Byla buvo iškelta netrukus po to, kai Rusija 2022 metų vasarį pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą.
Kyjivas teigia, kad Rusija pažeidė svarbią 1948 metų konvenciją pasinaudodama suklastotais pareiškimais apie genocidą Ukrainos rytiniuose Luhansko ir Donecko regionuose kaip pretekstu Ukrainai užpulti. Kyjivas taip pat kaltina Maskvą genocido aktų planavimu.
Rusija kaltinimus atmeta ir pernai tvirtino, kad TTT turėtų atmesti bylą nė nesvarstęs Kyjivo pareiškimų faktinių aplinkybių.
Per rugsėjį vykusius posėdžius Maskvos teisininkų komandos vadovas Genadijus Kuzminas Ukrainos ieškinį pavadino turinčiu trūkumų ir prieštaraujančiu ilgametei TTT jurisprudencijai.
Kad byla priklausytų TTT jurisdikcijai, Ukraina turi įrodyti, kad yra jos ir Rusijos ginčas dėl konvencijos genocido klausimu.
Sprendimas planuojamas pradėti skelbti 15 val. vietos (16 val. Lietuvos) laiku.
Maskvos teisininkų komandos narys Sienho Yee (Sienho Jė) rugsėjį teisėjams sakė, kad Rusija nesinaudojo konvencija savo kariniams veiksmams Ukrainoje pateisinti ir kad jie „yra grindžiami teise į apsisprendimą ir jos prigimtine teise į savigyną“.
Per tuos pačius posėdžius Ukraina tvirtino, kad TTT turi jurisdikciją, ir smerkė Maskvą už tai, kad ji atvirai nepaiso Teismo laikino nurodymo sustabdyti invaziją.
TTT nurodė Rusijai sustabdyti karines operacijas Ukrainoje, kol pirmosiomis karo savaitėmis vyko teisinės procedūros.
„Rusijos nesiskaitymas taip pat yra išpuolis prieš šio teismo autoritetą. Kiekviena Rusijos į mūsų miestus paleista raketa paleidžiama nepaisant šio teismo“, – 16 teisėjų komisijai sakė Ukrainos teisininkų komandai vadovaujantis Antonas Korynevyčius.
Teismo teisėjai trečiadienį priekaištavo Rusijai dėl invazijos, priimdami sprendimą kitoje byloje, susijusioje su atakomis Rytų Ukrainoje nuo 2014 metų ir diskriminacija aneksuotame Kryme.
Jei teisėjai nuspręs turintys jurisdikciją genocido byloje, artimiausiais mėnesiais bus diskutuojama apie Ukrainos argumentų faktines aplinkybes. Galutinis teisiškai įpareigojamas sprendimas gali būti priimtas tik po kelerių metų.
Ukrainos byla grindžiama ir Kyjivo, ir Maskvos ratifikuota 1948 metų Konvencija dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį. Konvencijoje yra nuostata, kad šalys, besiginčijančios dėl jos nuostatų, gali savo ginčą spręsti šiame Jungtinių Tautų teisme. Rusija neigia, kad yra ginčas, bet Ukraina jos poziciją atmeta.
Konvencija ir Hagoje įsikūręs TTT pastarosiomis savaitėmis sulaukė daug dėmesio, Pietų Afrikos Respublikai iškėlus bylą su kaltinimais Izraeliui genocidu per niokojamą karinę operaciją Gazos Ruože, vykdomą po beprecedentės palestiniečių islamistų judėjimo „Hamas“ spalio 7-osios atakos.
Preliminariame sprendime, kuriame PAR argumentų faktinių aplinkybių klausimas nesprendžiamas, TTT pareiškė, kad Izraelis, kariaudamas su „Hamas“, privalo užkirsti kelią genocido veiksmams, stengtis apriboti žūtis ir žalą, ir leisti teikti pagalbą į Gazos Ruožą, tačiau nepareikalavo nutraukti kovų.
