Kol kas Vašingtonas į Kijevą išsiuntė tik keturis tokius įrenginius, bet jie turėtų būti panaudoti svarbiems mokymams, o po to, tikėtina, šių ginklų bus siunčiama ir daugiau, skelbia BBC.
„HIMARS leis jiems (ukraniečiams) gauti daugiau galimybių pasipriešinimui vykdyti. Dabar haubicos, kurias suteikėme anksčiau, gali šaudyti maždaug 30 km atstumu. HIMARS veikimo nuotolis yra daugiau nei dvigubai didesnis, o tai suteiks ukrainiečiams galimybę sėkmingiau pasipriešinti [Rusijos kariams]“, – per spaudos konferenciją Pentagone sakė JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas Colinas Kahlas.
Birželį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo Jungtinėms Valstijoms už siuntimą Ukrainai „šiuolaikines HIMARS raketų sistemas“. Pasak jo, Kijeve „jie stengiasi padidinti modernių kovinių sistemų pristatymų apimtį“.
Tiksliai nežinoma, kiek jų Ukraina nori gauti, tačiau, ekspertų teigimu, keturios paleidimo priemonės nepajėgs pakeisti karo veiksmų bangos.
Pasak Izraelio eksperto Davido Gendelmano, dabar Kijevas yra dėkingas už bet kokių ginklų tiekimą, tačiau iš šių sistemų stebuklo tikėtis neverta.
„Tokiais kiekiais jie [HIMARS] negali duoti jokio sisteminio efekto. Galbūt tai pirmas požymis, ir tai tik numato skaičiaus didėjimą ateityje. Šios keturios, jei jos veiks kartu, duos tam tikrą efektą ribotoje teritorijoje. Bet, aišku, kad tai nėra toks kiekis, kokio norėjo Ukraina. Jiems reikia daugiau", – sakė ekspertas.
Pasak Davido Gendelmano, Ukrainai reikia „šimtų raketų paleidimo sistemų“. Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Aleksejus Arestovičius sako, kad keturios daugkartinio paleidimo raketų sistemos HIMARS, yra skirtos mokymams, vėliau jos bus pristatomos didesniais kiekiais.
Tai, kad toks raketų paleidimo sistemų skaičius yra tik pirmoji partija, spaudos konferencijoje užsiminė Pentagono atstovas. Jis taip pat sakė, kad jie bus naudojami mokymams. Tačiau nenurodė, kada ir kiek sistemų bus pristatyta ateityje.
Jungtinės Valstijos nėra vienintelė šalis, kuri Ukrainai perduoda kelias raketų paleidimo sistemas. JK ketina tiekti Ukrainai keletą M270B1 MLRS sistemų, kurios nuo HIMARS skiriasi vikšrine važiuokle ir amunicija, tačiau tikslus jų skaičius ir pristatymo laikas nežinomi. JK yra apginkluota 35 tokiomis sistemomis.
Anksčiau prezidentas Volodymyras Zelenskis pripažino, kad daugkartinės raketų sistemos sustiprins Ukrainos ginkluotąsias pajėgas. „Neturiu paslapčių. Kreipiamės į visas šalis su prašymu tiekti mums MLRS sistemas, kurių pagalba Ukraina galės išlaisvinti savo teritoriją", – sakė jis.
Dabartiniame konflikte artilerija, kurios dalis yra MLRS, vaidina labai svarbų vaidmenį. Pavyzdžiui, Ukraina iš JAV jau gavo daugiau nei 100 haubicų M777, o Kijevas iš Lenkijos įsigijo 155 mm kalibro savaeigių artilerijos sistemų e60 „Crab“ (dar 18 savaeigių pabūklų buvo išsiųsta į Ukrainą nemokamai).
Gegužės mėnesį Lenkija kreipėsi į JAV su oficialiu prašymu įsigyti 500 M142 HIMARS kovinių modulių, skirtų šios raketų sistemos lokalizuotai versijai gaminti. Ji planuoja per kelerius metus gauti 80 tokių raketų paleidimo įrenginių.
„Smerč“, „Olcha“ ir „Uragan“
Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau turi ilgojo nuotolio reaktyvines sistemas, kurias naudojo fronte.
