Svarbiausios dienos naujienos:
23:46 | Aiškėja, kaip pažadą davęs Trumpas galėtų sustabdyti karą: variantų – ne vienas
Išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjai pateikė keletą pasiūlymų, kurie veiksmingai įšaldytų karą Ukrainoje, sustiprindami Maskvos teritorinius laimėjimus, trečiadienį pranešė „The Wall Street Journal“, cituoja „The Moscow Times“.
D. Trumpas, kritikavęs kadenciją baigiančio prezidento Joe Bideno sprendimus dėl Ukrainos, per savo kampaniją pažadėjo užbaigti karą prieš pradėdamas eiti pareigas kitų metų sausį. Jis anksčiau sakė, kad jo „geri santykiai“ tiek su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, tiek su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu bus pagrindas karo pabaigai.
Plačiau skaitykite tv3.lt publikacijoje.
23:02 | Trumpas žada pasikalbėti su Putinu
Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas sakė, kad ketina pasikalbėti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
„Manau, kad kalbėsimės“, – interviu leidiniui „NBC“ sakė D. Trumpas, cituoja „The Moscow Times“.
Jis pridūrė, kad nuo lapkričio 6 dienos kalbėjosi su „maždaug“ 70 pasaulio lyderių, įskaitant Izraelio ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu. D. Trumpas šį pokalbį apibūdino kaip „labai gerą".
21:29 | Po rusų smūgių Zaporižiai žuvusiųjų skaičius išaugo iki 4, sužeistųjų – iki 33
Per Rusijos smūgius Zaporižioje buvo sužeisti 33 žmonės, įskaitant tris vaikus. Keturi žmonės žuvo.
Apie tai per Ukrainos televiziją pranešė Zaporižios regioninės karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas.
„Nuo praėjusios nakties priešas atakuoja Zaporižios sritį valdomomis bombomis. Naktį buvo smogta gyvenvietėms, esančioms netoli fronto linijos: buvo apšaudytas Orichivas, Mala Tokmačka ir Komyšuvacha. Ryte, 9 val., buvo paskelbtas oro pavojus dėl grėsmės, kad priešas paleis valdomas bombas, todėl mieste nuo pat ryto tvyrojo įtampa. O vėliau, nuo 14.17 iki 14.26 val. priešas į Zaporižią paleido šešias valdomas bombas, atakuodamas tik civilinę infrastruktūrą“, – sakė regiono vadovas.
Pasak I. Fiodorovo, pirmoji sklandanti bomba pataikė į penkiaaukštį pastatą ir atnešė daug nuostolių bei aukų. Antroji, trečioji ir ketvirtoji valdomos bombos smogė privačiam gyvenamajam sektoriui. Kai kurie namai, ką tik suremontuoti po ankstesnių valdomų bombų atakų, vėl buvo apgadinti.
„Dar viena KAB (valdoma bomba - red.) pataikė į regiono onkologijos kliniką, kurioje taip pat buvo sunkiai sužeistas vienas gydytojas, o daug sužeistųjų buvo nugabenta į regiono klinikinę ligoninę. Pacientų ir gydytojų evakuacija tiesiai iš regioninio onkologijos centro jau baigta“, – sakė I. Fiodorovas.
Be to, pasak regiono gubernatoriaus, dar viena sklandanti bomba pataikė į privatų gyvenamąjį sektorių. Šiuo metu žinoma, kad buvo sužeisti 33 žmonės, įskaitant tris vaikus, iš kurių dviejų būklė ypač sunki. Keturi žmonės žuvo. Gelbėjimo operacija tęsiama.
20:53 | Zelenskis: Ukraina padarė „nuostolių“ už Rusiją kovojančioms Šiaurės Korėjos pajėgoms
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pasakė, kad Šiaurės Korėjos kariai jau kaunasi Rusijos pusėje ir mūšio lauke jau spėjo patirti „nuostolių“.
Budapešte po Europos viršūnių susitikimo kalbėdamas su žurnalistais V. Zelenskis sakė, kad Rusijos vakaruose esančiame Kursko regione dislokuota 11 000 Šiaurės Korėjos karių ir pridūrė: „Kai kurie iš jų jau dalyvavo karo veiksmuose prieš Ukrainos kariuomenę. Jau yra užfiksuota ir nuostolių“.
20:30 | Analitikas: Trumpo pergalė gali paskatinti Ukrainą pergalvoti branduolinės valstybės statuso atkūrimą
Donaldo Trumpo pergalė JAV rinkimuose gali išjudinti Ukrainą pergalvoti branduolinės valstybės statuso atkūrimą, leidinio „Foreign Policy“ nuomonių skiltyje rašo politikos analitikas Casey’is Michelis, cituoja UNIAN.
