Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) savo sprendimą skelbs 15 val. Grinvičo (17 val. Lietuvos) laiku Hagoje. Ukraina skubos tvarka kreipėsi į TTT netrukus po to, kai Rusija vasario 24 dieną užpuolė šalį.
Ukraina kaltina Rusiją, kad ji neteisėtai bando pateisinti karą, melagingai tvirtindama, kad Ukrainos separatistinėse Donecko ir Luhansko srityje vykdomas genocidas.
Kyjivas nori, kad teismas imtųsi laikinųjų priemonių ir įpareigotų Rusiją „nedelsiant sustabdyti karines operacijas“.
„Rusija turi būti sustabdyta, ir teismas turi prisidėti prie jos sustabdymo“, – sakė Ukrainos atstovas teisme Antonas Korynevyčius.
Trečiadienio posėdis vyks Rusijos pajėgoms suintensyvinus gyvenamųjų namų Ukrainos sostinėje apšaudymą. Dėl Rusijos karo veiksmų Ukrainą jau paliko per 3 mln. žmonių.
Tuo pat metu tiek Rusija, tiek Ukraina skelbia, kad derybose dėl karo nutraukimo daroma pažanga.
Rusija nepasirodė kovo 7 ir 8 dienomis vykusiuose TTT posėdžiuose. Teismui pateiktame raštiškame pareiškime jis tvirtino, kad TTT „neturi jurisdikcijos“, nes Kyjivo pateiktas prašymas nepatenka į 1948 metų Konvencijos dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį, kuria grindžiama ši byla, taikymo sritį.
„Rusijos Federacijos vyriausybė maloniai prašo Teismo susilaikyti nuo laikinųjų priemonių pritaikymo ir išbraukti šią bylą iš savo sąrašo“, – nurodė Maskva, tvirtindama, kad nepasirodė teisme, nes neturėjo pakankamai laiko pasirengti.
Tačiau ji teisino jėgos naudojimą Ukrainoje, teigdama, jog tai yra „savigyna“.
„Žemas slenkstis“
Po Antrojo pasaulinio karo įsteigtam Tarptautiniam Teisingumo Teismui pavesta spręsti JT valstybių narių ginčus, daugiausia remiantis sutartimis ir konvencijomis.
TTT sprendimai yra teisiškai privalomi, tačiau teismas neturi realių priemonių priversti šalis vykdyti jo nutartis.
Ekspertai sakė, jog mažai tikėtina, kad teisėjai atmestų Kyjivo prašymą, turint galvoje, kad skubos tvarka prašoma imtis laikinųjų priemonių.
Tačiau visai bylai išnagrinėti gali prireikti ne vienų metų, pridūrė jie.
„Manau, mažai tikėtina, kad TTT nepatenkintų Ukrainos prašymo, bent jau iš dalies“, – sakė Amsterdamo laisvojo universiteto tarptautinės baudžiamosios teisės dėstytoja Marieke de Hoon.
TTT šiuo etapu tik reikia nuspręsti, ar iš pirmo žvilgsnio esama ginčo dėl Genocido konvencijos interpretavimo, sakė ji.
„TTT nebus sunku nuspręsti, kad šis žemas slenkstis pasiektas“, – sakė profesorė naujienų agentūrai AFP.
„Visiškai kitas klausimas – ar Rusija paklus“, – pridūrė ji.
Ši byla yra atskira nuo tyrimo dėl karo nusikaltimų, pradėto Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) – kito tribunolo, irgi įsikūrusio Hagoje.