Remiantis „Military Balance 2021“ žinynu, 2021 metų pradžioje Ukrainos kariuomenė turėjo 70 vienetų senojo sovietinio 220 mm kalibro 9P140 „Uragan“, taip pat 81 vienetą galingesnio 300 mm 9A52 „Smerč“ ir daugiau nei 80 vienetų Ukrainoje modernizuotų „Smerč“, kurie vadinami „Olcha".
Rusijos arsenale yra daugiau ilgo nuotolio reaktyvinių sistemų, remiantis „Military Balance“, 2021 metų pradžioje Rusijos ginkluotosios pajėgos turėjo 206 „Uragan“, taip pat 120 „Smerč“ ir „Tornado-S“.
Kovo 2 d. Ukrainos „Luch Design Bureau“ spaudos tarnyba pranešė, kad nuo vasario 24 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos „pranešė apie 50 tikslių raketų smūgių su R624 Alder raketomis“. Tai naujos didelio tikslumo ir ilgojo nuotolio raketos, kurios buvo sukurtos vos prieš keletą metų. Kiek jų buvo pagaminta, nežinoma, tačiau, remiantis publikacijomis atviruose šaltiniuose, pagaminta tik apie šimtas.
Ukrainietiškiems „Olcha“, „Smerč“ ir jo atnaujintai rusiškajai versijai „Tornado-S“ buvo sukurta daug įvairių kasetiniu, kumuliaciniu ir net termobariniu raketų. Kai kurių specialiųjų sviedinių nuotolis siekia iki 120 kilometrų, tačiau dauguma raketų smogia daugiausiai 90 kilometrų atstumu.
Be to, „Smerč“ (ir atnaujintos jo versijos) gali būti naudojama nuotoliniam užminavimui. Kiek raketų liko Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų arsenaluose po kelis mėnesius trukusių karo veiksmų, nežinoma.
„Uragan“ yra mažiau galinga ir senesnė sistema, gana sudėtinga naudoti, vis dėlto ji gali šaudyti 35 kilometrų atstumu, o tai leidžia šaudyti į priešo pozicijas iš atstumo, viršijančio labiausiai paplitusius Grad MLRS ir D-30 haubicos sistemas.
Kiek Ukrainoje ir Rusijoje yra likę raketų šiems MLRS ir kokie jie yra, duomenų nėra. Kiek amunicijos HIMARS tieks amerikiečiai, kol kas nepranešama, tačiau žinoma, kad tai bus didelio tikslumo GMLRS raketos. Skirtingai nei „Smerč“ ir „Olcha“, o juo labiau nei senasis sovietinis „Uragan“, HIMARS šoviniai gali būti tiekiami iš užsienio. Raketų sunaudojimas bet kokio karinio konflikto metu yra labai didelis.
MLRS prieš svarbius taikinius
Raketų sistemos M270 MLRS ir M142 HIMARS yra artimiausi „giminaičiai“. Jie skiriasi važiuokle ir paleidimo konteinerių skaičiumi.
MLRS buvo sukurta praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, į kariuomenę pradėta tiekti 1983 m. ir nuo to laiko buvo keletą kartų modernizuota. HIMARS pasirodė dešimtojo dešimtmečio pabaigoje kaip mobilesnė ir lengvesnė sistemos versija.
MLRS, kaip ir HIMARS, gali naudoti dar dviejų tipų raketas. Pirmoji – raketa M26, kurios maksimalus nuotolis yra 32 kilometrai arba patobulinta moderni versija M26A1, kurios nuotolis yra iki 45 kilometrų. Antroji ginkluotė yra valdoma raketa GMLRS, kurios nuotolis yra iki 70 kilometrų.
Ukraina, siekdama gauti amerikietiškus MLRS, tikisi gauti ne tik ilgojo nuotolio paleidimo įrenginius, bet ir įsigyti ginklų, galinčių veikti tiksliau.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų taktika yra tikslūs smūgiai į gerai ištirtus taikinius. Ukrainos kariuomenė, sprendžiant iš stebėtojų ir ekspertų pastabų, plačiau naudoja žvalgybą ir bepiločių orlaivių pagalba koreguoja artilerijos darbą. Būtent šiam tikslui norima gauti amerikietiškas raketų sistemas, kurios iš pradžių buvo skirtos konkretiems objektams naikinti, o ne „ugnies užtvarai“ sukurti.