Analitikas priminė, kad spalį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neva išdėstė strateginę Ukrainos perspektyvą – arba įstoti į NATO, arba gauti branduolinių ginklų. Nors Ukrainos lyderio pareiškimas gali šokiruoti Vakarų bendruomenę, tiems, kurie atkreipia dėmesį į Vladimiro Putino planus, šie žodžiai tikrai nebuvo staigmena, mano analitikas.
„Kai Ukrainos valstybingumui ir tapatybei, atsižvelgiant į Rusijos genocidines pastangas, gresia pavojus, bet kuri tauta, žinoma, ieškos bet kokio galimo išlikimo varianto“, – pažymi C. Michelis.
Analitikas priminė, kad po SSRS žlugimo Vakarai, ir ypač JAV, aktyviai darė spaudimą Ukrainai, versdami ją atsikratyti branduolinio arsenalo, kurį Kyjivas paveldėjo iš SSRS. Tuo pačiu metu „aiškūs pareigūnų įspėjimai Ukrainoje“ buvo ignoruojami.
Kol Jungtinės Valstijos spaudė Ukrainą atsisakyti savo branduolinių ginklų, Rusijos kariuomenė vis dar rėmė prorusiškus separatistus Moldovoje ir jau buvo pradėjusi ginkluotos intervencijos į šiaurės Gruziją programą.
Analitikas pripažino, kad šiandien tarp daugelio ukrainiečių yra plačiai paplitusi nuomonė, kad branduolinio arsenalo atsisakymas buvo istorinio masto klaida. Galų gale, po Rusijos Federacijos įsiveržimo į Ukrainą, net pats Billas Clintonas išreiškė apgailestavimą, kad jis, kaip JAV prezidentas, stengėsi nuginkluoti Ukrainą.
„Tai sugrąžina mus prie Trumpo perrinkimo ir Zelenskio naujausių komentarų. (...) Tai neįvyks akimirksniu, bet jei NATO ir toliau uždarys duris Ukrainos narystei – ir JAV branduoliniam skėčiui – tada branduolinis Kyjivas bus vienintelis logiškas variantas, kuris liks„ABC“ – apibendrino analitikas C. Michelis.
18:38 | Zelenskis Budapešte: „Taika – atlygis tik stipriesiems“
„Parodydami silpnumą ar išduodami Europos pozicijas nenusipirksime teisingos taikos“, – sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Budapešte susirinkusiems Europos lyderiams.
„Taika yra atlygis tik stipriesiems“, – sakė V. Zelenskis platformoje „X“, pabrėždamas atgrasymo svarbą ir Europos šalių kaip sąjungininkių vertę Amerikai.
Kalbėdamas apie raginimus Ukrainai atiduoti žemes arba daryti nuolaidas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kad būtų nutrauktas karas, V. Zelenskis sakė, kad tai „nepriimtina Ukrainai ir savižudiška visai Europai“.
„Rusija pradėjo šį karą ne todėl, kad jai reikėjo daugiau teritorijos. Rusija turi daugiau žemės nei bet kas kitas. Ji nori pasaulinės galios, iš pradžių Ukrainos, o paskui ir visų jūsų kontrolės, kaip kadaise, sovietų ar imperinės valdžios laikais“, – sakė V. Zelenskis.
„Turime stumti Rusiją teisingos taikos link. Teisinga taika bus bendra pergalė“, – sakė jis, pridurdamas, kad V. Putinas supranta tik karą ir „tik spaudimu jį galima sustabdyti“.
„Ukraina turi nuspręsti, kas turėtų ir ko neturėtų būti šio karo užbaigimo darbotvarkėje“, – sakė V. Zelenskis.
17:59 | Per rusų smūgį Zaporižiai žuvusių žmonių skaičius padidėjo iki 4
Žmonių, žuvusių per rusų smūgį netoli fronto linijos Ukrainos pietryčiuose esančiai Zaporižiai, skaičius padidėjo iki keturių, ketvirtadienį pranešė pareigūnai.
„Dėl Rusijos smūgių Zaporižiai žuvusių žmonių skaičius padidėjo iki keturių. Dar 18 žmonių buvo sužeisti“, – sakoma gelbėjimo tarnybų pranešime socialiniuose tinkluose.
Anksčiau Zaporižios srities gubernatorius socialiniuose tinkluose paskelbė, kad per smūgį buvo apgadinta ligoninė, žuvo vienas ir buvo sužeista dar 10 žmonių, įskaitant mediką ir vaiką.
