Svarbiausi dienos įvykiai:
23:42 | Putinas paskyrė naują Kursko gubernatorių, kuris gebėtų valdyti „krizę“
Prezidentas Vladimiras Putinas pakeitė Kursko srities, kurią iš dalies kontroliuoja Ukraina, gubernatorių, sakydamas, kad sričiai reikia „krizių“ valdytojo, gyventojams išreiškus pasipiktinimą dėl to, kaip buvo reaguojama į ukrainiečių įsiveržimą.
Rugpjūčio mėnesį Ukrainos kariuomenė pradėjo netikėtą puolimą į Kursko sritį ir privertė tūkstančius žmonių bėgti iš pasienio rajonų. Lapkritį Ukrainos kariuomenė tvirtino kontroliuojanti 800 kv. kilometrų ploto regiono teritorijos.
V. Putinas ketvirtadienį vakare laikinuoju Kursko gubernatoriumi paskyrė Aleksandrą Chinšteiną – žinomą prokremlišką įstatymų leidėją.
23:05 | Ukrainietiškas biometanas ilgainiui galėtų išstumti iš Europos rinkos rusiškas dujas
Ukraina siekia vystyti alternatyvius energijos šaltinius, o jos biometanas ilgainiui galėtų iš Europos rinkos išstumti rusiškas dujas.
Tokią nuomonę konferencijoje „Ukrainos energetinio saugumo dialogas 2024“ išsakė energetikos viceministras Mykola Kolisnykas, praneša „Ukrinform“, cituodama Energetikos ministeriją.
Savo kalboje M. Kolisnykas pažymėjo, kad atsinaujinančiosios energijos vystymas – vienas iš reikalavimų Ukrainai, keliamų jai integruojantis į Europos Sąjungą. Jis pabrėžė Ukrainos potencialą vėjo ir saulės energijos gamybos, taip pat geoterminių technologijų srityje.
„Ukrainietiškas biometanas ilgainiui galėtų iš Europos Sąjungos rinkos išstumti rusiškas dujas“, – pridūrė M. Kolisnykas.
Jis taip pat pridūrė, kad kuriant regioninius energetinės nepriklausomybės žemėlapius bus atsižvelgta į kiekvieno regiono ypatumus, kad būtų skatinama atsinaujinančioji energija ir paskirstytoji gamyba.
22:30 | Per drono smūgį automobiliui Chersone nukentėjo penki žmonės
Rusų pajėgos Bilozerkos kaime Chersono srityje iš drono numetė sprogmenį ant civilinio automobilio. Nukentėjo penki žmonės, pranešė Chrersono srities karinė administracija.
Ataka surengta penktadienį 15.15 val. Dvi moterys ir du vyrai, administracijos duomenimis, nuvežti į ligoninę. Vienai moteriai pagalba suteikta vietoje.
Penktadienį rusai dronų atakas surengė ir Antonivkoje, srities sostinės Chersono priemiestyje. Čia per smūgį greitosios pagalbos automobiliui buvo sužeisti du medikai, per kitą ataką nukentėjo vyras. Viename Chrersono priemiesčių sužalotas ir 16-metis.
Spalį Chersone būta 2 650 dronų atakų prieš civilius.
21:26 | Karo ekspertas pasakė, kada galėtų prasidėti taikos derybos: Rusija jau davė pradžią
Taikos derybos galėtų prasidėti 2025 metų kovą, sako karo ekspertas Ivanas Stupakas.
Pasak jo, Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo interviu su skandalinguoju amerikiečių žurnalistu Tuckeriu Carlsonu tam tikra prasme buvo taikos derybų pradžios pareiškimas.
„Tai yra taikos derybų pradžios pozicijų pareiškimas. Juos deklaruoja Rusijos Federacija. Visi žinome, kad pagal derybų klasiką iš pradžių pateikiami tiesiog nerealūs reikalavimai, kad vėliau būtų galima judėti link racionalesnių reikalavimų. Tai reiškia, kad tai, ką dar kartą teigia Lavrovas, yra pradiniai reikalavimai, kad D. Trumpas ir visi Europos pareigūnai jį išgirstų, o vėliau jau bus pereinama prie kalbų“, – sako I. Stupakas.
