„Kai istorija nesutampa su Kremliaus politiniais tikslais, Rusijos pareigūnai ir jų kontroliuojamos jėgos neigia istorinius įvykius arba iškraipo istorinius naratyvus, bandydami pavaizduoti Rusiją geresnėje šviesoje ir tarnaudami jos vidaus ir geopolitinei darbotvarkei“, – sakoma pranešime.
Anot Valstybės departamento, Rusija taip kalba apie vadinamąjį 1939-ųjų Molotovo-Ribbentropo (Molotovo-Ribentropo) paktą, Ukrainos valstybingumo istoriją, NATO veiksmus žlugus SSRS, Gulago sistemą ir Holodomorą – stalinizmo laikais tyčia sukeltą badą Ukrainoje.
Valstybės departamentas taip pat sakė, kad Kremlius mėgina vaizduoti esą „Rusija yra nekalta auka“, kai kalbama apie agresyvius šios šalies veiksmus, pavyzdžiui, prieš Ukrainą.
Kiti Valstybės departamento minimi pavyzdžiai apima Maskvos „melagingus teiginius“ apie Vakarų civilizacijos žūtį, prieš kurią Rusija demonstruoja „tradicines vertybes“, ir apie „spalvotąsias revoliucijas“, kuriomis neva slapta manipuliuoja JAV.
„Jei tautos judėjimas yra už demokratiją ir reformas ir nedera su Rusijos geopolitiniais interesais, tai Kremlius dažnai puola jų legitimumą ir tvirtina, kad už jų slapta stovi JAV“, – pažymi Valstybės departamentas.
Valstybės departamentas taip pat sakė, kad Rusijos valdžia griebiasi iškart kelių melagingų, kartais prieštaringų įvykių versijų, kad nuslėptų tiesą. Šiame kontekste paminėtas buvusio Rusijos karinės žvalgybos tarnybos GRU pulkininko Sergejaus Skripalio ir jo dukters Julijos apnuodijimas Anglijos Solsberio mieste 2018 metais.
„Rusijos karinės ir žvalgybos agentūros dalyvauja Rusijos dezinformacijos ir propagandos ekosistemos funkcionavime, įskaitant priešiškas operacijas socialiniuose tinkluose, atvirą ir slaptą kontroliuojamos interneto žiniasklaidos naudojimą, dezinformacijos įvedimą į televizijos ir radijo programas, konferencijas, siekiant paveikti jų dalyvius ir įtikinti juos netiesa, kad Ukraina, o ne Rusija, esą yra kalta dėl didėjančios įtampos regione, ir efektyvų kibernetinių operacijų panaudojimą siekiant diskredituoti žiniasklaidą ir įsilaužti bei paviešinti (duomenų),“ – nurodė Valstybės departamentas.
