Vienoje iš viešų kalbų J. Prigožinas suabejojo „Achmat“ žygdarbiais, pareiškė, kad jie „parodė filmukuose dešimtis tūkstančių karių, bet kur jie yra?“
Pirmasis atsaką „Wagner“ vadui paviešino Čečėnijos vicepremjeras Adamas Delimchanovas, kuris tuo pat metu yra ir vienas iš „Achmat“ karo vadų. Jis pavadino „Putino virėju“ vadinamą J. Prigožiną tinklaraštininku ir pasiūlė nustoti „plepėti, šūkauti ir klykauti“:
„Jeigu tau kažkas neaišku, tai bet kuriuo metu gali susisiekti, paskirti laiką ir vietą. Mes tau paaiškinsim, kas neaišku. Čia pirma. O antra, tai tu tapai tinklaraštininku ir visam pasauliui rėkauji, kad pas mus tik problemos.
Sakyk vietą: kur, kas, kada – pasimatysim. Mes veidu į veidą bet kurį klausimą išspręsim. Užteks jau, o tai liaudis ir mūsų visuomenė nesupranta jau daugelio klausimų“.
Vėliau prie jo prisijungė Čečėnijos parlamento pirmininkas Magomedas Daudovas, kuris taip pat pasiūlė J. Prigožinui asmeninį susitikimą:
„Savo pareiškimuose tu užsimeni, kad kažką reiktų sušaudyti. Už tokius žodžius Antrojo pasaulinio karo metu iškart statytų prie sienos
Nepamiršk, Ženia, kieno dėka tu turi privačią karinę bendrovę, lėktuvus, sraigtasparnius, salvines ugnies sistemas ir pan. Tu dar aiškini, kad turi pirmąją kariuomenę pasaulyje, o chocholai (menkinantis ukrainiečių įvardijimas, – red. past.) – antrąją. Jeigu tokiu tempu judėsi toliau, tai nieko gero nesigaus. Lokaciją pamėtėk, ir bet kuriuo metu, bet kurioje vietoje, kaip vyras su vyru mes su tavimi susitiksime ir aptarsime“.
Netrukus į tai atsakė ir „Wagner“, kartu su pačiu J. Prigožinu. Pats smogikų vadas pabandė švelninti situaciją, sakydamas, kad „nieko blogo savo žodžiuose apie „Achmat“ nemato“ ir pareiškęs, kad jo telefoną visi puikiai žino, jeigu yra noras, gali susisiekti.
Kitas „Wagner“ vadas, Dmitrijus Utkinas (pravarde „Wagner“, būtent jis ir pradėjo vadovauti privačios karinės bendrovės smogikams, – red. past.) nustebo „familiariu čečėnų žinučių tonu“. Ir taip pat sutiko „pakalbėti, kaip vyras su vyru“.
Jis taip pat pridūrė, kad „mes pažįstame vienas kitą dar nuo 1-ojo ir 2-ojo Čečėnijos karų“. Tai gali priminti senas nuoskaudas čečėnams, dalis kurios karinės vadovybės, įskaitant ir patį R. Kadyrovą, Pirmojo Čečėnijos karo metu kovojo prieš Rusijos Federaciją ir tik vėliau perėjo į rusų pusę.
J. Prigožinas ir R. Kadyrovas praėjusių metų pabaigoje kartu aršiai kritikavo Rusijos karinę vadovybę, tačiau ilgainiui Čečėnijos vadovas „apsiramino“, o J. Prigožinas ir toliau tęsė kritiką Generalinio štabo generolams ir šalies kariuomenės vadams.
