„Firma“ atlieka aktyvų vaidmenį įamžinant melą apie mus“, – žymiajame interviu sakė Sasekso hercogienė Meghan Markle. Prieš 26 metus ne mažiau skandalingame interviu princesė Diana, tuometinio britų sosto įpėdinio žmona, minėjo „privilegijuotųjų sluoksnį“ (angl. establishment).
BBC atskleidė, kas slypi už šių sąvokų ir kodėl abi šios moterys taip ir nesugebėjo sutarti su „firma“.
Karališkoji „firma“ ir jos nariai
Iš visų karališkųjų Europos šeimų britų yra pati skaitlingiausia: Elžbieta II ir velionis princas Philipas turėjo keturis vaikus, kiekvienas iš jų turi po du savo vaikus – o pastarieji, savo ruožtu, taip pat turi vaikų (princas Williamas, pavyzdžiui, turi tris). Daugelis tiesioginių karalienės palikuonių, kaip ir sutuoktinių, yra apdovanojami titulu HRH – jo/jos karališkoji didenybė.
Viso šiuo metu yra 16 suaugusių, Elžbietos II vardu dirbančių, karališkosios šeimos narių. Visi jie užsiima įvairių paramos ir visuomeninių organizacijų mecenavimo veikla, o taip pat atstovauja karališkąją šeimą iškilmingų renginių metu.
Tačiau ne visi jie yra vienodo statuso: monarchijos lyderių gretose – taip vadinamieji „vyresnieji karališkosios šeimos nariai“. Žiniasklaidoje teigiama (oficialios informacijos šiuo klausimu iš Bekingemo rūmų faktiškai nėra), kad tie pagrindiniai sprendimų priėmėjai yra „Aštuonių firma“.
Į ją įtraukta pati karalienė, trys jos vaikai – Charlesas, Anna ir Edwardas, Charleso ir Edwardo sutuoktinės, o taip pat vyriausiasis Elžbietos II anūkas Williamas, bei jo žmona Kate.
Pažymima, kad į šį „elitinio elito“ sąrašą jau kelerius metus nebuvo įtraukiamas neseniai miręs karalienės vyras princas Philipas. Greitai šimtmetį turėjęs švęsti karališkosios šeimos atstovas 2017-aisiais „išėjo į pensiją“, atsisakęs visų savo visuomeninių pareigų ir viešumoje pasirodydavo itin retai.
Nėra „firmoje“ ir karalienės sūnaus princo Andrew: jis savo karališkuosius įsipareigojimus sustabdė po Jeffrey Eipsteino skandalo.
2020-aisiais savo įsipareigojimų atsisakė princas Harry ir Meghan Markle. Jie, skirtingai nuo Philipo ir Andrew, ateityje negalės naudotis HRH titulo privalumais.
Siaurąja prasme „firma“ – tai ir yra amžiumi vyriausi karališkosios šeimos nariai. Tačiau minėdama šį terminą savo interviu, Meghan Markle, tikėtina, turėjo omenyje kiek platesnę sąvoką, kuri apibrėžia visą monarchiją aptarnaujantį aparatą.
„Kalbant apie „Firmą“, dažniausiai yra turima omenyje sistema, veikiantis mechanizmas, apraizgiusi karališkąją šeimą. Tai tarsi parodo, kad ši šeima – ne tik asmenų grupė, tačiau ir tam tikra profesionali bendruomenė. Windzorai – ne tik šeima tiesiogine prasme. Kiekvienas iš jų nėra tik tėvas, mama, močiutė ar pan. Jie dar ir vienas iš Didžiosios Britanijos valdymo institutų“, – BBC pažymi ekspertas karališkosios šeimos klausimais Johny Dymondas.
Žiniasklaidoje rečiau yra minima sąvoka „firma“, dažniau yra naudojama „dvaras“ arba „karūna“. Tačiau prasmė čia ta pati – tai ne tik asmenys, gyvenantys dvare, tačiau ir visa tai išlaikanti sistema, kuri padeda karališkajai šeimai vykdyti savo visuomeninius įsipareigojimus.
Sunkumai šeimoje
Karališkoji šeima tik iš išorės panaši į įprastas. Monarchų palikuonys gyvena skirtinguose namų ūkiuose, tačiau kiekviename jų yra darbuotojų būrys. Šie organizuoja karališkosios šeimos dienotvarkę, sudaro jų darbų grafikus. Kažkiek jie yra atsakingi ir už bendradarbiavimą su kitais šeimos namų ūkiais – pavyzdžiui, kuomet kalbama apie dalyvavimą bendrame renginyje.
Pasak J. Dymondo, toks darinys primena ir šeimą, ir korporaciją vienu metu. Beje, ši korporacija yra didelė ir pelninga. Anot finansinių ataskaitų, 2020-aisiais vien Karūnos turtas (nekilnojamas turtas, priklausantis Windsorams) buvo vertas 345 mln. svarų.
