Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
23:57 | Podoliakas: grėsmė Zaporižios AE – rusų teroristai
Rusija, siekdama perimti Ukrainos okupuotų teritorijų kontrolę, Zaporižios atominę elektrinę naudoja tarsi įkaitę, o Ukrainą nori parodyti tarsi agresore rašo UNIAN.
Šiuos teiginius penktadienį išsakė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas .
„Sunku įsivaizduoti al-Quada ar ISIS atstovą, sėdintį Jungtinėse Tautose ir oficialiai tvirtinant, kad JAV ar Izraelis yra šalys agresorės.
Čia nėra kvailių, išskyrus [Dmitrijų] Medvedevą. Vienintelė grėsmė Zaporižės atominei elektrinei yra Rusijos teroristai“, – sakė jis.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad, Rusijai ir Ukrainai kaltinant vienai kitą dėl Zaporižės atominės elektrinės apšaudymų, Kyjivas perspėja, jog Kremlius gali pasirinkti AE susprogdinimą, jeigu elektrinė nebus išlaisvinta. Rusijos Saugumo Tarybos vicepirmininkas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad kaltinimai Rusijai neturi pagrindo ir „perspėjo“ ES, kad „netikėtumai gali ištikti ir jūsų elektrines“.
23:36 | Ukraina skelbia: suduotas galingas smūgis, rusų kariuomenė liks be karinės įrangos
Ukrianos kariuomenė penktadienį sudavė galingus smūgius paskutiniam, jau ketvirtam tiltui, kuris yra Chersono regione. Būtent šiuo tiltu rusų kariuomenė gabeno karinę įrangą, skelbia UNIAN.
„Šiandien Ukrainos karinės pajėgos sudavė smūgius paskutiniam tiltui, kuris jungia dešinį ir kairį krantus. Viskas, rusai nebeturės jokios galimybės laisvai gabenti karinę įrangą“, – kalbėjo Chersono administracijos vado patarėjas Serhijus Khlanas.
Pasak jo, rusų kariuomenė savo ruožtu gali bandyti atsatyti tiltus arba žiūrėti alternatyvių kelių, tačiau tam prireiks kur kas daugiau laiko. Be to, rusų kariuomenė bijo ir ruošiasi Ukrainos karinių pajėgų kotratakai.
„Jie [rusų kariai] daro spaudimą miesto gyventojams – naktimis atlieka kratas, sulaiko žmones. Apšaudymų metu nužudomi ir sužeidžiami žmonės. Ugnies naudojimas regione tęsiasi“, – pridūrė jis.
22:44 | Okupantai pasiekė dalinę sėkmę vienoje srityje
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų štabo atstovai pranešė, kad Rusijos kariuomenė netoli Bachmuto miesto pasiekė dalinę sėkmę ir čia bando įsitvirtinti, rašo CNN.
Nepaisant dalinės rusų kariuomenės sėkmės mūšio lauke, ukrainiečiai sugebėjo atremti okupantų puolimus skirtingomis kryptimis – Spirnėje, Ivano-Darivkoje ir kitur.
Priduriama, kad penktadienį visame rytiniame karo fronte vyko smarkūs susišaudymai, suduodami smūgiai iš oro.
22:10 | Suduoti smūgiai Kramatorskui
Rusijos kariuomenė paleido raketas Kramatorsko srityje, praneša UNIAN.
Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko sakė, kad per rusų kariuomenės atakas mažiausiai 2 civiliai buvo nužudyti, dar 13 sužeisti.
21:38 | Per rusų kariuomenės ataką Zaporižėje sužeistas 1 žmogus
Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Starukas teigė, kad penktadienį vakare rusų kariuomenė į miestą paleido 5 raketas.
Jo teigimu, suduotų smūgiu metu buvo suniokoti pastatai, aukų skaičius vis dar nustatinėjamas.
21:05 | Arestovyčius: Putino kariuomenė jau pralaimėjo
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovyčius teigė, kad Rusijos kariuomenė ir jos naudojamos priemonės kariniams tikslams pasiekti nebėra tokios, kokios buvo karinės invazijos pradžioje.
Pasak O. Arestovyčiaus, pietinėje dalyje Rusijos prezidento Vladimiro Putino karinės pajėgos „stovi ant šakutės“ nuo to laiko, kai Kremliaus pajėgos ir pasitelkiamos priemonės karo fronte tapo skirtingos, palyginus su karinės invazijos pradžia Ukrainoje.
„[Rusijos kariuomenė] yra tokioje padėtyje, kad nesvarbu, kur pajudės, jie bus įveikti. Jei jie bus vienoje vietoje, [rusų kariuomenei] nepasiseks, jei jie bandys ir vėl persigrupuoti – jiems ir vėl nepasiseks“, – teigė jis.
O. Arestovyčius pridūrė, kad per 6 karo mėnesius Ukrainoje mes pamatėme, kad Kremliaus kariniai tikslai tampa nebe tokie dideli. Štai, jei iš pradžių V. Putinas bandė okupuoti visą Ukrainos teritoriją, dabar rusų kariuomenė bando išsilaikyti pietuose.
„Tai yra steteginis [Rusijos] pralaimėjimas, kuris tapo oficialiu“, – pridūrė jis.
