Iš viso 10 rusų, įskaitant du nepilnamečius, buvo iškeisti į 16 Rusijoje ir jos artimoje sąjungininkėje Baltarusijoje kalintų vakariečių ir rusų politinių kalinių per mainus Turkijos sostinės oro uoste.
Tai vienas didžiausių apsikeitimų kaliniais nuo Šaltojo karo laikų.
JAV ir jų sąjungininkės – Vokietija, Lenkija, Slovėnija, Norvegija – paleido rusus, apkaltintus ar nuteistus už rimtus nusikaltimus, mainais į tai, kad Rusija išlaisvintų žurnalistus, disidentus ir kitus žmones, laikytus už grotų dėl kaltinimų, kuriuos Vakarai laiko išgalvotais.
Rusija, be kita ko, sutiko paleisti 32 metų JAV žurnalistą Evaną Gershkovichą (Evaną Gerškovičą) ir 54 metų buvusį JAV jūrų pėstininką Paulą Whelaną (Polą Vilaną).
Tuo metu į Rusiją, be kitų, sugrįžo iš kalėjimo Vokietijoje paleistas Vadimas Krasikovas, nuteistas už buvusio čečėnų kovotojų vado nužudymą.
Visgi sąsajos tarp šio apsikeitimo ir karo Ukrainoje neatrodo itin ryškios.
„Nieko apie Ukrainą be Ukrainos“
Analitikas Lukas Aubinas sakė, kad šis susitarimas rodo, jog Vašingtonas ir Maskva, kaip ir Šaltojo karo metais, palaiko atvirą bendravimo liniją.
„Šis apsikeitimas kaliniais rodo, kad Jungtinės Valstijos ir Rusija tęsia diskusijas ir jau seniai bendrauja“, – teigė Prancūzijos strateginių ir tarptautinių reikalų instituto (IRIS) tyrėjas.
Liana Fix (Liana Fiks) iš strateginių studijų centro „ Council on Foreign Relations” (CFR) sakė, kad šis apsikeitimas parodė, jog „Kremliaus žudikai Putinui yra svarbūs“.
Anot jos, tai taip pat gali būti „Rusijos bandymas pademonstruoti, kad su Rusija galima sąžiningai sudaryti susitarimus, ypač prieš JAV rinkimus ir diskusijas dėl galimo susitarimo su (Donaldu) Trumpu“, jei jis grįš į prezidento postą.
Tačiau, ji teigė nemananti, „kad tai tiesiogiai ir aiškiai susiję su taikos susitarimu“ dėl Ukrainos.
„JAV ir Vokietija pasirūpins, kad šie klausimai būtų nesusiję, nes jos laikosi principo – nieko apie Ukrainą be Ukrainos“, – sakė L. Fix.
Tačiau ji pridūrė, kad „Rusija gali norėti pademonstruoti gerą valią, kad palengvintų derybas, kurias ji stengsis vesti savo sąlygomis“.
Atskiri klausimai
Paklaustas, ar tokie Vakarų mainai su Maskva sudaro prielaidas deryboms dėl Rusijos karo prieš Ukrainą nutraukimo, JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas) atsakė, kad Baltieji rūmai nemato jokio ryšio. Jį citavo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
„Matome juos kaip atskirus reikalus. Vienas iš jų iš tikrųjų susijęs su praktiniu šių mainų surengimo klausimu. Kitas – daug sudėtingesnis klausimas, kuriam vadovaus ukrainiečiai, o Jungtinės Valstijos glaudžiai konsultuosis su visais mūsų sąjungininkais, kad paremtų juos, kai jie bus pasirengę žengti į priekį ir imtis tokios diplomatijos“, – sakė J. Sullivanas.
L. Aubinas teigė nemanąs, kad apsikeitimas kaliniais būtinai atveria kelią Ukrainos taikos deryboms.
Tačiau tai įvyko „tuo metu, kai Ukraina pastarosiomis savaitėmis atvėrė diplomatines duris Rusijai“, sakė jis.
Šią savaitę Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad visas pasaulis nori, jog Rusija dalyvautų taikos derybose.
„Ukrainos pusėje jaučiamas tam tikras karo nuovargis“, – teigė L. Aubinas.
„Rusų pusėje šiek tiek giriamasi, kad jie turi pranašumą (ant žemės). Tačiau taip pat galima įsivaizduoti, kad karui įstrigus, jie taip pat gali ieškoti išeities, kaip jį sustabdyti ir išeiti iš jo pakelta galva“, – sakė jis.
