„Kaip žinote, laikausi nuomonės, kad atsakas Gazoje, Gazos Ruože, buvo perdėtas“, – žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė 81-erių demokratas.
Amerikos parama Izraelio karui su palestiniečių kovotojų grupuote sukėlė virtinę išpuolių prieš JAV karius regione, taip pat kritiką J. Bideno administracijai šalyje ir užsienyje.
Kelis mėnesius trunkantis bombardavimas ir apgultis pagilino humanitarinę krizę, ypač pietinėje Gazos Ruožo dalyje.
Tačiau J. Bidenas teigė siekęs, kad į Gazos Ruožą būtų teikiama humanitarinė pagalba.
Jis sakė, kad Egipto prezidentas Abdel Fattahas al Sisi (Abdel Fatahas Sisis) iš pradžių „nenorėjo atverti vartų, kad būtų galima įvežti humanitarinę pagalbą“.
„Kalbėjau su juo, įtikinau jį atidaryti vartus. Kalbėjau ir su Bibi, kad jis atidarytų vartus Izraelio pusėje“, – tęsė J. Bidenas, turėdamas omenyje Izraelio ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu (Benjaminą Netanjahų).
„Tikrai labai stengiausi, kad humanitarinė pagalba pasiektų Gazos Ruožą“, – pridūrė jis.
Spalio 7 dieną islamistų grupuotė „Hamas“ surengė precedento neturintį išpuolį prieš Izraelį, per kurį, naujienų agentūros AFP vertinimu, pagrįstu oficialiais Izraelio duomenimis, žuvo apie 1 160 žmonių, daugiausia civilių.
Kovotojai taip pat paėmė apie 250 įkaitų. Izraelis teigia, kad Gazos Ruože liko 132 įkaitai, kurių 29, kaip manoma, žuvo.
Izraelis pažadėjo sunaikinti „Hamas“ ir pradėjo aviacijos smūgius bei sausumos puolimą, per kuriuos, Gazos Ruožo sveikatos ministerijos duomenimis, žuvo mažiausiai 27 840 žmonių, daugiausia moterys ir vaikai.
Irano remiamos sukarintos grupuotės, solidarizuodamosi su „Hamas“, visame regione surengė išpuolių, o Izraelis, Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės surengė atsakomąsias atakas.