20:42 | V. Zelenskis pakalbėjo su popiežiumi Pranciškumi
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pranešė apie įvykusį pokalbį su popiežiumi Pranciškumi, rašo „The Guardian“.
Socialiniame tinkle „Twitter“ V. Zelenskis rašė: „Informavau apie Rusijos Federacijos vykdomą agresiją prieš Ukrainą, apie siaubingus nusikaltimus, kuriuos padarė Rusiją“.
Be to, V. Zelenskis išreiškė dėkingumą popiežiui.
„Mes esame dėkingi ponftifikui už aukas Ukrainai. Mūsų žmonėms reikia palaikymo iš dvasininkų lyderių, kurie gali perduoti tiesą pasauliui apie agresorės [Rusijos] vykdomus siaubingus veiksmus, atliekamus Ukrainoje“, – sakė V. Zelenskis.
20:08 | Ispanija ir Portugalija giria Berlyno raginimą plėtoti dujotiekių jungtis Europoje
Ispanija ir Portugalija penktadienį parėmė Vokietijos raginimą nutiesti dujotiekį, kuris sujungtų Pirėnų pusiasalį su Europos centrine dalimi, o Madridas pareiškė, kad tokia jungtis galėtų pradėti veikti jau per kelis mėnesius.
Europa ieško būdų skubiai sumažinti savo priklausomybę nuo Rusijos tiekiamų energijos išteklių, Maskvai pradėjus invaziją į Ukrainą, sukrėtusią energijos rinką, paskatinusią kainų didėjimą ir privertusią šalis skubiai ieškoti alternatyvių tiekėjų.
Ketvirtadienį Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sakė, kad „krinta į akis“, jog nėra dujotiekio, jungiančio Portugaliją, Ispaniją ir Prancūziją su Vidurio Europa. Anot jo, toks vamzdynas galėtų „smarkiai prisidėti“ prie pastangų sušvelninti tiekimo krizę.
Ispanija šiuo metu turi šešis suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalus, per kuriuos priima jūra atgabenamas dujas. Šie terminalai galėtų padidinti Europos Sąjungos importo pajėgumus, bet Ispanija turi tik dvi mažo pralaidumo jungtis su Prancūzijos dujotiekių tinklu, sujungtu su likusia Europos dalimi.
Madridas ragino atgaivinti dujotiekio, jungiančio Katalonijos Pirėnus su Prancūzija, projektą, galintį reikšmingai padidinti tiekimo pajėgumus..
Kalbėdama per Ispanijos visuomeninę televiziją ekologijos ministrė Teresa Ribera sveikino O. Scholzo komentarus ir pridūrė, kad Madridas nusiteikęs „prisidėti prie energetikos krizės [sprendimo]... naudojant Ispanijos išdujinimo infrastruktūrą“.
Portugalijos premjeras Antonio Costa sakė, kad jungtis su Europos centrine dalimi jo šaliai yra „prioritetas“. Jis sveikino Vokietijos poziciją kaip papildomą „spaudimą Europos institucijoms“, kad šis klausimas būtų sprendžiamas.
Pirėnų pusiasalyje jau yra sukurtas geras dujų tiekimo tinklas, bet daugiausiai rūpesčių kelia tiekimas per Pirėnų kalnus. Ispanija ir jos dujų operatorė „Enagas“ bendradarbiauja su Prancūzijos institucijomis, kad būtų sukurta „tiesesnė jungtis“, sakė T. Ribera.
„Vamzdynui per Katalonijos Pirėnus reikėtų investicijų“, pažymėjo ispanų ministrė ir pridūrė, kad „Enagas“ yra apskaičiavusi, jog „vamzdynas pietinėje sienos pusėje galėtų pradėti veikti per 8–9 mėnesius“.
Toks dujotiekis būtų panašus į anksčiau siūlytą „MidCat“ projektą, turėjusį sujungti Portugalijos, Ispanijos ir Prancūzijos dujų tinklus, bet sulaukusį aplinkosaugos organizacijų pasipriešinimo. Šio projekto įgyvendinimas sustojo 2019 metais, negavus finansavimo.
Tačiau kilus karui Ukrainoje atsinaujino raginimai tęsti tokius planus. Viena iš jų šalininkų buvo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Naujienų agentūrai AFP „Enagas“ atstovė patvirtino, kad dujotiekis galėtų būti parengtas veikti „per 8–9 mėnesius nuo statybų pradžios“.
Pagal savo strateginį planą 2022–2030 metams bendrovė siekia skirti šiam vamzdynų projektui apie 370 mln. eurų.
T. Ribera taip pat sakė, kad Ispanija siekia geriau naudoti esamus vamzdynus, įrengdama papildomą kompresorių stotį, kuri leistų padidinti dujų tiekimo pajėgumus 20–30 procentų.
Šis projektas galėtų būti užbaigtas per „2–3 mėnesius“, pridūrė ministrė.
„Aišku, tai nėra daug – per šias jungtis galime tiekti iki 2–2,5 proc. visoje Europos Sąjungoje suvartojamų dujų – bet tai aktualu“, – kalbėjo T. Ribera.
