Balandžio 26–28 dienomis vyksiantį susitikimą rengia Nobelio fondas. Jį internetu galės stebėti visi norintieji. Šį renginį taip pat palaiko Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinė mokslų akademija ir didžiosios Europos tyrimų institucijos.
Žinomi aplinkosaugos mokslininkai iš viso pasaulio parengė darbą, apibendrinantį visas problemas, kurios bus aptariamos susitikimo metu. Tai nėra koks nors naujas tyrimas, o verčiau publikacija, kurioje siekiama pateikti jau žinomą informaciją visuomenei lengvai suprantamu būdu. Jame yra remiamasi pažangiausiais mokslo atradimais tiems, kurie abejoja, ar nori sužinoti daugiau.
Darbo įžangoje rašoma: „Žmonės yra pagrindinė pokyčius skatinanti jėga planetoje, pradėjusi naują epochą, vadinamą antropocenu. Ši nauja epocha turi didelę reikšmę žmonijai, tačiau mes tik dabar pradedame ją pilnai suvokti.“
Įvertino ne tik klimato atšilimo problemas
Darbe aptariami ne tik tarpvyriausybinės diskusijos apie klimato kaitą klausimai, bet ir daug kitų problemų. Jame kalbama ir apie biologinės įvairovės nykimą, turto ir galios nelygybę bei visuomenės galimybes išgyventi pasaulinį atšilimą.
Darbas siekia parodyti šias problemas ne kaip atskirus reiškinius, o tarpusavyje susijusius procesus. Technologinės ir socialinės inovacijos, kurios gali arba išspręsti šias problemas, arba jas dar labiau pagilinti, taip pat yra nagrinėjamos, kartu atsižvelgiant ir į tai, kas trukdo jas pritaikyti.
Ataskaitoje pateikiama daug šokiruojančios statistikos. Pagrindinis ataskaitos autorius, Stokholmo universiteto profesorius Carlas Folke, pabrėžė faktą, kad: „Apie 96 proc. visų planetos žinduolių pagal svorį sudarome mes, Homo sapiens, ir mūsų gyvuliai, tokie kaip galvijai, avys ar kiaulės. Laukiniai žinduoliai, pavyzdžiui, drambliai, bizonai ar delfinai, sudaro vos 4 proc.“
„Moksliniai pastebėjimai rodo, kad tiek klimato kaita, tiek biologinės įvairovės nykimas yra sparčios žmogaus veiklos plėtros antropocene simptomai, o ne atskiri reiškiniai“, – rašoma darbe. Vėliau priduriama: „Tarp mokslininkų paplito idėja, kad visuomenių, ekosistemų ir net visos Žemės sistemos sveikata priklauso nuo socialinės ir ekologinės įvairovės palaikymo, atkūrimo ir regeneracijos. Įvairovė apsaugo ekosistemas ir užtikrina jų atsparumą besikeičiančioms sąlygoms.“
Sumažėjo biosfera
„Vieno žmogaus gyvenime, ypatingai nuo XX a. 6 deš., mes šiurkščiai sumažinome pasaulio biosferą, sistemą, kuri vystėsi ilgiau nei 3,8 mlrd. metų. Dabar žemės paviršiuje ir vandenynuose vyrauja vos kelios augalų ir gyvūnų rūšys, – sakė C. Folke. – Mūsų veiksmai daro biosferą labiau pažeidžiamą, mažiau atsparią ir, labiau nei bet kada anksčiau, linkusią patirti sukrėtimus.“
Vienas pagrindinių susitikimo tikslų – pritaikyti per pandemiją išmoktas pamokas kitoms problemoms spręsti. C. Folke teigė: „Pasaulinė pandemija yra antropoceno reiškinys. Ją sukėlė mūsų glaudus ryšys su gamta ir mūsų hiper-susijungimas. Tačiau pandemijos krizė atveria galimybę pakeisti istorijos eigą. Tai pats geriausias laikas imtis veiksmų, siekiant stabilizuoti Žemę ateities kartoms.“
„Rizika, su kuria susiduriame yra milžiniška, – sakė bendraautorius, Potsdamo Poveikio klimatui instituto profesorius Johanas Rockströmas. – Mes esame potencialiai viską pakeisti galinčio dešimtmečio pradžioje. Nobelio premijos viršūnių susitikimas iš tikrųjų yra mokslininkų bendruomenės šauksmas visuomenei: „Atsibuskite!“
