Taip teigė Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas, ketvirtadienį Vienoje kalbėjusi bendroje spaudos konferencijoje su Austrijos federaliniu kancleriu Karlu Nehammeriu.
„Tik pažvelkite į mūsų gynybos biudžetus“, – sakė K. Kallas, pridurdama, kad, jei visos koalicijos narės iš tiesų įsipareigotų ir imtųsi remti Ukrainą siųsdamos 0,25 proc. savo BVP vertės pagalbos, tai sukeltų lūžį vykstančiame kare ir padėtų besiginančiai valstybei laimėti prieš agresorę.
Laikas tolimesniems žingsniams
Premjerė taip pat sakė, kad atėjo laikas imtis tolesnių žingsnių dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo Ukrainai atstatyti. Ji pažymėjo, kad Estijos vyriausybė jau pateikė atitinkamą nacionalinio įstatymo projektą, kuris leistų tokį Rusijos turto panaudojimą. K. Kallas išreiškė viltį, kad tai įkvėps kitas ES valstybes nares imtis panašių veiksmų.
Ji taip pat pabrėžė, kaip svarbu, kad ES valstybės narės daugiau investuotų į savo gynybą, nes ES turi būti „pakankamai stipri“, kad galėtų apsiginti nuo priešininkų. Silpnumas „provokuoja“ agresorių, sakė ji.
K. Nehammeris toje pačioje spaudos konferencijoje pareiškė, kad Austrija ir toliau teiks visapusišką paramą Ukrainai savo neutralaus statuso rėmuose.
„Šiandieniniame mūsų susitikime buvo aptartos įvairios grėsmės, su kuriomis susiduria ES, ir ką jos mums reiškia. Austrijos požiūriu, aišku, kad vienareikšmiškai smerkiame Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą, kad esame visiškai solidarūs su Europos Sąjunga ir konstruktyviai naudojamės savo neutralumu tiesiogine šio žodžio prasme, kad kartu pademonstruotume, jog karas ir kariuomenių vykdomas žemių užgrobimas niekada daugiau neturėtų būti politinė priemonė. Štai kodėl siūlome Ukrainai visapusišką paramą“, – pabrėžė K. Nehammeris.
Jis pabrėžė, kad Austrija „visiškai solidarizuojasi su visomis mūsų pastangomis įvedant sankcijas Rusijos Federacijai ir teikiant paramą Ukrainai“.
Pasak kanclerio, nacionaliniu lygmeniu Austrija Ukrainai teikia daugiausia humanitarinę pagalbą, o ES lygmeniu prisideda prie to, kad parama Ukrainai, „taip pat ir karinės ginkluotės srityje“, išliktų įmanoma. Kartu jis pridūrė, kad Austrijos skiriami pinigai investuojami ne į mirtiną ginkluotę, o į apsauginę įrangą.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, dešinioji populistinė ir prorusiška Austrijos laisvės partija (FPÖ), kuri rudenį vyksiančiuose parlamento rinkimuose gali gauti daugiausia balsų, griežtai sukritikavo ES patvirtintą 50 mlrd. eurų vertės pagalbos priemonę Ukrainai, pavadindama Ukrainos vyriausybę „Zelenskio režimu“.