19:10 | V. Zelenskis ruošiasi pratęsti karinę padėtį Ukrainoje
V. Zelenskis parlamentui pateikė įstatymo projektą dėl karo padėties Ukrainoje pratęsimo dar 90 d.
Primenama, kad V. Zelenskis vasario 24 d., prasidėjus Rusijos invazijai, paskelbė karo padėtį Ukrainoje. Pastarasis įstatymas turėtų nustoti galio rugpjūčio 23 d., todėl siūloma šią padėtį šalyje pratęsti.
18:49 | Indija nepatiria Vakarų valstybių spaudimo
Indijos atstovai penktadienį teigė, kad Vakarų valstybės šiai šaliai nedaro spaudimo dėl to, kad yra perkama energija iš Rusijos, rašo „The Guardian“.
Teigiama, kad viena pagrindinių to priežasčių – Indijos naftos ir anglies importo didinimas iš šalies.
18:04 | Kadyroviečiai kankino nepilnametį berniuką
Ukrainos saugumo tarnyba pranešė, kad vienas iš kadyroviečių vadų Anzoras Bisajevas buvo vienas iš dalyvių, vykdant teroro aktą prieš civilius gyventojus Kyjivo srityje, įskaitant nepilnamečius.
Teigiama, kad kadyroviečiai pagrobė nepilnametį berniuką ir jį kankino tam, kad išgautų norimą informaciją.
Security Service of Ukraine said that, one of the commanders of Kadyrovites, Anzor Bisaev, was involved in the terror against civilians in the Kyiv region, including minors.
— NEXTA (@nexta_tv) August 12, 2022
The Kadyrovites grabbed an underage boy and tortured him, trying to find out the information they needed. pic.twitter.com/4WgknBDNsV
17:38 | Liepsnoja „Stirol“ gamykla
Rusų okupuotame Horlivkos mieste užsidegė „Stirol“ gamykla.
Šią žinią pranešė miesto okupacinės valdžios atstovai.
The "Stirol" plant in occupied #Horlivka is on fire.
— NEXTA (@nexta_tv) August 12, 2022
This was reported by the occupation authorities of the city. pic.twitter.com/xz7D3yfhic
16:41 | Į Ukrainą turi atplaukti pirmasis laivas, išgabensiantis JT misijoms skirtų grūdų krovinį
Pirmasis Jungtinių Tautų užsakytas laivas, turintis paimti grūdų krovinį iš Ukrainos pagal susitarimą, kuriuo siekiama sušvelninti pasaulinę maisto krizę, penktadienį turėtų atplaukti į vieną Ukrainos uostą, pranešė JT Pasaulio maisto programa (WPF).
Laivas „MV Brave Commander“, trečiadienį išplaukęs iš Stambulo, turėtų atvykti į Juodosios jūros uostą Južnę, esantį ryčiau Odesos, sakoma WPF pranešime.
Laivas paims šios agentūros nupirktą ukrainietiškų kviečių krovinį, sakė WPF atstovas Tomsonas Phiri.
„Tai, aišku, yra pirmasis humanitarinės pagalbos maistu krovinys pagal Juodosios jūros grūdų iniciatyvą“, – nurodė jis.
Liepos 22 dieną Kyjivas ir Maskva pasirašė svarbius susitarimus su Turkija ir Jungtinėmis Tautomis, kad būtų atnaujintas grūdų gabenimas laivais per Juodąją jūrą, įstrigęs Rusijai vasario gale įsiveržus į Ukrainą.
Pagal šį susitarimą ties Juodosios jūros vartais netoli Stambulo buvo įkurtas specialus postas eksportuojamiems kroviniams tikrinti. Inspekcijas atlieka Rusijos ir Ukrainos civiliai ir kariuomenės pareigūnai, taip pat Turkijos ir JT delegatai.
WFP pirmuoju pirkimu įsigijo 30 tūkst. tonų ukrainietiškų kviečių. Laivas „Brave Commander“ gali gabenti iki 23 tūkst. tonų.
„Likusi dalis bus greitai pakrauta ir išplukdyta kitu laivu“, – aiškino T. Phiri.
„WFP tikisi, kad „MV Brave Commander“ taps pirmuoju, pradedančiu reguliarų gabenimą iš Ukrainos, įsibėgėjant Juodosios jūros grūdų iniciatyvai“, – kalbėjo jis.
Kol kas neaišku, kada šis laivas išplauks. WFP taip pat neatskleidė, kur bus išgabentas krovinys.
„Laivų krova ir siuntimas į uostus ir iš jų dabartinio konflikto kontekstu yra sudėtinga operacija“, – pažymėjo T. Phiri.
„Ukrainos grūdų perdavimas WFP humanitarinėms operacijoms tokiose vietose kaip Etiopija, Somalis ir Jemenas, užtikrins dvigubą naudą tiek Ukrainos ekonomikai, tiek [mažesnei] bado grėsmei gyventojams pasaulio srityse, smarkiausiai paveiktose pasaulinės maisto krizės“, – pridūrė agentūros atstovas.
Įstrigus žemės ūkio produktų gabenimui iš Ukrainos ir Rusijos, kurios yra didžiausios pasaulyje grūdų eksportuotojos, smarkiai išaugo maisto kainos, o maisto importas kai kurioms neturtingiausioms šalims tapo beveik neįperkamas.
Šiuo metu 345 mln. žmonių 82-ose šalyje gresia didelis apsirūpinimo maistu nesaugumas. Iki 50 mln. žmonių 45-iose šalyse yra atsidūrę prie bado ribos, tad be humanitarinės paramos jiems gresia didžiulis pavojus, aiškino T. Phiri.