Ekspertas pažymėjo, kad S. Lavrovas interviu metu išsakė Rusijos reikalavimus, kad 4 Ukrainos regionai atitektų rusams, kad Ukraina atsisakytų narystės NATO ir kad Ukrainos teritorijoje nebūtų jokių bazių.
„Nežinau, ar reikalavimai sumažinti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas išliko, kaip buvo karo pradžioje“ – pažymi I. Stupakas.
Karo eksperto teigimu, taikos derybos turėtų prasidėti kitų metų pavasarį.
„Manau, kad ne anksčiau kaip 2025 m. kovą“, – teigia I. Stupakas.
20:29 | Aukų skaičius Zaporižioje išaugo iki 9
Per Rusijos smūgį Ukrainos pietinėje Zaporižios srityje žuvo mažiausiai devyni žmonės, penktadienį pranešė srities gubernatorius.
Zaporižios gubernatorius Ivanas Fedorovas sakė, kad dėl Rusijos atakos užsidegė automobilių garažas ir autoservisas, ir paskelbė nuotraukas, kuriose matyti liepsnojanti ugnis ir gatvėje išmėtytos nuolaužos.
„Devyni žuvusieji ir šeši sužeistieji“, – parašė jis platformoje „Telegram“, patikslinęs anksčiau skelbtą septynių žuvusiųjų skaičių.
„Tarp sužeistųjų yra du vaikai – keturių ir 11 metų“, – pridūrė I. Fedorovas.
Ankstesnėje žinutėje jis pavadino Rusiją teroristine valstybe.
Po smūgio kai kuriose netoliese esančiose bendruomenėse kilo problemų dėl elektros energijos tiekimo, nurodė gubernatorius.
Šis smūgis surengtas po jau kelias savaites besitęsiančios beveik trejus metus trunkančio karo eskalacijos, Maskvai nuo šaltų žiemos mėnesių pradžios suintensyvinus atakas.
Per ankstesnį smūgį Kryvyj Riho mieste Ukrainos centrinėje dalyje žuvo du žmonės ir dar 16 buvo sužeisti, tarp jų – vaikas, pranešė valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.
Per tą išpuolį „buvo sugriautas trijų aukštų pastatas, apgadinti gyvenamieji namai ir automobiliai", sakoma tarnybos pranešime platformoje „Telegram“.
19:49 | Lukašenka ir V. Putinas turi kiekvienas savo „branduolinį lagaminėlį“, praneša BELTA
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, kaip ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas, turi savo „raudonąjį mygtuką“ ir savo „branduolinį lagaminėlį“, t. y. kontroliuoja valstybės teritorijoje esančių branduolinių ginklų panaudojimą.
Apie tai žurnalistams pareiškė Baltarusijos saugumo tarybos valstybės sekretorius Aleksandras Volfovičius, rašo oficialioji naujienų agentūra BELTA.
Atsakydamas į klausimus apie Baltarusijos ir Rusijos sutarties projektą dėl saugumo garantijų Sąjunginės valstybės Aukščiausiosios valstybės tarybos rėmuose, A. Volfovičius sakė, kad nėra įgaliotas atskleisti dokumente numatytų branduolinio ginklo panaudojimo detalių.
Jis patikslino, kad teisę panaudoti branduolinį ginklą Baltarusijos teritorijoje turi tik A. Lukašenka, o Rusijoje komandą gali duoti tik V. Putinas.
Atsakydamas į žiniasklaidos atstovų pastabą, kad vieno mygtuko paspaudimas gali įvykti nedalyvaujant antrajam, A. Volfovičius pabrėžė, kad tokie klausimai sprendžiami išimtinai abiejų vadovų susitarimu.
„Tai čia jau kaip abu prezidentai susitars. Mes gi broliai. Turime bendrų nacionalinių interesų, susijusių su Sąjungine valstybe, bendrų uždavinių“, – sakė jis.
