JT žmogaus teisių taryba įgaliojo ekspertus atlikti tyrimą dėl beveik prieš dvejus metus Iraną supurčiusių protestų, kuriuos išprovokavo Mahsos Amini mirtis policijos areštinėje.
22 metų kurdų kilmės iranietė buvo suimta vadinamosios moralės policijos už tai, kad, kaip įtariama, pažeidė griežtą musulmonišką aprangos kodą.
Per demonstracijas žuvo keli šimtai žmonių, įskaitant saugumo pajėgų narius, o dar tūkstančiai buvo sulaikyti.
Pirmadienį paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad Irane nėra tinkamų teisingumo vykdymo priemonių.
Teherano institucijos atsisakė prisidėti prie JT žmogaus teisių tarybos tyrimo.
Ekspertai paragino visas JT valstybes nares „pritaikyti universalios jurisdikcijos principą ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn Irano pareigūnus, atsakingus už nusikaltimus pagal tarptautinę teisę, įskaitant nusikaltimus žmoniškumui“.
Ataskaitoje priduriama, kad atlikus tyrimą nustatyta, jog daugelis jų pažeidimų prilygsta nusikaltimams žmoniškumui.
Dokumente teigiama, kad nusikaltimai žmoniškumui, kaip antai persekiojimas dėl lyties, susipina su persekiojimu dėl etninių ir religinių priežasčių.
„Etninės ir religinės mažumos Irane, ypač kurdų ir beludžių mažumos, nuo 2022 metų neproporcingai nukentėjo nuo vyriausybės susidorojimo su protestuotojais, kuris yra tiesioginis ilgalaikės diskriminacijos rezultatas“, – teigia ekspertai.
Prasidėjus plataus masto protestams, žmogaus teisių grupės pranešė, kad padaugėjo egzekucijų, ypač tose vietovėse, kur gyvena mažumos. Be to, pastaruoju metu buvo skirtos mirties bausmės kelioms moterims iš etninių mažumų.
Ekspertai nustatė, kad dažniausiai pasitaiko atvejų, kai naudojama nereikalinga mirtina jėga, savavališki areštai, kankinimai, lytinė prievarta, priverstiniai dingimai ir persekiojimas lyties pagrindu.
Žmogaus teisių tarybos įgalioti ekspertai nekalba JT vardu.