Pagal susitarimą, įpareigojusį Rusiją nutraukti Ukrainos uostų blokadą, o ukrainiečius – atverti saugius koridorius laivams atplaukti ir išplaukti per Kyjivo pajėgų įrengtus jūrinių minų laukus, pirmasis grūdų krovinys buvo išgabentas iš Odesos uosto rugpjūčio 1 dieną.
15:56 | „Bloomberg“: karas Ukrainoje nubloškė Rusijos ekonomiką 4 metais atgal
Rusijos ekonomika 2022-ųjų pradžioje kiek įsibėgėjo, tačiau antrojo ketvirčio metu pradėjo savo kritimą. „Bloomberg“ analitikų teigimu, vien BVP susitraukė 4,7 proc.
„Ekonomika antrąjį ketvirtį neteko ketverių metų augimo, grįžusi į 2018-ųjų rodiklį. Mes laukiame, kad mažėjimas sulėtės ketvirtajame ketvirtyje, nes minkštesnė pinigų kreditavimo politika palaiko paklausą. Tačiau per 2023-iuosius, nepaisant to, ekonomika neteks dar 2 proc., nes Europos uždraustas energijos šaltinių silpnina eksportą“, – UNIAN cituojamas Rusijos ekonomistas Aleksandras Isakovas.
Maža to, Rusijai pritaikytos sankcijos sutrikdė prekybą šalyje ir paralyžiavo automobilių pramonę. Sumažėjo ir vartotojų išlaidos.
Ekonomikos kritimas kol kas nėra toks kritinis, kaip buvo manyta iš pradžių, tačiau net ir Rusijos centrinis bankas prognozuoja, kad artimiausius ketvirčius situacija tik keisis į blogą.
„Krizė vystosi labai tolygia trajektorija. Geriausiu atveju ekonomika pasieks savo minimumą 2023-ųjų viduryje“, – „Bloomberg“ komentavo Rusijos banko „CentroKredit“ ekonomistas Jevgenijus Suvorovas. Anksčiau buvo skelbiama, kad Rusijoje 17 proc. susitraukė gyventojų paklausa ne maisto produkcijos prekėms. Tai rodo, kad gyventojai pradėjo taupyti viskam, išskyrus valgį.
14:18 | Medvedevo žinutė ES: jūs irgi turite atominių elektrinių, ten irgi gali nutikti atsitiktinumų
Rusijai ir Ukrainai kaltinant vienai kitą dėl Zaporižės atominės elektrinės apšaudymų, Kyjivas perspėja, kad Kremlius gali pasirinkti AE susprogdinimą, jeigu elektrinė nebus išlaisvinta. Rusijos Saugumo Tarybos vicepirmininkas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad kaltinimai Rusijai neturi pagrindo ir „perspėjo“ ES, kad „netikėtumai gali ištikti ir jūsų elektrines“.
Pastarosiomis dienomis buvo apšaudyta raketomis didžiausios Europos atominės elektrinės Zaporižėje teritorija. Ukraina skelbia, kad rusai patys apšaudo anksčiau okupuotą teritoriją, tuo metu rusai tikina, kad tai yra Ukrainos provokacija.
Ukrainos saugumo tarybos pirmininkas Oleksijus Danilovas neseniai perspėjo, kad yra tikimybė, jog okupacinės Rusijos pajėgos susprogdins Zaporižės AE.
„Ją (elektrinę) užėmė ginkluoti teroristai, suvarė techniką į teritoriją. Jeigu mes dabar pradėsime ten „aiškintis santykius“, tai tikimybė, kad jie priims sprendimą, jog reikia ją susprogdinti, – egzistuoja“, – paaiškino O. Danilovas.
Buvęs ilgametis Rusijos premjeras D. Medvedevas, kalbėdamas apie šią situaciją, neslėpė susierzinimo ir perspėjo dėl „netikėtumų atominėse elektrinėse“ ES šalis.„<...> Sako, kad čia netyčia taip gaunasi (pataikymai į AE teritoriją). Tarsi netyčia, nenorėjo. Ką čia pasakysi… Nereiktų pamiršti, kad ir Europos Sąjungoje yra atominės elektrinės. Ir ten atsitiktinumai taip pat įmanomi“, – pareiškė jis savo žinutėje, prieš tai apkaltinęs Ukrainą ir Vakarus tuo, kad provokuojamas naujas „Černobylis“.
13:49 | Čekija siūlys ES šalims nebeišduoti vizų Rusijos piliečiams
Čekija, kuri šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungai, penktadienį pareiškė, kad draudimas išduoti vizas visiems Rusijos piliečiams galėtų papildyti Bendrijos paskelbtas sankcijas Maskvai dėl karo Ukrainoje.
„Rusų vizų visuotinis sustabdymas visose ES valstybėse narėse galėtų būti dar viena labai veiksminga sankcija“, – sakoma naujienų agentūros AFP gautame Čekijos užsienio reikalų ministro Jano Lipavsky pranešime.
Jis nurodė pasiūlysiantis šį sumanymą per rugpjūčio pabaigoje Prahoje vyksiantį ES užsienio reikalų ministrų susitikimą.