17:29 | Danijos premjerė pritaria D. Trumpui, kad Europa turėtų labiau padėti Ukrainai
Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen iki Budapešte ketvirtadienį vykusio Europos politinės bendrijos viršūnių susitikimo kalbėdama su žurnalistais pasakė, kad sutinka su išrinktuoju JAV prezidentu Donaldu Trumpu, jog Europa turėtų sugebėti savarankiškiau padėti Ukrainai.
„Mes daugiau nei dvejus su puse metų glaudžiai bendradarbiavome su amerikiečiais, teikdami pagalbą Ukrainai ir tikiuosi, kad tą darysime toliau. Bet aš pritariu būsimam prezidentui Donaldui Trumpui, kuris sako, kad Europa turi gebėti pati padaryti daugiau. Aš visiškai su tuo sutinku“, – pasakė M. Frederiksen, atsakydama į klausimą, ar Europa sugebės savo jėgomis padėti Ukrainai, jei Jungtinių Valstijų teikiamos pagalbos apimtys imtų ir sumažėtų.
Tuo pat metu M. Frederiksen pabrėžė, kaip svarbu palaikyti gerus Jungtinių Valstijų ir Europos santykius, nes „transatlantinis aljansas mums, europiečiams, yra svarbiausias“.
„Žinoma, Ukraina yra pirmoje mūsų prioritetų sąrašo vietoje, bet apskritai turime formuoti stipresnę Europos gynybą“, – pridūrė M. Frederiksen.
17:02 | Ukrainiečių pareigūnas: per rusų smūgį Zaporižiai apgadinta ligoninė, žuvo žmogus
Per rusų smūgį netoli fronto linijos Ukrainos pietryčiuose esančiai Zaporižiai buvo apgadinta onkologijos ligoninė, žuvo vienas ir buvo sužeista dar 17 žmonių, įskaitant mediką ir tris vaikus. Vienai mergaitei – vos 4 mėnesiai.
„Vienas žmogus žuvo, o dar 10, įskaitant vienų metų vaiką, buvo sužeisti. Dviejų (sužeistų) žmonių, įskaitant sveikatos apsaugos darbuotoją, būklė sunki“, – parašė gubernatorius Ivanas Fedorovas.
„Rusijos kariuomenė užpuolė miestą su aviacinėmis bombomis. Sugriautas gyvenamasis daugiabutis, privatūs namai, apgadintas onkologijos ligoninės pastatas. Šiuo metu ieškoma žmonių po griuvėsiais“, – socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
16:37 | Zelenskis: po D. Trumpo pergalės rinkimuose JAV ir Europos ryšiai negali nutrūkti
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad po Donaldo Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose JAV ir Europos ryšiai negali nutrūkti.
„Tikimės, kad Amerika taps stipresnė. Būtent tokios Amerikos reikia Europai. O Amerikai reikia stiprios Europos. Tai ryšys tarp sąjungininkų, kurį reikia vertinti ir kurio negalima prarasti“, – Europos lyderių susitikime Budapešte sakė V. Zelenskis.
16:19 | Tuskas: niekas nežino, kokių veiksmų Trumpas imsis Ukrainos atžvilgiu
Šiandien niekas pasaulyje negali būti tikras, kokių veiksmų JAV prezidento rinkimus laimėjęs Donaldas Trumpas imsis Rusijos karo Ukrainoje atžvilgiu, ketvirtadienį ryte Varšuvoje vykusioje spaudos konferencijoje pasakė Lenkijos vyriausybės vadovas Donaldas Tuskas.
„Mes tikrai galime tikėtis, kad jo prezidentavimas bus dinamiškas ir turėtume būti pasirengę tam, kad viskas bus kitaip nei prezidentu buvus Joe Bidenui. Ką mums tai reiškia, kalbant apie svarbų saugumo – tai yra Ukrainos, Rusijos ir karo klausimą? Ar tai reiškia, kad Vašingtone pasikeis frontas? Nežinau, ar kas nors pasaulyje galėtų užtikrintai atsakyti į šį klausimą. Pastaraisiais metais girdėjome įvairių nuomonių, įvairių pasiūlymų įvairiais klausimais“, – pabrėžė D. Tuskas.
Lenkijos premjeras pastebėjo, kad D. Trumpas yra „reiklus partneris“, tačiau, 2014–2019 m., tai yra pirmosios nuo 2017 m. iki 2021 m. trukusios D. Trumpo kadencijos metu pirmininkaudamas ES Tarybai D. Tuskas su juo užmezgė „gerus santykius“.
