Nuotraukoje mažas Hezbollah teroristas, išsitepęs nekaltų žydų krauju.

Sausio 29 d. paryčiais vaizdo kameros užfiksavo, kaip kažkoks vyras dažais apliejo partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago paminklą. Šalia dar nupiešė ir svastiką. Nors teisėsauga iki šiol visuomenei nepranešė, ar įtariamasis nustatytas, bet TV3 žiniomis, išpuolį surengęs vyras jau sulaikytas Latvijoje.

Rainių miškelyje netoli Telšių 1941 m. naktį iš birželio 24 d. į 25 d. įvykdytos kalinių žudynės, kurių metu buvo nužudyti 73 intelektualai – teisininkai, politikai ir kitokie „liaudies priešai“. Užkastas aukas po keleto dienų rado praeivis.


Lietuvos laikinosios vyriausybės Žemės ūkio rūmų leidžiamas savaitraštis Ūkininko patarėjas, 1941 m. liepos mėn. 25 d. aprašė tokius kankinimus:
Vieniems buvo nulupta nuo galvos oda, kitiems išpjauti odos diržai iš nugaros ir krūtinės, kai kuriems išdegintos akys, kitiems nuplikyta visa oda. Kai kuriems sulaužyti šonkauliai ir į vidurius sukištos rankos. Daugeliui vyrų nupjauti lyties organai ir į burną įkišti, o moterims išdeginti karšta geležimi. Kai kurioms moterims nupjaustytos krūtys ir prie ausų priraišiotos. Yra ir dar žiauresniu ir šlykštesniu būdu nukankintų. Iš kankinimo būdo ir išviršinių žymių galima spręsti, kad visi šie žmonės buvo nukankinti pačiomis žiauriausiomis kančiomis

Štai taip vargšai palestiniečiai kovoja su žiauriais okupantais:
medium. com/belover/the-day-shani-louk-died-45c3b5d2e6ae

Pavyko gauti kauniečio Paulo Bagrianskio, buvusio Kauno geto kalinio, Izraelyje išleistus atsiminimus anglų kalba. Iš visų iki šiol skaitytų sovietinių teroristų atsiminimų Bagrianskio tekstas yra vienintelis, kuriame nėra nė žodžio apie „vokiečių garnizoną“, jis nejautė keršto paprastiems valstiečiams dėl nacistinės okupacijos nusikaltimų.

Paului Bagrianskiui, kaip ir keliems kitiems Kaniūkų naikintojams, buvo nesmagu, kad teko dalyvauti šioje akcijoje, kad daugeliui jo bendražygių taip patiko žudyti, tyčiotis iš lavonų, patiko griauti, o labiausiai – gerti.  Bagrianskio aprašyta siaubinga scena, kaip buvo niekinami lavonai, primena sovietinių okupantų ir vietinių kolaborantų braižą, kai jie, traukdamiesi nuo buvusių sąjungininkų nacių, 1941 m. birželio pabaigoje susidorojo su Rainių ir kitais lietuvių kankiniais, Vakarų Baltarusijos, Vakarų Ukrainos patriotais.

“Manęs nenustebino, kai 1944 m. balandžio mėn. (iš tikrųjų sausio – I.T.) mūsų partizanams buvo pranešta, kad eisime pamokyti Kaniūkų kaimą. Niekada nebuvau girdėjęs apie kaimą, vadinamą Kaniūkais. Mūsų 25 asmenų žydų būriui vadovavo Jakobas Preneris.
Valandą ar dvi praleidau vadovybės būstinėje – su keliais karininkais studijavome žemėlapį. Ten būdamas supratau, jog mūsų tikslas – sunaikinti  visą kaimą kartu su jo gyventojais. Paklausiau, kodėl ketinama taip nežmoniškai žiauriai pasielgti. Man buvo atsakyta, jog taip nusprendė aukščiausioji vadovybė. Mes negalime leisti, kad taip stipriai apsiginklavęs kaimas žlugdytų mūsų partizanų veiklą.

Vieni būriai turėjo padegti trobas, kiti – užtverti  kelius iš kaimo. Ir lygiai dvyliktą kaimas suliepsnojo, ėmė sproginėti ginklų atsargos. Tvartuose siaubingai baubė karvės, žviegė kiaulės, žvengė arkliai. Keliems arkliams pavyko išsiveržti, jie šuoliavo kaip pasiutę iš degančio kaimo.
Iš tvartų sklido baisūs degančių gyvulių garsai, girdėjosi bandančių pabėgti kaimo gyventojų šaudymas – šiame košmariškame pragare negalėjai atskirti žmonių riksmo ar balso. Ištisą valandą stovėjau su vadovaujančiu karininku ir keliais jo padėjėjais ant kalvos stebėdamas šį siaubingą pragarą. Tada gavau įsakymą susisiekti su savo būriu ir liepti jiems užimti naujas pozicijas. Priartėjęs prie savo būrio pamačiau, kaip vienas iš mūsiškių, vidutinio amžiaus moteriškės galvą prispaudęs prie didelio akmens, kitu akmeniu ją daužė.
Maždaug antrą valandą po vidurnakčio Kaniūkų kaimas buvo visiškai sudegintas. Nesimatė nė vienos trobos, nebesigirdėjo nė garso. Matyt, bus sudegę visi žmonės – ir vaikai, ir moterys, ir vyrai, užmušti vietoje arba pribaigti mūsų vyrų, kai bandė  pabėgti iš šio pragaro.”

Kada Lietuvoje turėsim tokį Palestinos palaikymo mitingą, kaip Kopenhagoj?

youtu. be/9O8HR7RMOCU?si=LC8yD8Y8yCmv-obn

įkaitų išlaisvinimas „nėra svarbiausias dalykas“? O kada nors buvo?

Zydai savu negina.Jie zudo kitos valstybes vaikus ir moteris.

Svarbiausiai yra patikrinti naujus ginklus, ne gynybinius, o puolamuosius žydiškus teroristinius UZI.