Įstatymo projektas, kuriam būtų panaudojamos JAV mokesčių surinkimo agentūrai skirtos biudžeto lėšos, beveik neabejotinai žlugs demokratų kontroliuojamame Senate, o J. Bidenas taip pat pagrasino jį vetuoti.
Baltieji rūmai jau anksčiau paprašė didesnio, įvairiapusio paramos paketo tiek Izraeliui, tiek Ukrainai, taip pat humanitarinei pagalbai Gazos Ruožui ir papildomo finansavimo su JAV sienų apsauga susijusiems projektams.
Tačiau diskusijos dėl svarbiausių klausimų tik prasideda po kelias savaites trukusio atidėliojimo, kol Atstovų Rūmų respublikonai stengėsi paskirti naują pirmininką, ir neaišku, ką pavyks priimti abiejuose rūmuose, jei apskritai pavyks.
Visgi ir demokratai, ir respublikonai Kongrese nori skubiai patvirtinti karinę pagalbą Izraeliui – ilgamečiam JAV partneriui, kariaujančiam su „Hamas“ kovotojų grupuote, žydų valstybės rūstybę užsitraukusia po brutalaus spalio 7-osios išpuolio.
Tačiau reikalai tampa sudėtingesni, kai kalbama apie Ukrainą.
Vašingtonas yra didžiausias Kyjivo karinis rėmėjas, skyręs dešimtis milijardų dolerių (eurų) nuo Rusijos invazijos pradžios 2022-ųjų vasarį, bet atrodo, kad J. Bideno pažadui nepertraukiamai teikti finansinę paramą iškilo pavojus.
106 mlrd. dolerių vertės paketas
Atstovų Rūmuose, kur respublikonai turi nedidelę daugumą, keli griežtosios linijos konservatoriai pareikalavo nedelsiant nutraukti Ukrainos finansavimą.
Žemieji rūmai ką tik išėjo iš precedento neturinčio trijų savaičių trukmės paralyžiaus po to, kai ankstesnį pirmininką respublikoną Keviną McCarthy per tos pačios radikalios grupelės sukilimą nušalino nuo pareigų.
Padėtis iš esmės skiriasi demokratų kontroliuojamame Senate, kur dauguma respublikonų išreiškė pritarimą pagalbos Ukrainai didinimui.
„Mintis, kad parama kovai su Rusijos agresija atitraukia dėmesį nuo kitų saugumo prioritetų, yra klaidinga“, – neseniai sakė Senato respublikonų lyderis Mitchas McConnellas.
Žinodamas, kad kai kuriuose JAV politiniuose sluoksniuose didėja nuovargis nuo karo, J. Bidenas nusprendė savo pagalbos Ukrainai prašymą – daugiau kaip 61 mlrd. JAV dolerių (57,7 mlrd. eurų) – apjungti su 14 mlrd. dolerių vertės parama Izraeliui.
80-metis demokratas taip pat paprašė skirti apie 9 mlrd. JAV dolerių (8,5 mlrd. eurų) tarptautinėms humanitarinėms krizėms, įskaitant Gazos Ruožą, spręsti, o konservatoriams šį sandorį patrauklesniu padarė įtraukdamas milijardų dolerių sumą JAV pietinės sienos apsaugai ir projektams, kuriais siekiama kovoti su Kinijos ekonominiu dominavimu.
Iš viso jo siūlomą paketą sudaro 106 mlrd. dolerių (100 mlrd. eurų).
„Negalime gaišti laiko“
Atstovų Rūmų respublikonų lyderiai, nesutikdami su prezidento siūlymo suma ir susiskaldę dėl Ukrainos, ketvirtadienį balsavimui pateikė tik Izraeliui skirtą įstatymo projektą.
Jam pritarė beveik visi respublikonai ir keletas demokratų.
Naujasis Atstovų Rūmų pirmininkas Mike'as Johnsonas pasiūlė, kad pagalba kitoms JAV sąjungininkėms, įskaitant Ukrainą, turėtų būti aptarta vėliau.
„Negalime gaišti laiko, kad Izraeliui būtų suteikta reikiama pagalba“, – ketvirtadienio rytą spaudos konferencijoje sakė jis.
M. Johnsonas, tvirtas konservatorius, pasisakantis prieš didėjančią JAV valstybės skolą, pasiūlė kompensuoti šį paketą skiriant JAV federalinei mokesčių agentūrai numatytas lėšas, kurios praėjusiais metais buvo patvirtintos kaip J. Bideno su klimatu ir infrastruktūra susijusio plano dalis.
Baltieji rūmai, kaip ir galima tikėtis, šiam planui, kuris, kaip teigiama nešališkoje biudžeto analizėje, iš tikrųjų padidintų JAV skolą, nepritaria.
Paklaustas apie nesutarimus Kapitolijuje, Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby (Džonas Kerbis) paragino Kongresą veikti greičiau.
„Izraeliui nereikia paliaubų, – sakė jis, turėdamas omenyje tarptautinius ir kai kurių demokratų raginimus nutraukti ugnį, kad būtų apsaugoti civiliai Gazos Ruože. – [Izraeliui] reikia, kad sąjungininkai liautųsi politikuoti ir teiktų paramą dabar.“