Anot ministro pirmininko. D. Trumpas politikoje atvirai vadovaujasi vienu principu: jis yra „tam tikra prasme nenuspėjamas“.
„Dažnai, be kita ko ir asmeninių pokalbių su Donaldu Trumpu metu girdėjau, kad tai yra geras būdas ką nors užklupti netikėtai. Kartais jis taip užklumpa sąjungininkus, kartais – priešus“, – pabrėžė D. Tuskas.
Todėl, pasak D. Tusko, galima tikėtis „dinaminio prezidentavimo“, kuris skirsis nuo to, kaip prezidentavo J. Bidenas. Tuo pačiu jis patikino, kad, nepaisant „įvykių dinamikos“, Lenkija turėtų pati priimti sprendimą ir elgtis taip, kaip geriausia jos interesais.
D. Tuskas atkreipė dėmesį, kad su naujai išrinktu JAV prezidentu susitiks „artimiausioje ateityje“. Tuo tarpu Baltiesiems rūmams dar keletą savaičių toliau vadovaus J. Bidenas, todėl padėtis fronte ir bendri Lenkijos ir Amerikos interesai „reikalauja brandos ir rimties“.
„Žinau, ką turiu padaryti drauge su mūsų draugais Amerikoje ir neleisiu sau rizikuoti“, – pareiškė Lenkijos ministras pirmininkas.
Jis taip pat paneigė Lenkijos užsienio reikalų ministro pavaduotojo Władysławo Bartoszewskio žiniasklaidai perduotą informaciją, kad D. Tuskas neva telefonu kalbėjosi su D. Trumpu. Ministras pirmininkas pažadėjo išsiaiškinti, iš kur W. Bartoszewskis gavo tokią melagingą naujieną.
Donaldas Trumpas, surinkęs reikalingą skaičių rinkikų balsų, trečiadienį dar kartą tapo JAV prezidentu.
15:32 | Zelenskis: mums ginklų reikia, o ne palaikymo derybose
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis priminė Europos šalims, kad Rusijos puolamai valstybei dabar reikia atitinkamo kiekio ginkluotės, o ne „palaikymo derybose“.
Ukrainos prezidentas, kalbėdamas ES šalių lyderių susitikime Vengrijoje akcentavo būtinybę suteikti Ukrainai karinę pagalbą, o ne kalbėti apie „palaikymą derybose“.
„Apsikabinimai su Putinui nepadės. Kai kurie jūsų su juo glėbesčiuojasi jau 20 metų, ir viskas tik blogiau. Jis galvoja tik apie karus ir jis nepasikeis. Tik spaudimu galima jį paveikti“, – paaiškino V. Zelenskis.
„Daug kalbama apie poreikį nusileisti (Rusijos prezidentui Vladimirui) Putinui (...), padaryti tam tikrų nuolaidų. Tai nepriimtina Ukrainai ir savižudiška visai Europai“, – sakė V. Zelenskis Europos lyderių susitikime Vengrijoje.
Anot „Euronews“, europiečiai baiminasi, kad Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas į šį ES vadovų susitikimą netikėtai vaizdo ryšiu pajungs rinkimus laimėjusį JAV prezidentą Donaldą Trumpą.
Tai „gali būti paskutinės minutės staigmena ir sukelti neigiamą reakciją salėje“.
14:55 | Macronas: Europa negali visam laikui patikėti savo saugumo amerikiečiams
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį Europos lyderių susitikime pareiškė, kad žemynas turi įtvirtinti savo saugumo nepriklausomybę nuo JAV ir ginti savo interesus.
„Neturime visam laikui patikėti savo saugumo Amerikai“, – teigė E. Macronas ir pabrėžė, kad į Baltuosius rūmus sugrįžęs Donaldas Trumpas teisėtai „gins Amerikos žmonių interesus“.
„Ar esame pasirengę ginti Europos žmonių interesus?“ – klausė jis.
14:08 | Donecko srities gyvenvietėse, kuriose paskelbta priverstinė evakuacija, dar yra 234 vaikai
Donecko srities gyvenvietėse, kuriose vyksta priverstinė vaikų evakuacija kartu su jų tėvais ar kitais teisėtais atstovais, dar yra 177 šeimos, auginančios 234 vaikus.
Tai per spaudos konferenciją pranešė Donecko srities karinės administracijos vaikų reikalų tarnybos vadovė Julija Ryžakova, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Prie 10 gyvenviečių prisidėjo dar septynios Velyka Novosilkos kaimiškosios teritorinės bendruomenės gyvenvietės, kuriose paskelbta priverstinė evakuacija. Šios dienos duomenimis, 17-oje gyvenviečių dar liko 234 vaikai, tai – 177 šeimos“, – sakė pareigūnė.