„Vykstant Rusijos agresijai, kurią Kremlius toliau eskaluoja, negali būti nė kalbos apie įprastą turizmą Rusijos piliečiams“, – sakė J. Lipavsky.
ES iki šiol yra paskelbusi šešis sankcijų Rusijai paketus.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę duodamas interviu laikraščiui „The Washington Post“ ragino Vakarus neįsileisti jokių keliautojų iš Rusijos. Anot jo, rusai turėtų „gyventi savo pasaulyje, kol jų filosofija pasikeis“.
Čekija nebeišduoda vizų eiliniams Rusijos piliečiams nuo vasario 25-osios – Maskvos invazijos Ukrainoje antrosios dienos.
Tačiau rusų turistai vis dar keliauja į Europą per Suomiją.
Atvykę į Šengeno erdvę, kurios vidaus sienas galima laisvai kirsti, Rusijos piliečiai, įskaitant šnipus, gali netrikdomai keliauti po didžiąją dalį Europos.
Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto praeitą savaitę pasiūlė planą apriboti turistinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams.
Estijos premjerė Kaja Kallas anksčiau šią savaitę irgi ragino ES šalis nebeišduoti vizų rusams.
„Lankytis Europoje yra privilegija, o ne žmogaus teisė“, – ji antradienį rašė per „Twitter“.
Anot J. Lipavsky, toks žingsnis pasiųstų „labai aiškų ir tiesmuką signalą Rusijos visuomenei“.
Jis parodytų, kad „Vakarų pasaulis netoleruoja Rusijos režimo agresijos ir neapykantos retorikos, nukreiptos prieš laisvas, demokratines šalis, kurios nekelia grėsmės Rusijai“, pridūrė Čekijos užsienio reikalų ministras.
13:27 | Ekskancleris G. Schroederis patraukė Bundestagą į teismą dėl privilegijų panaikinimo
Buvęs kancleris Gerhardas Schroederis patraukė Vokietijos parlamentą į teismą už sprendimą panaikinti kai kurias jo oficialias privilegijas, turėtas po pasitraukimo iš posto, dėl jo ryšių su Rusijos energetikos milžinėmis, penktadienį pranešė jo advokatas.
78 metų G. Schroederis sulaukė griežtos kritikos dėl savo artimų ryšių su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu ir dėl dalyvavimo Rusijos valstybės remiamų energetikos bendrovių veikloje.
Gegužę priimtas sprendimas atimti iš G. Schroederio mokesčių mokėtojų lėšomis finansuojamą biurą ir personalą „prieštarauja teisinės valstybės principams“, visuomeniniam transliuotojui NDR sakė advokatas Michaelis Nagelis.
Ekskancleris „apie viską sužinojo iš žiniasklaidos“, nurodė D. Nagelis ir pridūrė, kad socialdemokratas prašė pasiaiškinti atsakingam Biudžeto komitetui, tačiau jam nebuvo suteikta galimybė pasisakyti.
G. Schroederio advokatai pateikė skundą Berlyno administraciniam teismui, patvirtino šio teismo atstovas.
Priimdamas sprendimą atimti privilegijas, komitetas padarė išvadą, kad G. Schroederis, kanclerio pareigas ėjęs 1998–2005 metais, „nebesilaiko nuolatinių savo posto pareigų“.
Dauguma G. Schroederio biuro darbuotojų išėjo iš darbo dar prieš priimant galutinį sprendimą.
Nors buvęs kancleris gegužę atsistatydino iš Rusijos naftos bendrovės „Rosneft“ valdybos ir atsisakė darbo dujų milžinės „Gazprom“ stebėtojų taryboje, jis neatsižadėjo glaudžių ryšių su Kremliumi.
G. Schroederis liepą susitiko su V. Putinu, o paskui pareiškė, kad Maskva yra pasirengusi „derybų būdu išspręsti“ karą Ukrainoje. Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis šiuos komentarus pavadino „bjauriais“.
Praėjusią savaitę Vokietijos socialdemokratai padarė išvadą, kad G. Schroederiui bus leista likti partijos nariu, nustatę, kad jis dėl savo ryšių su Rusijos prezidentu nepažeidė taisyklių.
G. Schroederio pozicija dėl karo ir jo savarankiška diplomatija sukėlė politinių keblumų SPD, kuriai priklauso ir dabartinis kancleris Olafas Scholzas.
12:10 | Rusijos aliuminio milžinė „Rusal“ pranešė apie sumenkusį pirmojo pusmečio grynąjį pelną
Rusijos aliuminio gamintoja „Rusal“ penktadienį pranešė apie sumenkusį pirmojo pusmečio grynąjį pelną, o prastesniems rezultatams įtakos turėjo Vakarų sankcijos ir silpna vidaus paklausa.
Bendrovės pranešime teigiama, kad „auganti geopolitinė įtampa“ ir nepastovumas rinkose „neigiamai paveikė Rusijos įmonių veiklą įvairiuose ekonomikos sektoriuose, dėl ko sumažėjo aliuminio paklausa Rusijoje“.
„Rusal“ grynasis pelnas per šešis mėnesius iki birželio 30 dienos sumažėjo 16,7 proc. iki 1,68 mlrd. JAV dolerių.