Tačiau yra šioje šeimoje ir tai, kas jungia ją su kiekvienu mūsų ar paprastomis šeimomis – ir būtent tai labiausiai interesuoja britus bei likusį pasaulį.
„Pykčiai, skandalai ir susitaikymai, sunkumai, kuriais karališkoji šeima yra panaši į mūsų, draugystė, meilė, skyrybos, varžymasis. Visa tai taip artima mums, tačiau tuo pačiu ir kažkaip kitaip. Būtent dėl šios priežasties karališkoji šeima yra tokia neįprasta ir įdomi mums, – BBC aiškina J. Dymondas. – Jeigu tai būtų paprasčiausia oficialių asmenų grupė, kurie tik vykdo savo įsipareigojimus – atidaro ligoninės, stebi paradus, – tai mums greitai pabostų. Tačiau tai asmenybės, žmonės, kuriuos, kaip mums atrodo, pamažu vis labiau pažįstame ir suprantame, – mes pradedame jiems prijausti, užimti vieno ar kito personažo pusę – ir tai pagyvina visą istoriją“.
Karališkąjį dvarą sudaro keli skyriai: asmeninio sekretoriaus kabinetas, asmeninių finansų skyrius, lordo rūmininko kabinetas, namų ūkio skyrius ir iždo skyrius, į kurį yra įtraukti visi kiti pagalbiniai skyriai, įskaitant Meghan interviu paminėtą personalo skyrių (į kurį ji kreipėsi pagalbos, suvokusi, kad ją užvaldė mintys apie savižudybę).
Patarėjų aukso trikampis
Kalbėdami apie savo pasitraukimo iš karališkosios šeimos priežastis, Harry ir Meghan akcentavo būtent biurokratiją ir taisykles, priimtas dvare, bei, iš dalies, asmeninius nesutarimus su artimaisiais.
Interviu Meghan pasakojo, kad jai teko atiduoti savo pasą ir teises, o asmeniniai padėjėjai apribojo ir socialinius kontaktus – sykį, jos teigimu, jai „nerekomendavo“ eiti pietų pas draugus, nes ji „ir taip per dažnai rodėsi viešumoje“. Pasak pačios Meghan, ji namus tuo metu buvo palikusi vos dukart per keturis mėnesius.
Patarėjai ir padėjėjai Windsorų šeimos gyvenime iš tiesų užima svarbią vietą. Tačiau jų svoris karališkosios šeimos gyvenimui taip pat skiriasi.
Visų pirma, tai priklauso nuo to, kiek vienas ar kitas darbuotojas yra išdirbęs dvare, koks jų profesinis ar gyvenimiškas įdirbis. Taip pat daug priklauso nuo to, kam jie dirba. Kuo ilgiau vienas ar kitas karališkosios šeimos narys atlieka savo pareigas, tuo labiau užtikrintai jis ar ji jaučiasi savo vaidmenyje. Ir atvirkščiai, tik pradėjęs dvare darbą asmuo yra labiau priklausomas nuo patarėjų.
Patekti į nemažai uždirbančių karališkosios šeimos patarėjų gretas nėra lengva. Tokias pozicijas dažniausiai užima atsargos karininkai ir diplomatai.
Apie tai, kokie įtakingi yra karališkojo dvaro asmeniniai sekretoriai ir kiti ten dirbantys asmenys, galima spręsti ir iš to, kaip vystosi jų tolimesnė karjera.
Pavyzdžiui, anksčiau dirbęs princo Williamo asmeniniu sekretoriumi Simonas Case’as dabar yra paskirtas Didžiosios Britanijos premjero vyriausiojo patarėjo politikos klausimais ir ministrų kabineto sekretoriaus pareigoms. Manoma, kad tai vienas iš įtakingiausių administracinių postų britų vyriausybėje.
Asmeniniai sekretoriai yra faktiškai dešiniosios karališkosios šeimos narių rankos. Jie lydi Windsorus oficialių vizitų metu, sudaro susitikimų programas, konsultuoja savo „vadovybę“ dėl svarbiausių klausimų aptarimo ir nušviečia visuomenę visais konkretų karališkosios šeimos asmenį liečiančiais klausimais – netgi ir tokiais asmeniniais, kaip vestuvės ar vaikų gimimas.
Asmeninis karalienės sekretorius – ypatingas asmuo. Jis yra įpareigotas konsultuoti ją konstituciniais ir politiniais klausimais – ir būtų keista, jeigu ji nesiklausytų tų patarimų.
Didžiojoje Britanijoje egzistuoja taip vadinamas patarėjų trikampis. Jį sudaro asmeninis karalienės sekretorius, vyriausybės sekretorius ir premjero sekretorius.
