Netgi labiausiai išsivysčiusių šalių sveikatos priežiūros sistemos yra priartėjusios prie kritinės ribos ir vis garsiau aidi niūrūs įspėjimai, kad jos labai greitai nebesusitvarkys su ligonių antplūdžiu.
Prognozuojama, kad šiais metais nuo COVID-19 visame pasaulyje gali mirti 1,8 mln. žmonių.
Kinija, kuriai, regis, pavyko suvaldyti protrūkį, nuo penktadienio nebeįsileidžia užsieniečių, šalyje augant nerimui dėl galimos antros infekcijų bangos, kurį kursto augantis įvežtinių atvejų skaičius. Tai atspindi, kaip sunku pažaboti virusą pasaulyje, kuriame visa glaudžiai susiję.
Tuo tarpu Hubėjaus provincijos sostinė Uhanas, 11 mln. gyventojų turintis miestas, kurio jūros gėrybių ir laukinių gyvūnų turgus praėjusių metų pabaigoje, kaip manoma, tapo pirminiu naujojo užkrato šaltiniu, ruošiasi sušvelninti du mėnesius galiojusius griežtus judėjimo apribojimus.
Drastiškų karantino priemonių teko imtis daugeliui šalių, o įvesti suvaržymai namuose įkalino apie 3 mlrd. žmonių.
Visame pasaulyje koronavirusine infekcija susirgo jau daugiau kaip 530 tūkst. žmonių, šeštadalis jų – Jungtinėse Valstijose, kurios ketvirtadienį pagal ligos atvejų skaičių aplenkė Italiją.
„Kariaujame su šiuo virusu pasitelkę visus turimus finansinius, mokslinius, medicininius, farmacinius ir karinius išteklius, kad sustabdytume jo plitimą ir apsaugotume mūsų piliečius“, – sakė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Karantine atsidūrus maždaug 40 proc. Amerikos gyventojų, D. Trumpas paragino piliečius prisidėti prie šios kovos vengiant socialinių kontaktų.
„Likite namuose. Tiesiog atsipalaiduokite, likite namuose“, – kalbėjo prezidentas.
Niūrios prognozės
Nepaisant įgyvendinamų griežtų priemonių, Imperijos koledžo Londone mokslininkai ketvirtadienį sakė, kad bendras mirčių nuo šios ligos skaičius gali būti sukrečiantis.
Remiantis jų skaičiavimais, šiais metais nuo COVID-19 visame pasaulyje gali mirti 1,86 mln. žmonių, užsikrėsti virusu – beveik 470 milijonų.
Mokslininkai įspėjo, kad dėl delsimo taikyti izoliacijos ir socialinio atstumo priemones šie skaičiai gali būti gerokai didesni.
„Mūsų analizė išryškina sunkius sprendimus, kuriuos artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais teks priimti visoms vyriausybėms, taip pat rodo, kaip skubūs, ryžtingi ir bendri veiksmai galėtų išgelbėti milijonus gyvybių“, – sakė mokslininkai.
Augant nerimui, kad ši krizė gali padaryti daugiau ekonominės žalos negu Didžioji depresija praeito amžiaus 4-ame dešimtmetyje, Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių lyderiai ketvirtadienį surengė derybas vaizdo ryšiu.
Jie pažadėjo veikti „vieningu frontu“ kovoje su pandemija ir skirti 5 trln. dolerių (4,62 trln. eurų) pasaulio ekonomikai.
„Šis virusas nepaiso sienų“, – rašoma po derybų lyderių išplatintame pareiškime.
„Skiriame per 5 trln. dolerių pasaulio ekonomikai. Šis žingsnis yra dalis tikslinės fiskalinės politikos, ekonominių priemonių ir garantijų schemų pandemijos socialiniam, ekonominiam ir finansiniam poveikiui atsverti“, – rašoma jame.
G-20 lyderiai taip pat pažadėjo tvirtą finansinę paramą besivystančioms šalims. Ekspertai nuogąstauja, kad joms COVID-19 protrūkis sukeltų pražūtingų padarinių.
