Apie tai JT Žmogaus teisių stebėjimo misija pranešė „Facebook“.
„Liepos 4 d. patvirtinome, kad nuo vasario 24 d. žuvo 4 889 žmonės ir 6 263 civiliai buvo sužeisti. Tikrieji skaičiai yra daug didesni“, – sakoma pranešime.
Pranešama, kad vien birželį žuvo 361 civilis, o dar 1029 buvo sužeisti. 51 žuvusysis ir 206 sužeistieji užfiksuoti 18-oje Luhansko ir Donecko sričių miestų. 310 birželį žuvusių ir 823 sužeistieji užfiksuoti kituose miesteliuose, kurie tuo metu buvo Ukrainos kontroliuojamose teritorijose.
Didžiosios daugumos, apie 98 proc., aukų priežastis – didelio ploto sprogstamieji ginklai.
„Pabrėžiame, kad tarptautinė humanitarinė teisė draudžia visas priemones ir būdus kariauti su beatodairiškais veiksmais. Civiliai niekada neturėtų būti taikinys, todėl reikia pasirūpinti, kad civiliai ir civiliniai objektai visada būtų apsaugoti“, – teigiama pranešime.
Vietos valdžia skaičiuoja, kad vien Mariupolyje galėjo žūti daugiau nei 20 tūkst. ukrainiečių.
Primename, kad Rusijos kariuomenė ankstyvą vasario 24 d. rytą įsiveržė į Ukrainą. Kremlius Ukrainai karo oficialiai nepaskelbė – Rusijos valdžia plataus masto karo veiksmus pavadino „specialia operacija“, kurios tikslas, be kita ko, yra ir ukrainiečių „nutautinimas“.
Priešas pirmiausia numetė bombas ant karinių objektų, o vėliau apšaudė civilinius pastatus. Daugelis pasaulio šalių, įskaitant JAV, ES valstybės narės, Kanadą, Japoniją ir Australiją, Rusijai įvedė naujas sankcijas, didžiosios įmonės pradėjo stabdyti bendradarbiavimą su Rusija.
Rusijos kariuomenė nuo pirmos karo dienos aršiai bombarduoja Ukrainos teritoriją, civilius pastatus, nors tikina, kad taikosi tik į karinius ar strateginės paskirties objektus. Rusijos puolimo metu jau žuvo tūkstančiai civilių. Karo metu faktiškai sunaikintas Mariupolis ir Lymanas, pastarosiomis savaitėmis vyksta aršūs mūšiai dėl Sjevjerodonecko ir kitų Donbaso miestų. Sjevjerodoneckas neseniai pateko į rusų rankas. Sekmadienį pranešta, kad ukainiečiai pasitraukė iš Lysyčansko.
