Nepaisant Teherano pastangų išvengti tyrimo ir Kinijos bandymo paskutinę minutę sušvelninti rezoliucijos toną, pasiūlymui pradėti tyrimą dėl Irano atsako į besitęsiančius protestus 47 narius vienijančioje taryboje pritarė didesnė negu tikėtasi dauguma.
Už rezoliuciją balsavo 25 nariai, 16 susilaikė, o prieš balsavo tik šešios šalys – Armėnija, Kinija, Kuba, Eritrėja, Pakistanas ir Venesuela.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) palankiai įvertino balsavimo rezultatus, kurie, anot jo, parodė, kad JT aukščiausia teisių gynimo institucija „pripažįsta padėties Irane sunkumą“.
„Šiandien įsteigta faktų nustatymo misija padės užtikrinti, kad asmenys, kurie dalyvauja toliau žiauriai malšinant Irano žmonių protestus, būtų nustatyti, o jų veiksmai būtų patvirtinti dokumentais“, – pažymėjo jis pranešime.
Balsavimas buvo surengtas Vokietijos ir Islandijos, kurias palaikė 50 šalių, prašymu sušaukto skubaus Žmogaus teisių tarybos posėdžio pabaigoje.
Posėdis buvo surengtas siekiant apsvarstyti padėtį Irane, kurį jau du mėnesius krečia masiniai protestai, kilę dėl M. Amini mirties.
Ši 22 metų kurdų kilmės iranietė mirė praėjus trims dienoms po to, kai ją Teherane suėmė liūdnai pagarsėjusi moralės policija dėl įtariamo šiitiškoje respublikoje galiojančio privalomo hidžabo dėvėjimo įstatymo pažeidimo.
Irano valdžia pastaruoju metu vis dažniau griebiasi smurto malšindama demonstracijas, kurios jau peraugo į plataus masto judėjimą prieš teokratiją, Irane įsiviešpatavusią nuo 1979 metų, kai buvo nuverstas šachas.
Ketvirtadienį vykusiame Žmogaus teisių tarybos posėdyje Jungtinių Tautų žmogaus teisių vadovas Volkeris Turkas (Volkeris Tiurkas) tvirtino, kad „nereikalingas ir neproporcingas jėgos naudojimas privalo būti nutrauktas”.
Pasak V. Turko, kuris reporteriams sakė, jog buvo siūlęs atvykti į Iraną, bet nesulaukė jokio Teherano atsakymo, po M. Amini mirties slopinant demonstracijas žuvo daugiau kaip 300 žmonių.
Osle įsikūrusi Irano žmogaus teisių grupė (IHR) yra suskaičiavusi, kad malšinant protestus žuvo daugiau kaip 400 žmonių, įskaitant daugiau kaip 50 vaikų.
V. Turkas taip pat pažymėjo, kad per protestus iki šiol buvo suimta apie 14 tūkst. žmonių, įskaitant vaikus, ir pabrėžė, kad „tai stulbinantis skaičius“.
Pasak jo, oficialių šaltinių duomenimis, šiuo metu mirties bausmė gresia mažiausiai 21 per protestus suimtam asmeniui.
Tuo tarpu Irano viceprezidento pavaduotoja moterų ir šeimos reikalams Khadijeh Karimi (Chadidžė Karimi) Ženevoje vykusiame Tarybos posėdyje pareiškė, kad Jungtinės Valstijos ir Europos šalys, kurios ragino surengti ketvirtadienio susitikimą, „stokoja moralinio patikimumo pamokslauti kitiems apie žmogaus teises ir prašyti specialios sesijos dėl Irano“.