Ukrainos portalas UNIAN primena, kad Rusija perkėlė savo taktinius branduolinius ginklus į Baltarusiją, arčiau NATO teritorijos. Kaip pranešė Vakarų žiniasklaida, branduolinis klausimas kabo virš Vakarų lyderių galvų nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.
Žvalgybos ir atvirų šaltinių ekspertai ištisus mėnesius stebėjo Rusijos ginklų dislokavimo Baltarusijoje, kurį pats V. Putinas įvardijo kaip įspėjimą Vakarams, padėtį. Ginklų perdavimas Baltarusijai pažymi vieną iš labiausiai į Vakarus nutolusių Kremliaus branduolinio arsenalo dislokavimo taškų.
19:02 | Kruvina rusų ataka prieš Zaporižią: yra žuvusių ir sužeistų
Rusijos pajėgos atakavo Zaporižios sritį.
Pranešama, kad po smūgio gaisras kilo degalinėje.
Paskutiniais duomenimis, išpuolio metu žuvo 7 žmonės, dar 4 sužeisti, du iš jų vaikai. Įvykio vietoje dirba didelės gelbėtojų pajėgos.
Rusai atakavo ir Kryvyj Rihą. Čia išpuolio metu žuvo 2 žmonės, dar 13 sužeista. Šešerių metų vaikas pauldytas į ligoninę.
18:42 | Per rusų oro smūgį Kryvyj Rihui žuvo du žmonės ir aštuoni buvo sužeisti
Per Rusijos raketų smūgį Ukrainos Kryvyj Riho mieste žuvo du žmonės ir aštuoni buvo sužeisti, tarp jų – šešerių metų vaikas, tinkle „Telegram“ pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.
Vaikas, anot duomenų, gydomas ligoninėje, jo būklė yra vidutinio sunkumo. Su vienu asmeniu vis dar nepavyksta susisiekti.
Pasak mero Oleksandro Vilkulio, smogta administraciniam pastatui mieste.
17:47 | Putinas: kitais metais Rusija gali dislokuoti Baltarusijoje hipergarsinių raketų
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad kitais metais Baltarusijoje gali būti dislokuota naujai sukurtų hipergarsinių raketų „Orešnik“.
Rusija pradeda didinti šio ginklo gamybą.
„Manau, kad tai bus įmanoma kitų metų antroje pusėje, kai Rusijoje bus padidinta šių kompleksų serijinė gamyba“, – sakė V. Putinas per televiziją transliuotame susitikime su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka.
V. Putinas penktadienį lankosi Baltarusijoje, kur turi pasirašyti sutartį dėl saugumo garantijų Minskui.
Sutartis parengta Rusijai pakoregavus savo branduolinę doktriną, pagal kurią Baltarusija dabar pirmą kartą atsiduria po rusų branduoliniu „skėčiu“.
V. Putinas raketą „Orešnik“, kuri gali nešti branduolinę galvutę ir kurią jis pavadino grėsmingu ginklu, pristatė praėjusį mėnesį, panaudojęs ją prieš Dnipro miestą centrinėje Ukrainos dalyje ir taip smarkiai eskalavęs beveik trejus metus trunkantį karą.
2023 metais Rusija Baltarusijoje dislokavo taktinių branduolinių ginklų.
Ekspertai mano, kad „Orešnik“ skrieja greičiu, 10 kartų didesniu už garso greitį, ir gali smogti taikiniams atstumu iki 5 500 kilometrų.
Rusija ir Baltarusija savo karinį bendradarbiavimą stiprina nuo pat Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios.
17:33 | Rusijos ekonomika rodo lėtėjimo požymius, perspėja vieno didžiausių bankų vadovas
Rusijos ekonomika kai kuriuose sektoriuose rodo „reikšmingus“ lėtėjimo požymius, nes susiduria su mažėjančiu augimu ir didele infliacija, penktadienį perspėjo didžiausio šalies skolintojo vadovas.
Rusijos centrinis bankas padidino palūkanų normas iki aukščiausio per du dešimtmečius lygio – 21 proc., nes Maskva stengiasi stabdyti ekonominį karo Ukrainoje ir daugybės Vakarų sankcijų poveikį.
