Dvejų metų senumo ataskaitoje dalis informacijos yra nuasmeninta.
JAV žvalgyba padarė išvadą, kad Saudo Arabijos sosto įpėdinis „patvirtino operaciją Stambule, Turkijoje, siekiant paimti į nelaisvę ar nužudyti Saudo Arabijos žurnalistą Jamalą Khashoggi“.
JAV dienraščio „The Washington Post“ skiltininkas J. Khashoggi, kadaise laikytas karališkosios šeimos aplinkos žmogumi, tačiau vėliau tapęs Rijado kritiku, buvo nužudytas Saudo Arabijos konsulate Stambule, o jo kūnas – sukapotas.
Sosto įpėdinis uoliai neigė bet kokias savo sąsajas su šia brutalia žmogžudyste, nepaisant fakto, kad keli artimiausi jo patarėjai žinomai prie jos prisidėjo.
Ankstesnio JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija, siekusi glaudesnių ryšių su Rijadu, delsė paskelbti žvalgybos ataskaitą ir vengė susieiti M. bin Salmaną su šia byla.
Ataskaita paskelbta prezidentui Joe Bidenui stengiantis perkrauti JAV ryšius su Artimaisiais Rytais ir sugrąžinti žmogaus teisių principus į deramą vietą JAV politikoje.
Prieš ataskaitos paskelbimą J. Bidenas ketvirtadienį pasikalbėjo telefonu su Saudo Arabijos monarchu Salmanu, princo M. bin Salmano tėvu. Tai buvo pirmasis jųdviejų pokalbis nuo J. Bideno inauguracijos prieš penkias savaites.
Gerbiamas Saudo Arabijos žurnalistas ir redaktorius J. Khashoggi gyveno savanoriškoje tremtyje Jungtinėse Valstijose, kur rašė kritiškus straipsnius apie sosto įpėdinį.
Saudo Arabijos ambasadorius Jungtinėse Valstijose pasakė 59 metų J. Khashoggi nueiti į karalystės konsulatą Stambule, kad gautų civilinei santuokai su Turkijos piliete Hatice Cengiz reikalingus dokumentus.
Ten žurnalistą 2018 metų spalio 2 dieną nužudė ir jo kūną sukapojo Rijado pasiųsta smogikų komanda, kuriai vadovavo sosto įpėdinio M. bin Salmano aukščiausio rango patarėjas Saudas al Qahtani.
Paneigimai
Sosto įpėdinis neigia nurodęs nužudyti žurnalistą ir tvirtina nieko apie tai nežinojęs.
Tačiau nedaugelis stebėtojų tiki, kad tokia žmogžudystė galėjo būti įvykdyta be M. bin Salmano žinios. Įtakingiausiu žmogumi Saudo Arabijoje laikomas sosto įpėdinis už grotų pasiuntė daugybę kritikų, tarp kurių esama iškilių dvasininkų, aktyvistų ir karališkosios šeimos narių.
Smarkiai spaudžiama Jungtinių Valstijų ir tarptautinės bendrijos, Saudo Arabijos vyriausybė patraukė baudžiamojon atsakomybėn kai kuriuos nužudyme dalyvavusius asmenis.
Per teismą, vykusį už uždarų durų, du aukšto rango pareigūnai – žvalgybos vadovo pavaduotojas Ahmedas al Assiri (Ahmedas Asiris) ir karališkųjų rūmų žiniasklaidos vadovas S. al Qahtani, daugelio laikomi pagrindiniais nužudymo organizatoriais, buvo išteisinti. Jie abu priklauso sosto įpėdinio artimai aplinkai.
Tačiau penki neįvardyti kaltinamieji buvo nuteisti myriop, o dar trims skirtos griežtos laisvės atėmimo bausmės.
Po devynių mėnesių teismas mirties nuosprendžius pakeitė laisvės atėmimu iki 20 metų.
Tarptautinės organizacijos „Amnesty Internation“ ir „Reporters Without Borders“ teismo procesą pavadino „teisingumo parodija“.
Tačiau jis leido lengviau atsipūsti D. Trumpo administracijai, kuri paskelbė sankcijas 17-ai bylos įtariamųjų, įskaitant S. al Qahtani. Tačiau A. al Assiri sankcijų sulaukusių asmenų sąraše nebuvo.