11:36 | Danilovas: yra tikimybė, kad okupantai nuspręs susprogdinti Zaporižės atominę elektrinę
Ukrainos Saugumo Tarybos pirmininkas Oleksijus Danilovas pareiškė, kad yra tikimybė, jog okupacinės Rusijos pajėgos susprogdins Zaporižės AE.
UNIAN cituojamas Ukrainos politikas pažymėjo, kad Rusija vykdo savo „Rusijos sala“ planą, pagal kurį aplink ją turi būti „buferinės“ valstybės, ir net nesvarbu kokiu būdu – kaip vasalai ar kaip „išdeginta žemė“.
„Ją (elektrinę) užėmė ginkluoti teroristai, suvarė techniką į teritoriją. Jeigu mes dabar pradėsime ten „aiškintis santykius“, tai tikimybė, kad jie priims sprendimą, jog reikia ją susprogdinti, – egzistuoja“, – paaiškino O. Danilovas.
Jis taip pat pažymėjo, kad įvykus nelaimei Zaporižės AE Černobylio katastrofa atrodytų „kaip tik gėlytės“.
„Neduok Dieve, nutiktų ten kokia nors branduolinė katastrofa, tai aš galiu pasakyti, kad tai, kas buvo Černobylyje – tai tik gėlės lyginant su tuo, kas gali nutikti Zaporižės atominėje… Juk tai yra didžiausia AE Europoje, ten šeši didžiuliai energijos blokai stovi“, – pažymėjo jis.
Ukrainos Saugumo Tarybos pirmininko teigimu, pasaulinė bendruomenė nenoriai sprendžią šią problemą. Pavyzdžiui, Tarptautinė atominės energijos agentūra turėjo nuo pirmos dienos sureaguoti, kuomet prasidėjo puolimas Zapirožės AE teritorijoje, tačiau „kažkur dingo“.
11:03 | Tai nėra tik Putino karas, dauguma rusų jį palaiko, – Ukrainos atsakas Scholzui
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba nesutiko su Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo mintimis ir išsakytu nepalaikymu bendro ES draudimo atvykti rusams idėjai.
„Tai yra Rusijos karas, o ne tik Putino. Ne Putinas, o realūs rusų kariai atėjo iš Rusijos, kad žudytų, kankintų ir naikintų. Dauguma rusų palaiko karą, raketomis apšaudo ukrainiečių miestus ir žudo ukrainiečius. Tegul tuomet rusų turistai mėgaujasi Rusija“, – pareiškė Ukrainos politikas.
O. Scholzas ketvirtadienį pareiškė, kad tai V. Putinas kariauja Ukrainoje, todėl jis yra prieš draudimą rusams atvykti į ES.
Ne visos Europos valstybės sutinka su tokia nuomone: Estija, Latvija, Suomija, Lietuva ir Lenkija pasisako už vienokio ar kitokio masto draudimus. Dalis valstybių jau nieko nelaukdamos savo iniciatyva įvedė draudimus atvykti į šalį iš Rusijos.
Estijos premjerė Kaja Kallas pažymėjo, kad lankymasis Europoje yra privilegija, o ne žmogaus teisė, ir Rusijos piliečiai, kurių dauguma palaiko agresiją Ukrainoje, jos nėra verti.
10:50 | Putinas gali pasiūlyti taikos derybas jau rudenį, tačiau yra viena būtina sąlyga, – britų ekspertas
2022-ųjų lapkričio mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali pasiūlyti Ukrainai derybas dėl taikos, tačiau tam yra būtina viena sąlyga: Ukraina turi sėkmingai įgyvendinti kontrpuolimo Chersono kryptimi planą, tuomet Rusija neturės galimybių dėstyti savo sąlygų.
Tokias išvadas pateikė britų ekonomistas, istorikas ir ekspertas Ukrainos klausimais Timothy Ashas. Jo manymu, labiausiai tikėtina, kad mūšis dėl Chersono baigsis per artimiausius kelis mėnesius, o vėliau – po pirmųjų Putino bandymų palaužti Europą energijos šaltinių klausimais – Rusija pasiūlys kažkokį taikos variantą.
„Kamuolys bus Ukrainos pusėje – sutikti ir vėl su bloga taika (kaip tai buvo Minsko susitarimų atveju) – ar tęsti kovą. Mano manymu, šįkart Ukrainoje ir aplink ją yra susiformavusi didesnė vienybė ir ryžtas kautis, kol nebus sugrąžinta kuo daugiau teritorijos – pietūs, Zaporižė ir Chersono sritis – tai yra raktinės teritorijos. Tai yra sąlygos, kurios yra būtinos Ukrainai norint sustiprinti taiką“, – „Novoje vremia“ cituojamas ekspertas.
Jis taip pat priminė, kad ankstesnius Minsko derybų susitarimus Ukraina buvo priversta pasirašyti po pralaimėjimų Ilovaiske ir Debalcevėje. Tai suteikė V. Putinui tam tikrą derybinį svorį, o Ukraina buvo ant katastrofiško pralaimėjimo ribos.
Jo manymu, šįkart situacija bus visiškai kitokia, jeigu Putinas nesugebės pakeisti mūšio dėl Chersono eigos. Dabar jau esminis klausimas, ar kai kurios NATO šalys pradės grasinti pagalbos Ukrainai nutraukimu, jeigu ji nepriims „nepalankios taikos“ sutarties iš V. Putino.