Ji pažymėjo, kad daugiausia vaikų, kaip ir anksčiau, yra likę Kostiantynivkos ir Pokrovsko bendruomenėse.
Pasak J. Ryžakovos, 2023 metų balandžio 7 d. Donecko srityje prasidėjusi priverstinė vaikų su šeimomis evakuacija tęsiama, praėjusią savaitę iš regiono buvo evakuota dar 217 vaikų, kurie auga 170-yje šeimų.
Rusijos kariuomenė nuolat apšaudo Donecko sritį, beveik kasdien priešas žudo ir žaloja civilius gyventojus, griauna namus, įmones, energetikos, dujų ir kitus infrastruktūros objektus. Donecko sritis turi ilgiausią fronto liniją, kuri sudaro apie 300 km.
Regione tęsiama privaloma gyventojų evakuacija. Donecko srityje liko apie 327 tūkst. civilių.
13:01 | Kryme vyras nuteistas kalėti 13 metų už šnipinėjimą
Ketvirtadienį Maskvos aneksuotame Kryme vyras buvo nuteistas kalėti 13 metų dėl kaltinimų šnipinėjimu.
Rusijos valdžia 2014 m. užgrobtame Kryme nuolat įkalina žmones, kaltinamus, kad dirba Ukrainai.
Krymo Aukščiausiasis Teismas paskelbė nuteisęs 36 metų A. Dovganą už „išdavystę“ dėl šnipinėjimo. Pranešime sakoma, kad jis rinko ir perdavė informaciją, kuri gali būti panaudota prieš Rusijos armiją. Teismo procesas vyko už uždarų durų.
Pastaraisiais mėnesiais Rusija kiekvieną savaitę skelbia apie bylas dėl išdavystės. Rusijos pajėgoms tęsiant karą Ukrainoje, Maskva ėmėsi didelio masto susidorojimo su kitaminčiais.
12:31 | Zelenskis pirmą kartą nuo karo pradžios atvyko į Vengriją ir susitiko su Orbanu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmą kartą nuo karo pradžios atvyko į Vengriją ir susitiko su šalies premjeru Viktoru Orbanu, praneša „Kanal 24“. Pastarasis ne kartą kritiškai pasisakė dėl Ukrainos ir lankėsi Maskvoje.
Ketvirtadienį Vengrijoje prasideda Europos politinės bendrijos aukščiausiojo lygio susitikimas.
11:42 | CNN: Ukraina netrukus susidurs su žiauria realybe
Ukraina ir jos NATO sąjungininkės kelis mėnesius ruošėsi galimai Donaldo Trumpo pergalei JAV rinkimuose. Buvo žongliruojama mintimis apie stiprų JAV prezidentą, kuris galėtų būti griežtas sąjungininkas ir galėtų užtikrinti priimtiną taiką Ukrainoje.
Vis dėlto tai tebuvo tik guodžianti fikcija, rašo CNN. Kyjivo laukia sunkus kelias.
11:29 | Iš Rusijos jau girdėti raginimai Vakarams pradėti derybas, kad sustabdytų „Ukrainos gyventojų naikinimą“
Rusijos Saugumo Tarybos vadovas Sergejus Šoigu ketvirtadienį pareiškė, kad Vakarų laukia pasirinkimas: arba pradėti derybas su Maskva dėl Ukrainos, arba tęsti jos gyventojų „naikinimą“.
„Dabar, kai padėtis kovos teatre nėra palanki Kyjivui, Vakarai susiduria su pasirinkimu: tęsti (Kyjivo) finansavimą ir Ukrainos gyventojų naikinimą arba pripažinti esamą tikrovę ir pradėti derybas“, – per buvusių sovietinių valstybių karinio aljanso susitikimą sakė buvęs Maskvos gynybos ministras S. Šoigu.
10:25 | Pietų Korėjos prezidentas neatmeta galimybės siųsti ginklus Ukrainai
Svarbi ginklų eksportuotoja Pietų Korėja neatmeta galimybės tiesiogiai tiekti ginklus Ukrainai, ketvirtadienį sakė prezidentas Yoon Suk Yeolas, leidęs suprasti, kad ligšiolinė Seulo pozicija šiuo klausimu gali pasikeisti.
Yoon Suk Yeolas taip pat atskleidė, kad telefonu kalbėjosi su išrinktuoju JAV prezidentu Donaldu Trumpu, juodu aptarė Šiaurės Korėją ir šis pokalbis padėjo pagrindą jų susitikimui „artimiausioje ateityje“.