Infliacija yra daugiau nei dvigubai didesnė už vyriausybės nustatytą keturių procentų tikslą, iš dalies dėl didžiulių išlaidų karui, o rublio vertė pastaraisiais mėnesiais smuko.
„Dabar matome reikšmingų ekonomikos lėtėjimo signalų, ypač būsto statybos ir investicijų srityje“, – Rusijos naujienų agentūros citavo valstybinio banko „Sberbank“ generalinio direktoriaus Germano Grefo žodžius, pasakytus investuotojų forume.
Jis įspėjo centrinį banką, kad šis „nepersistengtų“ su palūkanų normomis, nes dėl to „būtų sunkiau grįžti į ekonomikos augimo bėgius“.
Gruodžio 20 dieną vyksiančiame posėdyje reguliuotojas turėtų nuspręsti dėl skolinimosi išlaidų, o kai kurie analitikai mano, kad bankas gali padidinti palūkanų normas iki 23 proc.
Rusija smarkiai padidino karines išlaidas karui Ukrainoje – šios išlaidos padėjo ekonomikai atsispirti ilgalaikės recesijos prognozėms, tačiau taip pat sukėlė didelį darbo jėgos trūkumą ir nuolatinę infliaciją.
Centrinio banko vadovė Elvira Nabiulina palūkanų normas pavadino „galinga kovos su infliacija priemone“.
Tačiau ekonomistai sako, kad, kadangi infliaciją skatina rekordinės valstybės išlaidos karui Ukrainoje, didesnės palūkanos turi mažiau įtakos kainų kilimui pažaboti negu rinkos ekonomikos sąlygomis.
16:39 | VRM Ukrainos mokykloms perduos 100 metalo detektorių, kurių vertė siekia 300 tūkst. eurų
Vidaus reikalų ministerija Ukrainos mokykloms ketina perduoti 100 vartelių formos metalo detektorių, kurių vertė siekia kone 300 tūkst. eurų. Tikimasi, jog ši priemonė padės užtikrinti Ukrainos moksleivių bei pedagogų saugumą karo metu.
„Kiekviena suteikta priemonė, kiekvienas sprendimas stiprina ukrainiečių atsparumą ir padeda užtikrinti civilių bei pareigūnų saugumą karo sąlygomis. Šimtas metalo detektorių reiškia šimtą saugesnių mokyklų ir tūkstančius saugesnių Ukrainos vaikų“, – teigė laikinoji vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
VRM teigimu, šiais metais Lietuvos vidaus reikalų sistema skyrė daugiau nei 1 mln. eurų vertės paramą Ukrainai, o nuo karo pradžios šiai šaliai suteiktos pagalbos vertė viršijo 7 mln. eurų. Ši parama apėmė transporto priemones, ginkluotę, maisto ir higienos priemones, apsaugos įrangą bei humanitarinę pagalbą, kurią teikė Lietuvos policija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Viešojo saugumo tarnyba bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.
Ateinančiais metais, ministerijos teigimu, šią paramą ketinama tęsti – tam jau yra suplanuotos priemonės Ukrainos policijos techniniam aprūpinimui bei ugniagesių apsaugos stiprinimui.
16:28 | Šaltinis: Paryžiuje įmanomas D. Trumpo ir V. Zelenskio susitikimas
Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis ir išrinktasis Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas gali susitikti Paryžiuje, kur abu lyderiai šį savaitgalį turi dalyvauti restauruotos Paryžiaus Dievo Motinos katedros atidarymo iškilmėse, penktadienį naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis Ukrainos vyriausybėje.
„Ukrainos prezidentas dalyvaus iškilmėse Paryžiaus Dievo Motinos katedros atstatymo proga. Jis susitiks su prezidentu (Emmanueliu) Macronu. Galimi ir kiti susitikimai, konkrečiai su išrinktuoju prezidentu Donaldu Trumpu, taip pat dalyvausiančiu renginyje“, – sakė šaltinis.
D. Trumpo sugrįžimas sausį į Baltuosius rūmus kelia abejonių dėl JAV paramos ateities. Baiminamasi, kad jis gali priversti Kyjivą padaryti skausmingų nuolaidų siekiant greito taikos susitarimo.