Eksperto teigimu, NATO iš tiesų gali pasidalinti į kelias stovyklas šiuo klausimu – amerikiečiai, britai ir Rytų Europos šalys palaikys Ukrainą bet kokiu atveju, o prancūzai ir vokiečiai gali spausti sutikti su bet kokiu taikos pasiūlymu.
T. Asho teigimu, Vakarai prieš taikos derybų pradžią privalo padaryti viską, kas įmanoma, kad Rusija susidurtų su spaudimu: didinti karinę ir finansinę pagalbą Ukrainai; Vakarų vienybė Ukrainos klausimu; tęsti sankcijų spaudimą Rusijai, įskaitant ir vizų išdavimo rusams draudimus.
Jis taip pat pažymėjo, kad Rusijos naudojamas energetinio karo svertas efektyvus bus tik šią žiemą, o Rusijos karinis potencialas mažta, todėl anksčiau ar vėliau Kremlius bus priverstas derėtis.
10:05 | Karo tyrimų institutas: Bučos skerdynes surengusius desantininkus galėjo „neutralizuoti“ pats Kremlius
Rusijos 64-oji motorizuotų šaulių brigada, tikėtina, buvo faktiškai sunaikinta Ukrainoje Kremliaus sprendimu, teigiama Karo tyrimų instituto ataskaitoje. Būtent šio dalinio kariai yra įtariami žvėriškais nusikaltimais prieš civilius Kyjivo priemiestyje Bučoje.
Analitikai mano, kad Rusijos karinės prokuratūros gauti skundai ir vėlesnis „Bellingcat“ bei „Insider“ jų tyrimas patvirtina atvejus, kuomet šauktinius apgaulės ar prievartos būdu versdavo imtis aktyvių karo veiksmų fronte.
Tuo pačiu rusų karių šeimos neturi prieigos ir visos informacijos apie savo giminaičių likimą, kariams nėra užtikrinamas normalus maitinimas bei medicinos paslaugos. Kai kuriais atvejais nurodoma, kad rusų kariuomenės vadai įsakinėjo šturmuoti ukrainiečių pozicijas be tinkamos įrangos ir nepripažino karių mirčių jų artimiesiems.
09:25 | Rusija okupuotose teritorijose veikia pagal čekistų metodus – Ukrainos atstovai
Rusijos okupacinės pajėgos okupuotoje Chersono srityje kelia siaubą vietos gyventojams, skelbiama UNIAN. Rusijos atstovai surengė eilę kratų ir sulaiko jiems neįtinkančius asmenis.
Chersono srities tarybos pirmininko pavaduotojas Jurijus Sobolevskis pažymėjo, kad rusai veikia „30-ųjų stiliumi“.
„Žmones daug labiau už antskrydžių garsus gąsdina „Uralo“ (rusiškas sunkvežimis, – red. past.) variklio ūžesys, rusiški keiksmai kieme ir galvojimas, ko šįkart atvažiavo pasiimti“, – rašoma žinutėje.
Anksčiau Chersono srities administracijos vadovas Romanas Holovnia pažymėjo, kad rusų okupantai reikalauja mokėti už komunalines paslaugas, nors jas vis dar teikia Ukraina. Jo teigimu, dažni atvejai, kuomet okupantai atima iš vietos gyventojų butus, namus, valtis ir automobilius.
08:45 | Ukrainos bankai pirmąjį pusmetį patyrė 124 mln. eurų nuostolį
Ukrainos komerciniai bankai per pirmąjį pusmetį patyrė 4,65 mlrd. grivinų (124 mln. eurų pagal dabartinį oficialių grivinos kursą) grynąjį nuostolį, kurį nulėmė atidėjimų formavimas, pranešė šalies centrinis bankas.
Vien tik antrąjį metų ketvirtį šalies bankų sektoriaus grynieji nuostoliai siekė beveik 4,5 mlrd. grivinų.
Pirmąjį pusmetį pelningai dirbę 47 iš 68 Ukrainos komercinių bankų uždirbo 10 mlrd. grivinų grynojo pelno, o likę nuostolingi patyrė 14,6 mlrd. grivinų sumos grynąjį nuostolį.
Per pirmus šešis šių metų mėnesius bankai galimiems nuostoliams padengti atidėjo 57,9 mlrd. grivinų, iš jų 52,1 mlrd. grivinų – kovą-birželį, tai yra Rusijos invazijos laikotarpiu.
Anot centrinio banko, komerciniai bankai bus priversti toliau didinti atidėjimus, pertvarkyti verslo modelius, kad krizės sąlygomis išlaikytų veiklos efektyvumą ir visos finansų sistemos stabilumą.
08:22 | Dėl „neatsargaus rūkymo“ supleškinta rusų lėktuvų už 650 – 850 mln. dolerių
„Forbes“ paskaičiavo, kad prieš sprogimus „Saki“ oro uoste Kryme galėjo būti karinės technikos už 650 – 850 mln. dolerių. Skirtingų šaltinių teigimu, buvo sunaikinta nuo 8 iki 24 Rusijos karinių oro pajėgų orlaivių – daugiausiai naikintuvų ir žvalgybinių lėktuvų.