Sudėtingo laikotarpio ar krizių metu, kuomet reikia spręsti svarbius šaliai klausimus, šie trys asmenys susitinka aptarti neraminančių dalykų. Vėliau susisteminta informacija pasiekia karalienę – kartais pranešimo forma, o kartais kaip patarimas. Kaip ir kitų sekretorių atveju – jie yra tiek svarbūs ar įtakingi, kiek to nori žmogus, kuriam jie dirba. Ir, be jokios abejonės, pasitaiko atvejų, kuomet karališkosios šeimos nariai nepaklūsta savo patarėjų nuomonei.
Pavyzdžiui, BBC šaltinių teigimu, 2016-aisiais „dvaras“ primygtinai rekomendavo princui Harry nesiimti viešų Meghan Markle palaikymo pareiškimų žiniasklaidoje. Tačiau princas pasirinko savo kelią ir žinutė buvo paviešinta.
„Nematomas kontaktas“ su žiniasklaida
Be dvaro biurokratijos Meghan nepasitenkinimą kėlė ir spaudos tarnyba, kuri, pasak jos, neapsaugojo kunigaikštienės nuo tabloidų puolimo. Ir nors viena iš žurnalisčių, nušviečiančių karališkosios šeimos gyvenimą, vėliau tvirtino, kad taip nebuvo, Bekingemo rūmai iš tiesų gyvena principu „niekada nesiskųsti, niekada nesiaiškinti“.
Princo Harry teigimu, yra tam tikras „nebylus susitarimas“ tarp karališkosios šeimos ir žurnalistų, kuris numato, kad karalienė pakenčia negatyvias publikacijas apie „Šeimą“ ir net kviečiasi žiniasklaidos priemones pas save į surežisuotus renginius – mainais į tai, kad iš tiesų niekas dorai nieko nežino apie tai, kas iš tiesų vyksta už dvaro sienų.
Praėjusio amžiaus 7-ojo dešimtmečio pabaigoje BBC buvo leista nufilmuoti karališkosios šeimos kasdienybę. Žurnalistams buvo suteikta galimybė iki tol faktiškai neregėta galimybė stebėti kasdienį karališkosios šeimos „vyresniųjų“ gyvenimą. Nepaisant to, kad filmas sulaukė milžiniško žiūrovų susidomėjimo, buvo parodytas tik vieną sykį ir ilgam padėtas į lentynas. Skelbiama, kad karalienė liko nepatenkinta „pernelyg didele atvirumų gausa“.
Ekspertai pripažįsta, kad neformalūs sutarimai tarp žiniasklaidos, jau daugelį metų išnaudojančios karališkąją šeimą siekiant privilioti auditoriją, ir „Firmos“, kuriai reikia pasiekti savo pavaldinius, iš tiesų gali būti.
Vienas iš jų, vadinamas „garo nuleidimo“, manoma, galiojo kuomet princai Williamas ir Harry mokėsi. Siekiant, kad žurnalistai juos paliktų ramybėje, mainais buvo pasiūlytos reguliarios fotosesijos. Tokiu būdu laikraščiams buvo leidžiama karts nuo karto „nuleisti garą“, o karališkajai šeimai – išsaugoti ramybę.
Tačiau situacija pasikeitė į blogąją pusę kuomet įsigalėjo internetinė žiniasklaida, kuriai neužtenka vien parodomųjų fotosesijų.
„Monarchijos mėgėjai nori apie tai skaityti, monarchijos priešininkai nori ją smerkti, o tie, kurie per vidurį, paprasčiausiai nori žinoti, apie ką čia visi kalba“, – BBC pažymi skaitmeninės reklamos ekspertas Robas Weatherheadas.
Ne vieta individualybėms
Nesėkmingas Meghan Merkle įsitraukimas į karališkąją šeimą yra nuolat lyginamas su princesės Dianos, kuri sugebėjo pavergti daugelio paprastų britų širdis, tačiau su „firma“ bendrauti jai sekėsi vargingai.
Nepaisant to, kad, skirtingai nei Meghan Merkle, Diana buvo absoliučiai „sava“ britų elito narė (jos šeima priklauso vienai iš aristokratiškiausių kilmingųjų atšakų, kuriai priklausė ir legendinis premjeras Winstonas Churchillis), jų istorijos karališkojoje šeimoje buvo panašios: prieš pat skyrybas su princu Charlesu ji interviu BBC pasakojo apie savo depresiją ir kitas psichologines problemas, tiesiogiai susijusias su jos gyvenimu dvare.
„Adaptuotis kartu su dvaro realijomis yra ypatingai sunku. Tai vieta, kur reikia paminti savo individualumą – bent jau viešai, – cituojamas J. Dymondas. – Manoma, kad žmogui reikia veikti ne kaip asmenybei, o kaip monarchijos atstovui“.
„Darbas (karališkojoje šeimoje) reikalauja savęs nuvertinimo, kame karalienė, per savo 70 metų soste taip ir nepasakiusi nieko įdomaus, yra pažengusi, – rašoma „The Economist“. – Taip nėra, kad ji yra nuobodus žmogus, o todėl, kad ji suvokia savo darbo reikalavimus“.