Pietų Korėja nuo seno laikosi politikos netiekti ginklų kariaujančioms šalims, tačiau leido suprasti, kad Pchenjanui išsiuntus į Rusiją karius padėti Maskvai kariauti su Ukraina tai gali pasikeisti.
„Dabar, priklausomai nuo Šiaurės Korėjos įsitraukimo lygio, pamažu etapais pakoreguosime savo paramos strategiją“, – per spaudos konferenciją Seule sakė Yoon Suk Yeolas. „Tai reiškia, kad neatmetame galimybės tiekti ginklus“, – pridūrė jis.
Šiaurės Korėja yra viena svarbiausių Rusijos plataus masto puolimo Ukrainoje rėmėjų. Seulas ir Vakarai jau seniai kaltina Pchenjaną tiekiant Maskvai artilerijos sviedinius ir raketas jos karui Ukrainoje. Remiantis žvalgybos pranešimas, Šiaurės Korėja išsiuntė į Rusiją apie 10 tūkst. karių, o tai rodo dar didesnį įsitraukimą į konfliktą ir sukėlė pasipiktinimą Seule, Kyjive bei Vakarų sostinėse.
Yoon Suk Yeolas sakė, kad jo biuras stebi, kaip rutuliojasi įvykiai, susiję su Šiaurės Korėjos karių veiksmais, o jei nuspręs tiekti Kyjivui ginklus, pirmoji siunta bus gynybinė.
Yoon Suk Yeolas sakė, kad per pokalbį su D. Trumpu, įvykusį prieš spaudos konferenciją, jiedu aptarė daugybę su Šiaurės Korėja susijusių klausimų ir susitarė dėl susitikimo akis į akį.
„Sutarėme susitikti artimiausiu metu (...) Tikiu, kad bus galimybė susitikti šiais metais“, – sakė Pietų Korėjos prezidentas, užimantis griežtesnę nei pirmtakas poziciją branduolinius ginklus turinčios Šiaurės Korėjos atžvilgiu ir stiprinantis ryšius saugumo srityje su sąjungininku Vašingtonu.
Nuo tada, kai 2019 m. Hanojuje žlugo antrasis Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno viršūnių susitikimas su tuometiniu prezidentu D. Trumpu, Pchenjanas atsisakė diplomatijos, dar intensyviau kuria ginklus ir atmeta Vašingtono pasiūlymus derėtis.
Eidamas pareigas D. Trumpas tris kartus susitiko su Kim Jong Unu, pirmasis susitikimas įvyko 2018 m. birželį Singapūre, tačiau pažangos siekiant sustabdyti Pchenjano branduolinių ginklų programą nebuvo. Per rinkimų kampaniją D. Trumpas sakė: „Manau, kad jis manęs pasiilgo“. Jis taip pat sakė, kad „malonu sutarti su žmogumi, turinčiu daug branduolinių ginklų“.
Pasak ekspertų, negalima atmesti galimybės, kad į Baltuosius rūmus grįžęs D. Trumpas ir Kim Jong Unas užmegs dialogą.
10:20 | Naktį rusai atakavo Odesą dronais, sužeistas žmogus
Rusijos kariškiai naktį atakavo Odesą bepiločiais orlaiviais, nukentėjo daugiaaukščiai gyvenamieji namai ir automobiliai, sužeistas 30-metis vyras.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Odesos srities karinės administracijos vadovas Olehas Kiperis, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Pareigūno duomenimis, krintančios priešo bepiločių orlaivių nuolaužos apgadino vienuolikos aukštų gyvenamojo namo fasadą ir langus, 14 automobilių ir dujotiekį (gaisras nekilo). Taip pat nukentėjo dviejų šalia esančių penkiaaukščių gyvenamųjų namų langai.
„Prašymų dėl iškeldinimo negauta, šildymo punkto nereikia. Visos atitinkamos tarnybos dirba vietoje", – informavo srities karinės administracijos vadovas.
Pasak O. Kiperio, vyras sužeistas nesunkiai. Gydytojai jam suteikė pagalbą vietoje.
Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos specialistai suteikė psichologinę pagalbą penkiems žmonėms. Teisėsaugininkai fiksuoja priešo atakos padarinius.
9:23 | Aiškėja, koks galėtų būti Trumpo taikos Ukrainoje planas: punktuose – ir narystės NATO atsisakymas
Donaldo Trumpo karo Ukrainoje pabaigos plane gali būti punktas Ukrainai 20 metų atsisakyti narystės NATO. D. Trumpo karo pabaigos plano detales skelbia „The Wall Street Journal“, rašo UNIAN.
