškai ir kariniu požiūriu remti Ukrainą.
„Manau, kad tai įvyks ir bus vis labiau matoma“, – sako V. Orbano politinis patarėjas Balazsas Orbanas, paklaustas apie galimą Ukrainos skeptikų aljansą.
„Tai labai gerai veikė migracijos krizės metu. Taip mes galėjome pasipriešinti“, – sako jis.
Istorijoje jau buvo įkurta vadinamoji Vyšegrado 4 grupė, kurią sudarė Vengrija, Čekija, Slovakija ir Lenkija, kai po 2015 m. Varšuvoje valdžią gavo euroskeptiška Teisės ir teisingumo partija.
Tuometinis Lenkijos ministras pirmininkas Mateusz Morawiecki vadovavo aljansui kaip didžiausios jo narės atstovas, o „V4“ grupė skatino šeimos politiką ir stiprias ES išorės sienas bei priešinosi bet kokiam privalomam migrantų perkėlimui tarp valstybių narių.
Vyšegrad 4 aljansas iširo po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, nes Lenkija laikėsi griežtos pozicijos Maskvos atžvilgiu, o Vengrija – priešingai.
Naujoji Vyšegrado aljanso sudėtis turėtų tris, o ne keturis narius. Dabartinis Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas yra tvirtas Ukrainos rėmėjas ir vargu ar sudarys kokį nors aljansą su Orbánu.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Lavrovas žarsto kaltinimus Vakarams: „NATO plečiasi kas minutę, ruošiasi dideliam karui“
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas vėl prabilo apie NATO ir Vakarus – šįkart jis tikino, kad Maskva „nepuls nė vienos Aljanso šalies“, tačiau tuo pačiu apkaltino Vakarus ruošiamu „nauju dideliu karu Europoje“. S. Lavrovas nepagailėjo priekaištų ir dėl neva nesiliaujančios NATO plėtros bei pareiškė, kad Kremlius tikisi taikos iš JAV prezidento Donaldo Trumpo.
Pasak S. Lavrovo, Vakarai tariamai ruošiasi naujam dideliam karui Europoje. Jis taip pat skundėsi, kad „NATO toliau plečiasi beveik kas minutę, nepaisydama visų savo įsipareigojimų“, rašo „Unian“.
Be to, Rusijos užsienio reikalų ministras teigė, jog NATO „kelia grėsmę visur, įskaitant Azijos ir Ramiojo vandenyno regioną“.
S. Lavrovas pabrėžė, kad Kremlius tikisi, jog JAV prezidentas Donaldas Trumpas „iš tiesų siekia taikos Ukrainoje ir liks ištikimas Aliaskos viršūnių susitikimo principams“.
Pasak jo, NATO šalių lyderiai tariamai įtikinėja JAV atsisakyti idėjos išspręsti karą Ukrainoje.
S. Lavrovo teigimu, Europa, skirtingai nei Vašingtonas, nenorinti karo pabaigos.