Branduolinio ginklo neplatinimo sutartimi (NPT), kurią kas penkerius metus peržiūri 191 ją pasirašiusi šalis, siekiama užkirsti kelią branduolinių ginklų plitimui, skatinti visišką nusiginklavimą ir bendradarbiavimą taikaus branduolinės energijos naudojimo srityje.
Rusija penktadienį po keturias savaites trukusios Jungtinių Tautų konferencijos dėl branduolinio nusiginklavimo sutarties užkirto kelią pastangoms priimti bendrą deklaraciją, Maskvai pasmerkus „politinius“ dokumento aspektus.
„Po kelias savaites trukusių intensyvių, bet produktyvių derybų, Rusijos Federacija viena nusprendė blokuoti konsensusą dėl galutinio dokumento“, – sakoma Valstybės departamento atstovo Vedanto Patelio pareiškime.
Anot jo, Maskva taip pasielgė „siekdama blokuoti formuluotę, kuria tik pripažįstama didelė radiologinė rizika Zaporižios atominėje elektrinėje Ukrainoje“ – svarbioje jėgainėje, kurią šiuo metu yra užėmusi Rusijos kariuomenė.
Parengtame deklaracijos projekte reiškiamas „didelis susirūpinimas“ dėl karinių veiksmų aplink Ukrainos elektrines, įskaitant Zaporižios jėgainę, taip pat dėl to, kad Ukraina prarado tokių objektų kontrolę ir tai daro neigiamą poveikį saugai.
Pietų Ukrainoje esanti Zaporižios AE, kuri yra didžiausia atominė jėgainė Europoje, buvo užimta Rusijos pajėgų kovo pradžioje, praėjus nedaug laiko nuo Maskvos invazijos pradžios.
Kyjivas ir Maskva ne kartą apsikeitė kaltinimais dėl šio objekto apšaudymo, o Ukrainos valstybinė energetikos operatorė įspėjo apie radioaktyvių medžiagų nuotėkio pavojų.
„Nepaisant ciniško Rusijos obstrukcionizmo, faktas, kad visos kitos šalys pritarė galutiniam dokumentui, rodo, kad sutartis atlieka esminį vaidmenį užkertant kelią branduolinių ginklų platinimui“, – pabrėžė V. Patelis.
Pasak jo, Vašingtonas dar kartą ragina Rusijai nutraukti karo veiksmus šalia Zaporižios AE „ir grąžinti jėgainės kontrolę Ukrainai“.