14:22 | Ukraina pristatė raketas „Peklo“: gali smogti taikiniams už 700 kilometrų
Ukrainos karinės pramonės koncernas „Ukroboronprom“ pristatė naują vietinės gamybos raketą-droną „Peklo“ (liet. „Pekla“, „Pragaras“). Pristatymo metu, kuriame dalyvavo ir šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis, buvo paskelbta, kad pirmoji ginkluotės partija jau perduota Ukrainos pajėgoms fronte.
Ši raketa-dronas yra naujausias Ukrainos karinės pramonės kūrinys. „Pekla“ gali skrieti iki 700 km/h greičiu, pasiekti taikinius už 700 km.
Naujos ginkluotės pristatymą asmeniškai stebėjo V. Zelenskis ir ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis.
13:31 | Jermakas JAV aptarė karo klausimus
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas kalbėjosi su išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo atstovais. Po pokalbio Ukrainos delegacija paskelbė, apie ką kalbėjosi, rašo UNIAN.
Kaip skelbiama Ukrainos prezidento interneto svetainėje, į JAV vyko Ukrainos delegacija, vadovaujama pirmosios vicepremjerės ir ekonomikos ministrės Julijos Sviridenko. JAV lankėsi ir A. Jermakas. Jis susitiko su D. Trumpo komandos atstovais ir aptarė padėtį fronte, perdavė Ukrainos brigadų vėliavas.
„Šalys aptarė Rusijos planus, taip pat tai, kokių veiksmų reikėtų imtis jiems sutrukdyti“, – sakoma pranešime.
Baltuosiuose rūmuose A. Jermakas susitiko su JAV prezidento patarėju nacionalinio saugumo klausimais Jake‘u Sullivanu ir kitais pareigūnais.
12:31 | Ukraina pirmą kartą sunaikino Šiaurės Korėjos raketų paleidimo sistemą
Praėjus keturiems mėnesiams po to, kai fronto linijoje pasirodė pirmosios Šiaurės Korėjos prieštankinės raketos, ukrainiečių dronų operatoriai surado vieną iš jų paleidimo sistemų, rašo „Forbes“.
12:19 | Krymo teismas nuteisė du žmones už karinių duomenų perdavimą Kyjivui
Maskvos aneksuoto Krymo teismas penktadienį nuteisė du vyrus už išdavystę, jie apkaltinti teikę Ukrainai informaciją apie karinės technikos ir laivų judėjimą ir nubausti daugelį metų kalėti.
Nuo tada, kai užpuolė Ukrainą, Rusija paskelbė daugybę ypač griežtų nuosprendžių savo piliečiams, nuteistiems už pagalbą Ukrainai.
Vienas šių vyrų, Dmitrijus Pospelovas, tariamai bendradarbiavo su Ukrainos saugumo tarnyba SBU nuo 2017 m., pranešė prokurorai. Jis persikėlė į Krymą, dirbo viešbučiuose įrengdamas stebėjimo kameras. Jis suteikė SBU prieigą prie filmuotos medžiagos, leidusios stebėti kelius, kuriais buvo vežama Rusijos karinė technika, ir pateikė duomenis apie interneto tiekėjo naudotojus. Krymo Aukščiausiasis Teismas nuteisė jį kalėti 13 metų griežto režimo pataisos darbų kolonijoje.
Kitas vyras, Vladislavas Afanasjevas, buvo pripažintas kaltas pinigais parėmęs Ukrainos kariuomenę ir perdavęs karinio jūrų laivyno laivų „nuotraukas ir geografines koordinates“. „Šie duomenys buvo patikimi“ ir galėjo būti panaudoti atakoms vykdyti, sakė prokurorai. Teismas nuteisė V. Afanasjevą 15 metų kalėti griežto režimo kalėjime.
11:49 | Vladimiras Putinas pakeitė Kursko srities vadovą
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas atleido Kursko srities gubernatorių Aleksejų Smirnovą dėl „chaoso“ regiono valdyme, kuris kilo po Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimo.
