Japonijoje įsikūręs septintasis laivynas sekmadienį pranešė, jog lėktuvnešio „USS Nimitz“ smogiamoji grupė ir tryliktasis jūrų pėstininkų ekspedicinis dalinys atlieka „integruotas ekspedicinių smogiamųjų pajėgų operacijas“ Pietų Kinijos jūroje.
Jis taip pat nurodė, kad šeštadienį vyko pratybos, kuriose dalyvavo laivai, sausumos pajėgos ir orlaiviai, tačiau nepateikė tikslios informacijos, kada jos prasidėjo ir ar jau baigėsi.
Kinija reiškia pretenzijas į beveik visą Pietų Kinijos jūrą ir kategoriškai prieštarauja kitų šalių bet kokiai karinei veiklai šiame ginčijamame vandens kelyje, kuriuo kiekvienais metais pergabenama prekių už 5 trilijonus JAV dolerių (4,68 trln. eurų).
JAV neturi oficialios pozicijos dėl suvereniteto Pietų Kinijos jūroje, bet teigia, kad turi būti išsaugota laivybos ir skrydžių laisvė. Keletą kartų per metus Vašingtonas siunčia laivus, kurie praplaukia pro sustiprintus Kinijos postus esančius Spratlio salose, o Pekinas kiekvieną kartą išreiškia dėl to protestą.
JAV taip pat pastaruoju metu stiprina gynybinį aljansą su Filipinais, kurie susiduria su Kinijos pakrančių apsaugos tarnybos ir tariamų civilinių, bet iš tikrųjų – valdžios remiamų laivų pasikėsinimais į salas ir žuvininkystę.
Šios karinės JAV pratybos buvo iš anksto suplanuotos.
Jos buvo surengtos tuo metu, kai ir taip įtempti Vašingtono ir Pekino santykiai paaštrėjo dėl kilusių diplomatinių ginčų, susijusių su balionu, kuris praėjusį savaitgalį buvo numuštas JAV oro erdvėje prie Pietų Karolinos krantų.
Jungtinės Valstijos teigia, kad nepilotuojamame balione buvo įrengta žvalgybos sistema, tačiau Pekinas primygtinai tvirtina, kad tai buvo meteorologinių tyrimų dirižablis, kuris per klaidą nukrypo nuo kurso.
Dėl šios priežasties JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas buvo priverstas skubiai atšaukti svarbią kelionę į Pekiną, kurios metu norėta sumažinti įtampą.
Kinija, iš pradžių išreiškusi labai nedažną apgailestavimą dėl baliono, vėliau sugriežtino savo retoriką, pavadindama Vašingtono atliktą numušimą pernelyg skubota reakcija ir tarptautinių normų pažeidimu. Tuo tarpu Kinijos gynybos ministras atmetė galimybę pasikalbėti telefonu su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu (Loidu Ostinu) ir nesutiko aptarti šio klausimo.
Vašingtonas, reaguodamas į šį incidentą, į juodąjį sąrašą įtraukė šešis Kinijos subjektus, kurie, jų teigimu, yra susiję su Pekino aviacijos ir kosmoso programomis.
JAV Atstovų rūmai ketvirtadienį vienbalsiai pasmerkė Pekiną dėl „įžūlaus JAV suvereniteto pažeidimo“ ir siekio „apgauti tarptautinę bendruomenę melagingais teiginiais apie savo žvalgybos duomenų rinkimo kampaniją“.
Pentagono teigimu, šis balionas buvo dalis didžiulės stebėjimo programos, kurią Pekinas vykdo jau kelerius metus.
Pasak Vašingtono, pastaraisiais metais Kinijos balionai praskriejo virš dešimčių valstybių penkiuose žemynuose, o apie jų vykdomus veiksmus bus daugiau sužinota nuodugniai ištyrus netoli Pietų Karolinos numuštą balioną.
Septintasis laivynas savo išplatintame pranešime spaudai nurodė, kad bendra operacija „užtikrino galingą buvimą regione, kuris padeda palaikyti taiką ir stabilumą“.
„Būdami pasirengę reaguoti, mes vykdome platų misijų spektrą, įskaitant jūrų pėstininkų išsilaipinimą krante, humanitarinę pagalbą nelaimių atveju ir potencialių priešininkų atgrasymą, pasitelkdami matomą ir esamą kovinę galią“, – priduriama pranešime spaudai.
