Viso pasaulio mokslininkų dėmesys šiuo metu prioritetine tvarka yra skiriamas atrasti būdą, jeigu ir ne sustabdyti pandemiją, tai bent jau kažkaip ją pristabdyti, kad liga pridarytų kuo mažiau žalos.
Nori panaudoti SARS-CoV antikūną
Nyderlandų mokslininkai siūlo Covid-19 užsikrėtusių pacientų gydymui, ar dar neužsikrėtusių apsaugojimui, pasitelkti antikūną 47D11, kuris geba neutralizuoti SARS-CoV. Jų teigimu, jis taip pat sėkmingai gali paveikti ir SARS-CoV-2 virusą, paveikti ligos eigą.
Utrechto universiteto mokslininkai pranešė apie pirmojo žmogaus monokloninio antikūno, galinčio užkirsti kelią koronaviruso SARS-CoV-2, sukeliančio Covid-19, prisijungimą prie ląstelės ir taip užkirsti kelią jo prasiskverbimui, atradimą. Šis tyrimas kol kas dar turės būti peržiūrėtas autoritetingų kolegų, tačiau jau yra publikuojamas peržiūrai „bioRxiv.org“ tinklapyje.
Antikūnai yra kraujo plazmos baltymų junginiai, gaminantys tam tikras imuninės sistemos ląsteles, žinomas kaip B ląstelės. Jie sugeba prisijungti prie pašalinių ir potencialiai pavojingų mikroorganizmų, pavyzdžiui, patogenų, bandančių įsiskverbti į kūną, ir neutralizuoti jų poveikį, taip pat iššaukti imuninį atsaką, surišant antikūną su antigenu – specifine patogeno molekule.
Biologai gali kurti antikūnus, kurių tikslas būtų vienas konkretus antigenas.
Dar epidemijos Covid-19 pradžioje specialistai išsiaiškino, kad dabartinis virusas SARS-CoV-2 ir SARS-CoV (2003-iaisiais pražudžiusi 700 žmonių atipinė pneumonija) yra giminingi virusai ir priklauso vienam Sarbecovirus porūšiui iš Coronaviridae virusų šeimos.
Nyderlandų mokslininkų komanda aptiko, kad antikūnas 47D11 geba prisirišti tiek prie SARS-CoV, tiek ir prie SARS-CoV-2. Neutralizuojantys antikūnai gali pakeisti infekuoto šeimininko ligos eigą, prisidėti prie organizmo išvalymo arba neleisti sveiko žmogaus užkrėsti, tvirtina tyrimo autoriai. Tuo pačiu jie pripažįsta, kad tai tėra pirmas žingsnis, nors ir daug žadantis – siekiant įsitikinti antikūnų veiksmingu teks dar atlikti nemažai tyrimų.
Kraujo perpylimas
Žmonių, jau persirgusių Covid-19, kraujas gali užtikrinti apsaugą tiems, kuriuos liga dar tik pradėjo veikti. Toks gydymo metodas medicinoje yra taikomas nuo XIX a. pabaigos.
Pasyvi terapija antikūnais buvo taikoma dar nuo užpraeito amžiaus pabaigos, o XX a. ji padėjo sustabdyti tokių ligų, kaip tymai ar poliomielitas, epidemijas. Laiko patikrintas metodas gali suveikti ir šiandien, bent jau taip mano Johno Hopkinso universiteto mokslininkai, publikavę savo tyrimą „The Journal of Clinical Investigation“.
SARS-Cov-2 antikūnai, aptinkami neseniai koronavirusu persirgusių pacientų kraujyje, gali būti vėliau perpilami kitiems žmonėms. Tai nėra vakcinacija, ir tokia priemonė neleis ilgam laikui sustabdyti ligą, tačiau ji užtikrintų bent jau trumpalaikę apsaugą.
Mokslininkai pažymi, kad dabartinis pasveikusių žmonių kiekis užtikrina galimybę gana nesunkiai gauti taip reikalingus antikūnus. Daugelis dabartinių naujų vakcinų ir gydymo metodų kūrimo projektų yra tik pačioje pradinėje stadijoje, todėl toks laikinas, bet efektyvus metodas gali būti itin naudingas.
„Tokio gydymo būdo pritaikymas nereikalauja tyrimų ar bandymų, – pasakojo imunologas Arturo Casadevallas. – Jis gali būti pradėtas taikyti jau per kelias savaites, nes remiasi standartiniais kraujo banko darbo metodais“.
Galimas tokio būdo panaudojimas: suleisti antikūnus rizikos grupių žmonėms, neinfekuotiems užkrėstojo šeimos nariams arba medicinos darbuotojų, kurie atsidūrė priešakinėse kovos su virusu fronto eilėse ir kasdien susiduriančių su grėsme būti užkrėstais, imuniteto stiprinimui.
Mokslininkai pažymi, kad tai yra kol kas vienintelis būdas greitai ir bent jau iš dalies užtikrinti labiausiai pažeidžiamų žmonių grupių apsaugą. Toks gydymas galėtų apsaugoti žmogų nuo viruso kelių savaičių ar net mėnesių laikotarpiu.
Vakcinos dar negreit, bet yra ir gerų naujienų
Idealus variantas kovoje su koronavirusu būtų vakcina. Tačiau jos nėra ir greitu metu nenusimato, kad atsirastų. Nepaisant to, kad kelių šalių mokslininkų grupės jau paskelbė apie pirmuosius laimėjimus šioje srityje, iki masinės gamybos dar laukia ilgas kelias.
BBC rašoma, kad „net mokslininkai galėtų švęsti sukūrę vakciną iki 2021-ųjų, nes laukia dar milžiniškas darbas, kol ji patektų į masinę gamybą.
Mokslininkams ne tik teks atrasti, kaip pražudyti virusą, bet ir išbandyti vakciną su gyvūnais ir, vėliau, žmonėmis. Bet kokia klaida kažkurioje iš šių stadijų gali turėti fatališkas pasekmes.
Šiuo metu yra vienas Kinijoje oficialiai registruotas antivirusinis vaistas, kurio klinikiniai tyrimai įrodė efektyvumą silpninant Covid-19 poveikį.
Kovo 17-ąją buvo paskelbta, kad „Favipiravir“ (taip pat žinomas kaip T-705, Avigan ar Favilavir) jau naudojamas gydant ligonius Uhane. Apie šį japonų sukurtą antivirusinį vaistą kol kas nėra žinoma daug. Kinų teigimu, „Favipavir“ padėjo lengva sergantiems pacientams sumažinti sveikimo laikotarpį nuo 11 iki 4 dienų. Kito bandymo metu medikams pavyko beveik dvigubai greičiau sumažinti ligonių temperatūrą: nuo 4,2 iki 2,5 dienų.
Gera naujiena yra ta, kad šis vaistas rinkoje yra jau nuo 2014-ųjų. Jokiais kritiniais pašaliniais efektais ligoniams nepasireiškia.