Sąraše taip pat gali būti reikalavimas įšaldyti fronto liniją.
Anot šaltinių, D. Trumpas nėra patvirtinęs konkretaus plano, nors jo patarėjai yra pateikę konkrečių siūlymų. Vienas jų – kad Ukraina pasižadėtų 20 metų nestoti į NATO. Vis dėlto JAV, kaip sako šaltiniai, toliau tiektų paramą Ukrainai.
Taip pat siūloma įšaldyti fronto liniją, abi šalys turėtų sutikti su demilitarizuota zona. Tačiau kol kas neaišku, kas kontroliuotų šią zoną, vienas patarėjas sakė, kad ten nebūtų JAV karių.
„Galime teikti mokymus ir kitą paramą, tačiau ginklo buožė bus europietiška. Mes nesiųsime amerikiečių vyrų ir moterų palaikyti taikos Ukrainoje. Ir už tai nemokėsime. Tegul tai daro lenkai, vokiečiai, britai ir prancūzai“, – cituojamas D. Trumpo komandos narys.
Šių metų pradžioje Keithas Kelloggas ir Fredas Fleitzas, dirbę pirmos D. Trumpo kadencijos metu Baltuosiuose rūmuose, pristatė jam veiksmų planą, pagal kurį būtų sustabdytas ginklų tiekimas Ukrainai, kol Kyjivas sutiks pradėti taikos derybas su Rusija. Ukraina galėtų bandyti susigrąžinti prarastas teritorijas, tačiau tai turėtų padaryti diplomatinėmis derybomis.
Kurios iš šių strategijų laikysis D. Trumpas, dar neaišku. Tačiau bet koks bandymas pradėti taikos derybas tarp Ukrainos ir Rusijos susidurs su daugybe kliūčių, pažymi leidinys.
Pirma, Ukraina ir Rusija vis dar turi labai skirtingus karinius tikslus ir nėra linkusios jų keisti.
Be to, gali būti, kad stipriai priešinsis kai kurios NATO sąjungininkės, kurios Rusijos agresiją prieš Ukrainą laiko tiesiogine grėsme jų šalims.
Tuo tarpu V. Zelenskį, kurio šalis yra labai priklausoma nuo JAV karinės ir finansinės pagalbos, gali būti lengviau priversti derėtis.
8:39 | Rusai siunčia Šiaurės Korėjos kariškius į pozicijas prie Sudžos
Rusai stengiasi maksimaliai užmaskuoti kariškius iš KLDR, kuriuos jie telkia Kursko srities teritorijoje.
Tai radijo stoties „Radio NV“ laidoje pareiškė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka, praneša „Ukrinform“.
„Jie (Šiaurės Korėjos kariškiai) išskirstomi po įvairius Rusijos dalinius. Jie aprengti rusiškomis uniformomis. Stengiamasi juos maksimaliai užmaskuoti ir, sakykime taip, prilyginti visaverčiams rusams, kurie kariauja. Jie atsargiai siunčiami į pozicijas... į šiaurę, vakarus ir rytus nuo Sudžos miesto. Kartais jie būna už 30 kilometrų, kai kurie privedami arčiau... Kursko srityje jau yra daugiau nei 11 tūkstančių šiaurės korėjiečių“, – sakė A. Kovalenka.
Anot jo, didžioji dalis Šiaurės Korėjos kariškių šiuo metu treniruojasi realių karo veiksmų sąlygomis.
„Jie, be kita ko, mokomi naudotis FPV dronais ir žvalgybiniais bepiločiais orlaiviais, jiems rodomos smogiamųjų dronų „Lancet“ galimybės“, – sakė pareigūnas.
Be to, pasak A. Kovalenkos, rusai bando išmokyti Šiaurės Korėjos kariškius aptikti minavimo zonas.
„Šiuolaikinis karas skiriasi nuo to, kas žinoma apie karą Korėjos pusiasalyje. Viena vertus, Kim Jong-uno tikslas – turėti karo veiksmuose užgrūdintų karių, tarp jų yra karininkų, kurie turi išmokti vadovauti kariuomenei tikro karo sąlygomis. Kad jie grįžtų į KLDR ir perteiktų šias žinias“, – aiškino A. Kovalenka.
„Rusijos karinė vadovybė iškėlė užduotį per mėnesį, bet iš tikrųjų greičiausiai prireiks trijų mėnesių, apmokyti KLDR kariškius, kad jie galėtų pakeisti rusus fronto linijoje“, - pareiškė Kovos su dezinformacija centro vadovas.