Amerikiečių bendrovė „Planet Labs“ publikavo šios vietos nuotraukas iš palydovo vos kelios valandos iki sprogimų. Jose matyti, kad oro uosto teritorijoje buvo dislokuota apie 20 lėktuvų. Daugiausiai tai naikintuvai Su-30SM ir žvalgybiniai lėktuvai Su-24MR, viena transporto lėktuvas Il-76 ir keli sraigtasparniai. Remiantis šiais žvalgybiniais duomenimis, „Forbes“ paskaičiavo, kad prieš sprogimus aerodrome buvo 650 – 850 mln. dolerių vertės technikos.
06:59 | Ukraina siūlo demilitarizuoti Zaporižės AE, Rusija su tuo nesutinka
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino tarptautinę bendruomenę „nedelsiant reaguoti“, siekiant priversti Rusijos pajėgas palikti okupuotą Zaporižios atominę elektrinę, pastarosiomis dienomis tampančią apšaudymų objektu.
„Visas pasaulis turi nedelsdamas sureaguoti ir išvyti okupantus iš Zaporižios“, – per savo kasdienį kreipimąsi sakė V. Zelenskis.
„Tik visiškas rusų pasitraukimas... užtikrintų branduolinį saugumą visai Europai“, – pridūrė jis, smerkdamas „Rusijos branduolinį šantažą“.
Maskvos pajėgos Pietų Ukrainoje esančią didžiausią Europoje atominę elektrinę užėmė kovą – netrukus po invazijos pradžios vasario 24-ąją.
Ketvirtadienį Rusija ir Ukraina apkaltino viena kitą dėl naujo apšaudymo jėgainės apylinkėse, tačiau jų pareiškimai nebuvo nepriklausomai patikrinti.
Praėjusią savaitę netoli elektrinės taip pat buvo įvykdytas bombardavimas, atgaivinęs prisiminimus apie tuometinėje sovietinėje Ukrainoje 1986 metais įvykusią avariją Černobylio atominėje elektrinėje, per kurią žuvo šimtai žmonių, pasklido didžiulis kiekis radioaktyvių teršalų.
Ukrainos valstybinė branduolinės energetikos bendrovė „Energoatom“ ketvirtadienį pranešė, kad netoli smūgių vietos buvo rasta radioaktyvių medžiagų ir kad buvo pažeisti spinduliuotės jutikliai.
Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi per ketvirtadienį vykusį neeilinį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį teigė, kad išmušė „rimta valanda“, nes kovos veiksmai sukėlė didelę krizę Zaporižioje.
R. Grossi pareikalavo, kad JT pavaldžios TATENA inspektoriams būtų kuo greičiau suteikta galimybė patekti į jėgainę.
Rusijos atstovas JT Vasilijus Nebeznia nepalaikė siūlymo demilitarizuoti Zaporižės AE zoną. Susitikimo metu jis pareiškė, kad „galimo Ukrainos provokacijos“, o taip pat kad Rusija tariamai „saugo AE nuo teroro išpuolių“.
06:30 | Zelenska – europiečiams: Ukrainoje taip pat brangsta elektra, namai be langų, kovidas. O dar mus kiekvieną dieną žudo
Kalbėdama prancūzų leidiniui LCI V. Zelenskio žmona pažymėjo, kad ukrainiečiams jau nebėra dėl ko jaudintis, nes baisiausia su jais jau nutiko, o štai europiečiams ji rekomendavo „nerimauti dėl savęs“.
„Kai tik (žmonės) iškels į svarbiausią vietą energijos šaltinių kainas ar tai, kad nebus taip šilta, kaip praėjusiais metais, Rusija pasieks savo tikslą. Aš norėčiau priminti žiūrovams iš Europos, kad Ukrainoje taip pat auga energijos šaltinių kainos. Mes taip pat nežinome, kaip vyks šildymo sezonas“, – pareiškė Olena Zelenska.
Ji taip pat priminė tiems, kas „pavargo nuo karo“, kad ukrainiečiai kartu su visais kenčia ir nuo koronaviruso. Maža to, šiuo metu dar kyla klausimas, kaip iki žiemos atstatyti rusų sunaikintus namus.
„Dalis mūsų namų be langų, apšildymas ten yra fiziškai neįmanomas. Mes taip pat turime kovidą. Tačiau priedo mus dar ir žudo. Jie žudo greičiau, negu mes spėjame apie tai pasakoti“, – emocingai pridūrė pirmoji Ukrainos ponia.
Ji paragino „pasverti“ ukrainiečių problemas su Europos šalių gyventojais ir daryti tam tikras akivaizdžias išvadas dėl to, ar korektiška yra kažką kaltinti dėl kylančių energijos šaltinių kainų ir reikšti pacifistinius raginimus ukrainiečiams.
Svarbiausios ketvirtadienio naujienos
► Rusija atsisakė demilitarizuoti Zaporižės AE zoną.
► ES svarstoma galimybė įvesti draudimą rusams lankytis Šengeno zonoje, tačiau dalis valstybių tam prieštarauja.
► Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia nuo karo pradžios nukovusios bent 43 000 Rusijos karių.
► Užfiksuoti bent keli raketų smūgiai Zaporižės AE teritorijoje
► Prieš Latvijos parlamento serverius surengta didelė kibernetinė ataka
►
