Pasaulį dar anksčiau šią savaitę sukrėtė vaizdo įrašas, kuriame nufilmuota kaip rusai sušaudo beginklį ukrainiečių karo belaisvį. Jis sušaudytas dėl ištartų žodžių „Šlovė Ukrainai“.
Į žiaurią egzekuciją sureagavo įvairūs pasaulio lyderiai, o socialiniuose tinkluose padėta kampanija, skirta pagerbti Ukrainos herojus. Tuo pačiu metu vis garsiau kalbama, kad tokius nusikaltimus vykdantys asmenys ir jų vadovai turi būti teisiami ne tik Ukrainos, bet ir tarptautinių teismų.
Apie tai trečiadienį „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ diskutavo teisingumo viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas.
Anot D. Žalimo, panašias bylas nagrinėti galėtų Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT).
„Vienaip ar kitaip TBT tik papildo nacionalinę jurisdikciją. Jis, aišku, gali skelbti ir tarptautinius arešto orderius ir t.t.“ – komentuoja D. Žalimas
Anot G. Grigaitės-Daugirdės, TBT padaryta jau yra daug.
„Prasidėjus karui buvo labai greitai sudaryta jungtinė tyrimų grupė, į kurią prisijungė tas pats TBT siekiant sinergijos tarp to, ką daro Ukraina, kitos nacionalinės jurisdikcijos tam, kad tyrimas galėtų judėti greičiau.
Taip pat priminsiu, kad Lietuva pernai metais papildomai skyrė šiam teismui 100 tūkst., kaip ir kitos valstybės prisidėjo papildomais finansiniais įnašais, todėl, kad, kaip žinia, teismas buvo ilgą laiką kaltinamas tuo, jog teisingumas šiame teisme juda labai lėtai. Siekiant skaitmeninių sprendimų, tam, kad įrodymų rinkimas, vertinimas, sujungimas (būtų sklandus – red. past.) <...>, technologijas naudoti būtina. Visi suprato, kad jų teismui trūksta“, – pastebi ji.
Nepaisant TBT, vis tiek yra kalbama apie tribunolo Rusijos nusikaltimams Ukrainoje steigimą.
Anot D. Žalimo, tarptautinius nusikaltimus galima skirti į keturias rūšis. Viena iš jų – agresija. Tribunolas ir būtų skirtas agresijai – visų kitų nusikaltimų priežasčiai – tirti. Šiuo metu tai daryti galinčios tarptautinės institucijos nėra.
„Tik nacionalinė Ukrainos, Lietuvos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą, bet tai toli gražu ne tas pats. Jeigu tarptautinė institucija būtų įsteigta, jos nestabdytų tokie dalykai kaip imunitetas, ji turėtų žymiai daugiau galių“, – aiškina teisininkas.
Kiti tarptautinių nusikaltimų lygmenys – nusikaltimai žmogiškumui, karo nusikaltimai ir genocidas. Nusikaltimai žmogiškumui gali būti padaromi ne tik karo metu, o karo nusikaltimai yra karo taisyklių pažeidimas.
Anot D. Žalimo, šiuo metu galima praktiškai neabejotinai tvirtinti, kad Rusija nesilaiko susitarimo pagal genocido konvenciją neskatinti genocido veiksmų.
Putinas galėtų būti teisiamas už akių
Yra ukrainiečių inicijuota neformali darbo grupė, kurioje dalyvauja ir G. Grigaitė-Daugirdė. Grupės tikslas yra surasti būdus ir formas tarptautiniam tribunolui įkurti.
„Tribunolo steigimo modelių gali būti įvairių ir istorijoje jų būta įvairių. Niurnbergo tribunolas buvo daugiašalės tarptautinės sutarties pagrindu. Gali būti, kad valstybės susitaria įsteigti tribunolą, pasirašo daugiašalę sutartį, aptaria pagrindinius tokio tribunolo veikimo principus ir procesas važiuoja.
Kadangi po to yra įvykę daug pokyčių tarptautinėje teisėje, dabar turime Jungtines Tautas (JT), kuri yra atsakinga institucija už tarptautinės taikos ir saugumo palaikymą, tai visas lūkestis yra būtent į šią instituciją. Visi supranta, kad Saugumo taryba yra paralyžiuota ir nesuveiks, tiesiausias kelias yra rezoliucija Generalinėje asamblėjoje“, – sako viceministrė.
Anot jos, dar nėra buvę, kad Generalinė asamblėja pati įsteigtų tribunolą, todėl kitas kelias – gavus asamblėjos rezoliuciją ir valstybių pritarimą grįžti į tarptautinės sutarties modelį.
„Tai yra turėti daugiašalį susitarimą tarp JT, Ukrainos ir kitų valstybių paramą. Tada būtų proceso teisėtumas ir legitimumas. Tribunolo veikimui labai svarbu legitimumas. Kartais nuskamba kaltinimai, kad Baltijos valstybės su Lenkija ir Ukraina įsteigs tribunolą V. Putinui. Tam, kad kritiką minimalizuoti, kalbama, kad Generalinės asamblėjos palaikymas būtų itin svarbus tokio tribunolo legitimimumui užtikrinti“, – sako G. Grigaitė-Daugirdė.
D. Žalimas pastebi, kad bet kokį sprendimą Rusija kvestionuotų, tačiau pabrėžtina, kad visas tarptautinės teisės vystymasis yra Vakarų pasaulio produktas. Todėl priimant sprendimus svarbu turėti Vakarų valstybių palaikymą.
Anot G. Grigaitės-Daugirdės, darbo grupėje jau yra pasiektas vieningas sutarimas, kad Rusijos režimo lyderį V. Putiną būtina nuteisti. Šiuo metu jau diskutuojama, kaip tai padaryti ir kaip nesukurti jokio precedento.
Kartu kyla klausimas, jeigu režimas išliks, kaip atrodytų V. Putino teismas. D. Žalimo vertinimu, vienas iš galimų scenarijų – teismas už akių.
„Procesas už akių iš pricipo yra įmanomas, jeigu tai valstybės numatytų tarptautinėje sutartyje, steigiančioje tribunolą. Paprastai tokiais atvejais būna galimybė peržiūrėti jeigu iš tiesų tas asmuo patenka teisingumui į rankas. Čia yra tokia garantija, jeigu jis bus suimtas, jis galės pretenduoti į bylos peržiūrėjimą“, – sako teisininkas.
G. Grigaitės-Daugirdės teigimu, istorijoje yra tribunolų, kurie numatė nuteisimo už akių galimybę, tačiau TBT to neleidžia.
„Jie leidžia už akių vykdyti ikiteisminį tyrimą, bet jeigu procesas nori keliauti į teismą, žmogus turi būti pristatytas į Hagos sulaikymo centrą. TBT ypatingą dėmesį skiria aukų teisingumo jausmo pajautimui. Jiems tas momentas, kad aukos turi galimybę teismo salėje pasižiūrėti tam asmeniui į akis, yra labai svarbus.
Bet tai niekaip nepaneigia tokio proceso teisėtumo. Jeigu valstybės sutaria, kad tokia galimybė yra, tai labiau procedūrinis klausimas“, – aiškina ji.
„Nesakykite, būtų malonu pamatyti teismo salėje Putiną sėdintį toje kabinoje, bet supraskime, kad tai negali būti kliūtis teisingumui. Mechanizmų, kaip tai apeiti ir kaip tą problemą spręsti, tikrai yra“, – sako G. Grigaitė-Daugirdė.
