ISW analitikai remiasi „The Washington Post“ straipsniu, kuriame sakoma, kad Rusijos ekonomikai „gresia perkaitimas“. Straipsnyje paminėta, jog ypač didelės Rusijos karinės išlaidos skatina ekonomikos augimą, tačiau tokiu būdu, kad privertė Rusijos įmones dirbtinai kelti atlyginimus, kad galėtų patenkinti darbo jėgos paklausą ir išliktų konkurencingos su dideliais atlyginimais Rusijos kariniame sektoriuje.
Ataskaitoje cituojama ir Rusijos centrinio banko vadovė Elvira Nabiulina, liepos mėnesį perspėjusi, kad Rusijos darbo jėgos ir gamybos pajėgumai „beveik išsemti“.
Tuo pačiu metu Rusijos regionų valdžios institucijos reikšmingai padidino vienkartines išmokas sutartis pasirašiusiems kareiviams, kad išlaikytų karinių pajėgų komplektavimo tempą (apie 30 tūkst. karių per mėnesį). „Tai rodo, kad Rusija neturi neribotų žmogiškosios jėgos išteklių ir turi atsižvelgti į nuolat didėjančią finansinę bei socialinę kainą, susijusią su fronte patirtų nuostolių papildymu, bei įvairiais būdais formuoti pajėgas“, – rašo JAV analitikai.
Pasak jų, Šiaurės Korėjos karių buvimas Rusijos teritorijoje ir pranešimai apie jų dislokavimą kovos zonoje Kursko srityje rodo, jog „visa V. Putino pajėgų formavimo sistema yra labai silpna“.
Pasak JAV analitikų, karo palaikymo išlaidos didės, nes Rusija fronto linijose ir toliau eikvoja žmogiškuosius ir materialinius išteklius. Tačiau Rusijos ištekliai nėra begaliniai ir V. Putinas negali neribotą laiką nesiskaityti su šiomis išlaidomis. Rusijos ekonomika perdegs, šis perdegimas brangiai atsieis Rusijos visuomenei, o tai gali priversti V. Putiną priimti svarbius sprendimus, kaip aprūpinti ištekliais Rusijos karą, arba jis bus priverstas keisti karo veiksmų pobūdį, kad išsaugotų režimo stabilumą.