10:57 | Žiniasklaida: kadenciją baigianti Bideno administracija žada iki sausio vidurio suteikti Ukrainai „laviną“ karinės pagalbos
Jungtinės Amerikos Valstijos žada iki sausio vidurio suteikti Ukrainai šimtus tūkstančių papildomų artilerijos sviedinių, tūkstančius raketų ir šimtus šarvuotų mašinų.
Tai ketvirtadienį per susitikimą su Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovu Andrijumi Jermaku pareiškė JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas, pranešė „The Guardian“.
J. Sullivano ir A. Jarmako susitikimas truko daugiau nei valandą.
JAV taip pat žada toliau remti Ukrainą, užsienyje mokydamos naujokus. Britų laikraščio teigimu, artimiausiomis savaitėmis Vašingtonas paskelbs naujas sankcijas, kad apsunkintų Rusijos gebėjimą tęsti karą ir sustiprintų Ukrainos pozicijas prie derybų stalo.
10:16 | Partizanai Maskvos srityje sudegino elektros pastotę ir sutrikdė karinės įrangos tiekimą Kurskui
ATESH partizanai Maskvos srityje sudegino elektros pastotę ir sutrikdė degalų bei įrangos tiekimą į Kursko sritį, praneša UNIAN.
Pranešama, kad pastotė buvo netoli Čechovo kaimo Maskvos srityje, esančio prie pagrindinės geležinkelio linijos, jungiančios Maskvą su Kursko sritimi.
Dėl padegimo vėlavo degalų ir karinės įrangos tiekimas Kurskui.
9:16 | Lavrovas tvirtina, kad Rusija esą yra pasirengusi gintis bet kokiomis priemonėmis
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį pareiškė besitikintis, kad Ukrainos sąjungininkai „rimtai“ vertina tai, jog Maskva kare neseniai panaudojo hipergarsinę raketą, ir perspėjo, kad Rusija yra pasirengusi gintis „bet kokiomis priemonėmis“.
Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkai „turi suprasti, kad mes būtume pasirengę panaudoti bet kokias priemones, jog neleistume jiems įgyvendinti to, ką jie vadina strateginiu Rusijos pralaimėjimu“, interviu prieštaringai vertinamam JAV žurnalistui Tuckeriui Carlsonui sakė S. Lavrovas.
Eskaluodama beveik trejus metus vykstantį karą, Rusija prieš dvi savaites į Ukrainos Dnipro miestą paleido naują hipergarsinę raketą „Orešnik“. Kiek vėliau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pagrasino panaudoti šį ginklą prieš Kyjivą reaguojant į Ukrainos smūgius Rusijos teritorijoje, kurie buvo suduoti po to, kai JAV leido tokioms atakoms pasitelkti balistines raketas ATACMS.
„Mes siunčiame signalus ir tikimės, kad paskutinis signalas, prieš porą savaičių pasiųstas panaudojant naują ginklų sistemą „Orešnik“ (...) buvo įvertintas rimtai“, – kalbėjo S. Lavrovas.
Nors jis tvirtino, kad Rusija esą nenori eskaluoti padėties ir norėtų „išvengti bet kokių nesusipratimų“ su Vašingtonu ir jo partneriais, S. Lavrovas perspėjo, jog „mes pasiųsime papildomų žinučių, jei jie neprieis prie reikiamų išvadų“.
V. Putinas sakė, kad raketos „Orešnik“ skrieja 10 kartų didesniu nei garso greičiu, be to, jų negali perimti oro gynyba. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis surengtą smūgį savo ruožtu pavadino „naujausiu Rusijos beprotybės protrūkiu“.
Duodamas išsamų interviu, S. Lavrovas apkaltino JAV tariamu bandymu tyčiotis iš Rusijos ir kitų šalių tarptautinėje arenoje.
Kalbėdamas apie Ukrainą, jis pareiškė, kad Maskva yra „pasirengusi bet kokiai baigčiai, tačiau teikiame pirmenybę taikiam sprendimui derybų keliu, gerbiant teisėtus Rusijos saugumo interesus“.
