Nagrinėjamas žvaigždžių spiečius yra žinomas kaip Hiados. Jis yra už 153 šviesmečių ir gali būti pamatytas Jaučio žvaigždyno galvoje, o jo žvaigždės pasiskirsčiusios V forma. Teleskopais buvo pamatytos daug daugiau žvaigždžių, ir kad ši gravitacijos ryšiu sujungtų žvaigždžių grupė yra skersai 60 šviesmečių. Tačiau, pagal naująjį darbą, spiečius anksčiau turėjo tūkstančiais daugiau žvaigždžių.
Naudodamiesi Europos kosmoso agentūros „Gaia“ palydovu, viso pasaulio astronomai sugebėjo sukurti tiksliausius Paukščių Tako žvaigždžių žemėlapius. Dėl tikslių padėčių ir greičių tyrėjai gali išsiaiškinti ne tik tai, kur yra žvaigždės, bet ir kur jos buvo ir dar bus.
Dėl to su Hiados spiečiumi dirbanti komanda galėjo atrasti tai, ko dar nematė spiečiuose: ilgas žvaigždžių uodegas. Susidūrus galaktikoms, mes galime pamatyti dalį medžiagos, išsidėsčiusios ilgoje uodegoje, besidriekiančioje nuo vieno objekto prie kito. Manoma, kad taip yra ir žvaigždžių spiečiuose. Kai kurios žvaigždės bus nustumtos į priekį dėl kitų žvaigždžių gravitacinio poveikio, o kitos liks už nugaros.
Dėl kompiuterinių modelių, kurie simuliavo spiečių, ir „Gaia“ duomenų, komanda pirmą kartą sugebėjo identifikuoti šias ilgas uodegas žvaigždžių spiečiuje ir surasti tūkstančius žvaigždžių, kurios anksčiau priklausė spiečiui, o dabar jos tęsiasi per 2600 šviesmečių.
Vis dėlto besidriekiančioje uodegoje yra daug mažiau žvaigždžių, nei tikėtasi. Komanda nemano, kad 700 milijonų metų senumo spiečius tiesiog pamažu byra. Spiečius turėjo susidurti su kuo nors dideliu.
„Tikrai turėjo būti glaudi sąveika su šiuo tikrai didžiuliu gumulėliu, o į Hiados spiečių buvo tiesiog atsitrenkta“, – sakė pagrindinė autorė Tereza Jerabkova.
Šiuo metu nėra aiškaus įtariamojo. Didelis dujų debesis ar kitas žvaigždžių spiečius gali būti atsakingas už tai, tačiau nieko iš dabartinių apylinkių negalima nurodyti kaip kaltininko. Taip pat tai galimai sukėlė tamsiosios materijos halas. Tamsioji materija yra dar nepatvirtinta medžiaga, kuri turėtų supti ir apgyvendinti galaktikas. Ji yra nematoma, bet masyvi, todėl gali atsidurti didelėje krūvoje ir sąveikauti su žvaigždžių spiečiumi.
Reikia daugiau stebėjimų, tačiau darbas parodo, koks reikšmingas palydovo „Gaia“ vaidmuo buvo gilinant mūsų žinias apie galaktiką.
„Su „Gaia“ visiškai pasikeitė tai, kaip mes matome Paukščių kelią. Su šiais atradimais mes galėsime žymiai geriau nei bet kada anksčiau atvaizduoti Paukščių Tako posistemes“, – pridūrė T. Jerabkova.
Šaltinis: www.iflscience.com
