100 tūkst zmoniu Hagoje protestavo prirs genocida Gazoje

visas tavo gyvenimas- vienas didelis BANKROTAS.

Karas Ukrainoje yra realybė, kurios iš tikro protingų būtybių pasaulyje neturėtų būti. Bet, kaip sakiau, dažnai būna tai, ko neturėtų būti. Karų pabaigos projektus dažniausiai kuria žmonės, vadinami diplomatais. Tai jie – diplomatai – sakosi išmanantys, kaip reiktų ir kaip nereiktų daryti, kad karai pasibaigtų. Diplomatija yra sutverta tam, kad visi tvarkingai sutartume ir sutarę – kryptingai veiktume. Ukrainos reikalų komentaruose netyčia prasprūdo pastebėjimas, kad pastarųjų dienų ir savaičių diplomatija tapo labai panaši į minėtą Brauno judėjimą. Populiarioji žiniasklaida ir profesionaliosios studijos pilnos šiuolaikinių Machiavelli, Talleyrand, Kissinger, Metternich, Hammarskjold‘ų... bet visas tas šurmulys išties yra kažkas panašaus į žiedadulkių ar molio dalelių „elgesį“. Per kelias diplomatinių peripetijų dienas galima buvo pastebėti ir makiaveliško cinizmo, ir kisingeriško sandėrių meno, ir talleirandiško gudrumo ir visokių „Europos koncertų“. Tikri ir netikri diplomatai, kaip kokia gyvoji ir negyvoji gamta, Brauno judėjimo stiliumi blaškėsi tarp įvairių susitikimų, keitė savo diplomatinius statusus ir vyriausybių vardu darytus pareiškimus.
Iš savo nuojautų patirties pasakysiu, kad tame Brauno judėjime vieniems reikėjo taikos dėl išlikimo, kitiems pergalės su grobiu, dar kažkam taikos dėl verslo, dar kai kam reikia garantijų ramiai netolimai ateičiai (iki kitų rinkimų), dar reikia visokių trąšų, anglies padermių, vadinamų deimantais. Politiniais sprendimai priklauso tiems, kurie populiariai vadinami neprognozuojamais arba nepaaiškinamai,s kur ir kaip juda. Tas karas tai ne tik Ukraina – jo pasekmės globalios – šiluminės energijos pliūpsniai, populiariai vadinamo sprogimais, atsiliepia visiems – iki Afrikos ir pačios Okeanijos. Jei jau reikia tvarkos, tai žinotina, kad tvarka gimsta... iš chaoso
O pabaigai pasakysiu, kad tikrasis mokslas yra suprasti ir paaiškinti, o tikroji diplomatija, - susikalbėti. Šiaip ar taip tarp negyvos ir gyvos gamtos skirtumas yra. Jei mokslininkas Robertas ir nesugebėjo paaiškinti, kur yra skirtumas, tai bent jau tikrai suprato, kas skirtumas yra.
Gal ir visai neat

Jo kalbos sunku klausytis. Nes jis kalba nekaip prezidentas, o kaip koks aferistas, bandantis išvengti atsakomybės.

Sakyčiau nevykę sandoriai......tik palikimas gelbėja...

kurie varo ant trampo yra leftistai. o leftizmas yra smegenu liga, stipriai progresuojanti. paskutine stadija bus, kai pavirs i kažka panašaus , kaip baidenas

Eilinis Š.... pamalimas ir papilstymas iš tuščio į kiaura ir koks ''AŠ svarbus''

Gobšus ir bailus kvailys

Nenori įvesti sankcijų,bijo ir padlaižiauja putkai

''D. Trumpas yra kitoks. Jis įsitvirtina per savo viziją, kuri vadinasi tiesiog MAGA. Jam nereikia jokių visuomenės kiršinimo strategijų, taip vadinamų „skaldyk ir valdyk“, kurios kol kas ypatingai gerai veikė, padėdamos būti reikšmingiems tiek mūsų „išsilavinusiam“, tiek globaliam elitui. Todėl, atėjęs į valdžią, D. Trumpas pastūmė šonan visas „spalvotas“, „klimatines“, „tvarumo“ ideologijas, kaip seniai nusidėvėjusį sąmonės konstrukcijų varžtą. Nežinau, kaip ši D. Trumpo sukelta ideologinė griūtis paveiks Lietuvą, bet gal vis tik mūsų švietimo ministrai pagaliau sužinos, kiek šioje planetoje yra lyčių?
Taigi, jei trumpai – mąstymo klišių keitimo proceso Lietuvoje dar nesimato. Kaip ir to pavasario, kuris pagal kalendorių turėjo ateiti, bet vis dar neateina. Bet pavasaris ateis vis tiek, tačiau su klišėmis, panašu, teks tampytis ilgai.
Čia vėl prisiminiau vieną pokalbį su Ajurvedos gydytoja ir psichologe M. Targakova. Ji pasakojo: „ sergančiam onkologija žmogui aš sakydavau, kad su savo senuoju mąstymu tu jau gyvenimą nugyvenai, todėl, norint pasveikti, reikia sukurti jį visiškai naują, t.y. gimti naujai. Ir kaip jūs manote, kiek žmonių sutikdavo pakeisti savo įsitikinimus? Vienetai.... Visi kiti sutikdavo geriau mirti, nei, pavyzdžiui, atleisti tam ar anam.“
O dabar aš tiesiog nežinau: ar mes galų gale išeisime iš tos iliuzinės realybės, kurioje esame „teisingiausi ir protingiausi“, o iš tiesų, tik iš šalies implantuotų proto konstrukcijų nešiotojai, ar vis tik toliau riedėsime susinaikinimo keliu? Ir dar užlipę ant paspirtukų, kurie vadinasi „nekenčiu D. Trumpo, nes....jis kitoks“?
O Amerikai belieka palinkėti sėkmės, nepabijojus į šiukšlyną išmesti tai, kas jau seniai nudėvėta.''