Apibūdindamas, kaip galėtų atrodyti toks taikos susitarimas, aukščiausias Rusijos diplomatas nurodė, kad Kyjivas, be kita ko, turėtų sutikti su Rusijos pretenzijomis į Donecko, Chersono, Luhansko ir Zaporižios sritis. „Vadovaujantis Konstitucija, jos dabar yra Rusijos Federacijos dalis, tokia realybė“, – aiškino jis.
S. Lavrovas apkaltino JAV prezidento Joe Bideno administraciją karo Ukrainoje eskalavimu ir siekiu „palikti (išrinktojo prezidento Donaldo) Trumpo administracijai kuo blogesnį palikimą“.
Jis apibūdino D. Trumpą, kuris į valdžią ateis sausį ir kuris be papildomų paaiškinimų yra pažadėjęs greitai užbaigti karą, kaip „stiprų žmogų“. „Manau, kad jis labai stiprus žmogus, kuris nori rezultatų ir nemėgsta gaišti laiko“, – teigė S. Lavrovas.
Jis taip pat apibūdino Izraelio karinį puolimą Gazos Ruože kaip „kolektyvinę bausmę, kuri prieštarauja tarptautinei humanitarinei teisei“. Be to, S. Lavrovas nurodė, kad Maskva esą yra „labai susirūpinusi“ dėl pastaruoju metu Sirijoje paaštrėjusio smurto – čia ginkluotos sukilėlių grupuotės perėmė daugybę teritorijų iš Basharo al-Assado, kuris yra Rusijos sąjungininkas regione, vyriausybės.
Jis sakė, kad penktadienį planuoja su Turkijos ir Irano pareigūnais pasikalbėti apie padėtį Sirijoje.
Buvęs „Fox News“ laidų vedėjas T. Carlsonas yra dešiniųjų pažiūrų žurnalistas, kuris yra svarbus D. Trumpo sąjungininkas. Anksčiau šiais metais jis tapo pirmuoju JAV žurnalistu, paėmusiu interviu iš V. Putino nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m.
Šis žurnalistikos provokatorius ne vienerius metus Jungtines Valstijas vaizdavo kaip žlungančią šalį, kurią puola demokratai, vadinamajai „woke“ kultūrai atstovaujantys protestuotojai ir komunistai. Palikęs „Fox“, jis ėmė dar intensyviau skleisti dešiniojo sparno sąmokslo teorijas.
9:03 | Rusijos kariuomenė praėjusią parą Ukrainoje neteko dar 1 660 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. gruodžio 6 d. Rusijos kariuomenė Ukrainoje neteko maždaug 750 610 karių, įskaitant dar 1 660 kariškių, kurie buvo likviduoti per praėjusią parą, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Nuo plataus masto karo pradžios Ukrainos gynybos pajėgos taip pat sunaikino 9 514 Rusijos tankų (+8), 19 518 šarvuotųjų kovos mašinų (+46), 21 043 artilerijos sistemas (+20), 1 253 reaktyvinės salvinės ugnies sistemas, 1 020 oro gynybos sistemų, 369 lėktuvus, 329 sraigtasparnius, 20 023 bepiločius orlaivius (+46), 2 857 kruizines raketas (+2), 28 laivus, 1 povandeninį laivą, 30 899 automobilius (+56) ir 3 633 specialiosios technikos vienetus (+3).
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
8:51 | Vokietijos parlamentas svarstys raketų „Taurus“ pristatymą Ukrainai
Vokietijos parlamento žemieji rūmai penktadienį surengs debatus, ar siųsti į Ukrainą ilgojo nuotolio sparnuotąsias raketas „Taurus“, kancleris Olafas Scholzas tam priešinasi.
Pasiūlymą pateikė verslui palanki Laisvųjų demokratų partija (FDP), praėjusį mėnesį pasitraukusi iš O. Scholzo valdančiosios koalicijos.
Raketos „Taurus“ leistų Ukrainai smūgiuoti į karinius taikinius toli už fronto linijos, tačiau parlamentas greičiausiai nepritars FDP pasiūlymui.
Diskusija dėl raketų „Taurus“ Ukrainai Vokietijoje vyksta seniai, Ukraina ne kartą prašė šių raketų, tačiau O. Scholzas griežtai atsisako suteikti jas Kyjivui, nes baiminasi, kad tai įtrauks Vokietiją į karą.
