Svarstydami hipotetinę galimybę, kuomet Rusijos pajėgos nušalina V. Zelenskį, „Politico“ žurnalistai tikina, kad karo metu Ukrainoje pradėtų veikti „kolektyvinė valdžia“.
Jų teigimu, Ukrainos prezidentas išlieka pagrindiniu priešo pajėgų taikiniu. Nepaisant to, kad dabar rizika jo gyvybei yra mažesnė, negu pirmosiomis chaotiškomis karo savaitėmis, Ukrainos valdžios atstovai neabejoja, kad grėsmė išlieka milžiniška.
„Politico“ pažymima, kad V. Zelenskis vaidina esminį vaidmenį mobilizuojant tarptautinį palaikymą kovoje su Rusija. Jeigu jis negalės įgyvendinti savo įsipareigojimų, jo komandai teks panaudoti visas turimas jėgas, kad pratęstų komunikaciją su Vakarų šalių lyderiais.
Pagal Ukrainos konstituciją šiuo metu „antrasis“ valdžios žmogus šalyje yra Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas. Būtent jis turėtų perimti prezidento įsipareigojimus esant būtinybei. Tačiau, ekspertų manymu, pasitikėjimas juo pačioje Ukrainoje yra per menkas, jau nekalbant apie tai, kad užsienyje jis neturi jokio autoriteto. Tokiu atveju valdžią Ukrainoje turėtų perimti „kolektyvinė valdžia“: dabartinis prezidento administracijos vadas Andrijus Jermakas, užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ir gynybos ministras Oleksijus Reznikovas. Valerijus Zalužnas tokiu atveju ir toliau eitų šalies karinių pajėgų vado pareigas.
„Politico“ pažymima, kad karo metu Ukrainai pavyko suformuoti „pasitikinčias savimi valdžios institucijas“ ir vieningą kariuomenę, kas sudarė pagrindą politiniam stabilumui šalyje. Todėl, net jeigu su dabartiniu prezidentu kas nors nutiktų, valstybė ir toliau funkcionuotų.
