Pagal tarptautinę teisę „kankinimų ir netinkamo elgesio draudimas yra absoliutus, net ir ginkluoto konflikto metu“, žurnalistams sakė JT teisių stebėjimo misijos vadovė Matilda Bogner.
Ji apgailestavo, kad Ukrainoje vykstančiame kare nė viena pusė, atrodo, pilnai nesilaiko šio principo, nors rusų netinkamas elgesys su ukrainiečių karo belaisviais yra „sistemingesnis“.
Kalbėdama vaizdo ryšiu iš Kyjivo, ji sakė, kad tyrėjų grupė, kuri Ukrainoje dirba nuo 2014 metų, pastaraisiais mėnesiais apklausė 159 karo belaisvius (visi jie, išskyrus 20, yra vyrai), kuriuos laikė Rusija, ir 175 belaisvius (visus vyrus), kuriuos laiko Ukraina.
Pasak jos, Ukraina suteikė galimybę pasikalbėti su belaisviais, kol jie buvo sulaikyti, o Rusija to nepadarė, ir su ukrainiečių karo belaisviais buvo galima pabendrauti tik juos paleidus į laisvę.
Tiriami mirties atvejai
Anot M. Bogner, „didžioji dauguma“ Rusijos nelaisvėje laikytų ukrainiečių pasakojo apie kankinimus ir netinkamą elgesį.
Tyrėjai nustatė, kad kai kurie jų buvo mušami iškart po suėmimo, jų daiktai atimami, o daugelis vėliau buvo vežami perpildytais sunkvežimiais ar autobusais, kartais ilgiau nei parą neturėjo galimybės naudotis vandeniu ar tualetu.
„Jų rankos buvo surištos, o akys uždengtos lipnia juosta taip stipriai, kad ant riešų ir veidų liko žaizdų“, – sakė M. Bogner.
Jos teigimu, atvykus į kai kurias internavimo vietas, kaliniams būdavo taikomos vadinamosios „priėmimo procedūros“, įskaitant ilgalaikį mušimą, grasinimus, šunų išpuolius, išrengimą ir pastatymą į stresą keliančias situacijas.
Liudininkai teigė, kad balandį netoli rytinio Olenivkos miesto esančioje įkalinimo kolonijoje taip sumuštas mirė mažiausiai vienas karo belaisvis, sakė M. Bogner ir pridūrė, kad jos komanda tiria dar aštuonis įtariamus mirties atvejus toje pačioje įstaigoje tą patį mėnesį.
„Kankinimai ir netinkamas elgesys buvo naudojami ne tik siekiant priversti karo belaisvius teikti karinę informaciją“, – sakė M. Bogner.
„Apklaustieji teigė, kad tai buvo naudojama kasdien, siekiant juos įbauginti ir pažeminti“, – pridūrė ji.
Tyrėjai iš buvusių karo belaisvių išgirdo, kad jie buvo mušami, įskaitant lazdas ir medinius plaktukus, spardomi ir kratomi elektrošoku naudojant specialius įtaisus bei karinius telefonus, vadinamus „TAPik“.
M. Bogner citavo vieną vyrą, kuris buvo laikomas kolonijoje netoli rytinio Olenivkos miesto.
Su Rusija susijusių ginkluotų grupuočių nariai „pritvirtino laidus prie mano lytinių organų ir nosies ir purtė mane šoku“, tyrėjams pasakojo jis.
Kiti pasakojo, kad buvo badomi peiliu, nukentėdavo nuo elektrošoko pistoletų, juos gąsdindavo imitacinėmis egzekucijomis, pakabindavo už rankų ir kojų, apdegindavo cigaretėmis.
„Taip pat užfiksavome įvairių seksualinės prievartos formų, pavyzdžiui, vyriškos lyties aukos tempimą už virvės, surištos aplink lytinius organus, arba prievartinį nuogumą kartu su grasinimu išprievartauti“, – sakė JT misijos vadovė.
Kai kurios iš 20 apklaustų belaisvių moterų taip pat pasakojo apie mušimą, elektros šoką ir grasinimus seksualiniu smurtu, o kai kurios teigė, kad buvo verčiamos nuogos bėgioti iš vienos patalpos į kitą visa tai stebint sargybiniams vyrams.
Elektros šokas
Tyrėjai neaprašė panašaus seksualinio smurto prieš ukrainiečių laikomus rusus, tačiau teigė, kad daugelis jų pasakojo apie „prastas ir dažnai žeminančias sąlygas vežant į stovyklas ir internavimo centrus“.
Ukrainiečių netinkamas elgesys su rusų karo belaisviais nebuvo „sistemingas“, sakė M. Bogner ir pridūrė, kad rizikingiausia buvo sulaikymo ir transportavimo metu.
„Dažnai nuogi, surištomis už nugaros rankomis jie buvo suvaryti į sunkvežimius ar mikroautobusus“, – komentavo M. Bogner.
„Kai jie atsidurdavo internavimo vietose, dažniausiai su jais buvo elgiamasi tinkamai“, – sakė ji.
Vis dėlto tyrėjai nustatė tris ukrainiečių valdomus internuotųjų centrus, kuriuose belaisviai buvo kankinami ir su jais buvo netinkamai elgiamasi, sakė M. Bogner; rusų karo belaisviai pasakojo, kad vykstant tardymui po pasidavimo jie buvo mušami ir spardomi į veidą ir kūną.
Keletu atvejų karo belaisviams „buvo durta peiliu arba prieš juos panaudotas elektrošokas kariniu telefonu „TAPik“, pasakojo M. Bogner.
Tyrėjai, apklausę rusų karo belaisvius, taip pat sulaukė „įtikinamų įtarimų dėl neteisminių egzekucijų, įvykdytų hors de combat asmenims“ (išėjusiems iš rikiuotės ir nesipriešinantiems), sakė ji.
Ji pabrėžė, kad už tokį piktnaudžiavimą reikia atsakyti, ir pasidžiaugė, kad Ukraina pradėjo kelis baudžiamuosius tyrimus prieš šalies ginkluotųjų pajėgų narius, kaltinamus piktnaudžiavimu kalinių atžvilgiu.