8:32 | Sprogimai prie Krymo tilto: rusai užblokavo eismą
Kerčės sąsiauryje penktadienio rytą griaudėja sprogimai, praneša UNIAN, remdamasi „Telegram“ kanalais.
8:27 | Viešai susikirto Lavrovas ir Blinkenas
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį Maltoje vykusiame metiniame saugumo susitikime susikirto su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu, rašo AP.
7:28 | 53 kariai už 1 kv. km: įvardijo kainą, kurią Rusija moka už Ukrainos teritoriją
Kad Rusija užimtų vieną kvadratinį kilometrą Ukrainos teritorijos, praėjusį rudenį ji netekdavo mažiausiai 53 karių, sako JAV Karo studijų institutas (ISW), rašo UNIAN.
„Kremlius ir toliau patiria didelių nuostolių karių skaičiumi, nes bando pasiekti taktinių laimėjimų vakariniame Donecko regione Rusijos nuolatinių karinių pastangų ir vidutinės trukmės laikotarpio Rusijos ekonomikos pajėgumų sąskaita“, – teigiama ISW ataskaitoje.
Ukrainos generalinio štabo duomenimis, vidutinis Rusijos kasdienių nuostolių skaičius 2024 m. lapkritį pasiekė naują rekordą – 1 523 kariai per dieną. Pirmą kartą per vieną dieną 2024 m. lapkričio 28 d. okupantai patyrė kiek daugiau nei 2 000 karių nuostolius.
Iš viso lapkritį rusai neteko 45 690 karių. Didžiosios Britanijos gynybos ministerija pridūrė, kad 2024 m. lapkritis buvo penktas mėnuo iš eilės, kai okupantų nuostoliai tik didėjo.
Remiantis geolokacijos duomenimis, okupantai per dieną pažengė į priekį maždaug 27,96 kvadratinių kilometrų greičiu ir lapkritį užėmė tik 839 kvadratinius kilometrus Ukrainoje ir Kursko srityje.
ISW nurodė, kad 2024 m. rugsėjį ir spalį rusai taip pat patyrė didelių nuostolių – maždaug 80 110 karių mainais už maždaug 1 517 kvadratinių kilometrų užimtos teritorijos Ukrainoje ir Kursko srityje.
Taigi, 2024 m. rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesiais intensyvių puolamųjų operacijų laikotarpiu okupantai neteko maždaug 125 800 karių, o užėmė 2 356 kvadratinius kilometrus teritorijos. Tai reiškia, kad už kiekvieną užimtą kilometrą žuvo maždaug 53 Rusijos kariai.
„Mažai tikėtina, kad Rusijos riboti gyvosios jėgos ištekliai vidutinės trukmės laikotarpiu pajėgs išlaikyti tokį aukų skaičiaus augimą, todėl tolesnė Vakarų karinė parama Ukrainai išlieka gyvybiškai svarbi, jei Ukraina nori išlaikyti tokį aukų skaičių. Kremliaus siekis išlaikyti iniciatyvą per visą Ukrainos karo veiksmų laikotarpį ir toliau žengti į priekį Rytų Ukrainoje sukėlė dvejopus reikalavimus Rusijos darbo jėgai. Papildomos pastangos didinti Rusijos karių skaičių gali dar labiau destabilizuoti Rusijos ekonomiką, nes Rusija ir toliau kovoja su darbo jėgos trūkumu ir didėjančia infliacija“, – aiškina analitikai.
Anot ISW, rusai gali arba kariauti, arba dirbti Rusijos vidaus ekonomikai, bet ne abiem atvejais vienu metu.
„Artimiausiu metu Kremlius vargu ar sugebės pakankamai patenkinti darbo jėgos poreikį tiek kariuomenėje, tiek Rusijos vidaus ekonomikoje, o papildomi intensyvių puolamųjų operacijų Ukrainoje mėnesiai 2025 m. ir vėliau tik dar labiau apsunkins Rusijos išteklių problemas“, – pabrėžia analitikai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