„Jie turi pakeisti rusų dalinius, kurie bus permesti į rytus. Taip planuoja rusai. Iš pradžių jie juos laiko Kursko ir Belgorodo srityse. Galima prognozuoti, kad ateityje norima permesti į rytus apie 7 tūkst. Rusijos kareivių ir pakeisti juos šiaurės korėjiečiais, kurie arba liks gyvi, arba ne“, – apibendrino A. Kovalenka.
Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Kursko srityje jau yra 11 tūkst. kariškių iš Šiaurės Korėjos.
8:01 | Kyjive krito numuštų rusų dronų nuolaužos
Kyjivo Solomiankos ir Obolonės rajonuose krito numuštų rusų dronų nuolaužos.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Kyjivo miesto karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Per Rusijos bepiločių orlaivių ataką krintančios nuolaužos užfiksuotos dar dviejuose Kyjivo rajonuose – Obolonėje ir Solomiankoje. Obolonėje – preliminariais duomenimis, verslo centro viršutiniame aukšte – kilo gaisras. Informacijos apie nukentėjusiuosius negauta“, – rašoma pranešime.
Solomiankos rajone nuolaužos nukrito pramonės įmonės teritorijoje. „Šiuo metu taip pat neturime patikimos informacijos apie nukentėjusiuosius“, – pridūrė Kyjivo miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Popko.
Netrukus Kyjivo miesto karinės administracijos atstovai patikslino: "Salomiankos rajone nuolaužos nukrito medicinos centro teritorijoje. Informacija apie sugriovimus ar nukentėjusiuosius tikslinama“.
Savo ruožtu miesto meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad iš įmonės teritorijos Solomiankos rajone į ligoninę nugabentas vienas sužeistasis. „Tame pačiame rajone krintančios drono nuolaužos sukėlė gaisrą privačioje medicinos įstaigoje. Vyksta evakuacija“, – parašė jis.
Anot mero, Solomiankos rajone drono nuolaužos nukrito ir privataus namo kieme, atviroje teritorijoje kilo gaisras.
Anksčiau buvo pranešta, kad Kyjivo Pečorų rajone rusų drono nuolaužos nukrito ant daugiaaukščio gyvenamojo namo ir sukėlė gaisrą. Preliminariais duomenimis, žmonės nenukentėjo.
7:25 | Įvyko Zelenskio ir Trumpo pokalbis: apie ką kalbėjosi prezidentai?
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis telefonu kalbėjosi su išrinktuoju JAV prezidentui Donaldu Trumpu ir pasveikino jį su pergale rinkimuose.
Apie tai valstybės vadovas pranešė savo „Telegram“ kanale.
„Turėjau puikų pokalbį su prezidentu Trumpu ir pasveikinau jį su istorine pergale – jo nuostabi kampanija leido pasiekti šį rezultatą. Pagyriau jo šeimą ir komandą už puikų darbą“, – parašė V. Zelenskis.
Abu lyderiai susitarė palaikyti glaudų dialogą ir skatinti dvišalį bendradarbiavimą.
„Tvirta ir nepajudinama JAV lyderystė yra gyvybiškai svarbi pasauliui ir teisingai taikai“, – sakė V. Zelenskis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Paaiškėjo ir pagrindinė priežastis, kodėl nelaimėjo ponia Kamala:apie 20mln mažiau demokratų ėjo balsuoti nei 2020ais, kai už pirdylą balsavo taip pat šiek tiek mažiau nei 2020ais. Tie nėjo balsuoti, nes manė kad Baidenas daro ''palestiniečių genocidą'' tačiau po to jie labai nustebs kai pirdyla Trampas visiškai leis ponui Netanjahu daryti su Gaza ką tik nori
Iš kitos pusės, Trampas padės ir Zelenskiui, nes žydas žydui padeda, o pasaulį valdo žydai. Ir visai nesvarbu ką jis prieš rinkimus žadėjo, jis po inauguracijos elgsis kitaip. Kitaip tariant, Trampas daug ką blinkevičiūtins.
Tuo tarpu senas Irano pirdyla Khamenei jau krauna į rudą pampersą, žino kad Trampas Izraeliui duos viską, kad Irano chuntą nusiųstų pas 72 cielkas
Tuo tarpu Rusijoje didžiulis sviesto deficitas:jie jau perka sviesta iš arabų, bet paaiškėjo kad sviestas-pagamintas Ukrainoje! Taip išeina, Rusija remia kaip sakoma ''Kyivo režimą''
ŠLOVĖ Ukrainai, Izraeliui, ir Lietuvai!
