Po atakos į Irano gyventojus trečiadienio ryte kreipėsi aukščiausiasis šalies lyderis ajatola Ali Khamenei. Jis sakė, kad JAV turi atitraukti visas pajėgas iš regiono, o Teherano raketų išpuolį prieš JAV karių bazes pavadino „antausiu“ Amerikai, skelbia aljazeera.com.
„Tokie kariniai veiksmai nėra pakankami. Svarbu baigti korupcinį Amerikos buvimą regione", – sakė jis savo kalboje per televiziją.
Jis atmetė bet kokį galimybę atnaujinti derybas su Vašingtonu dėl 2015 m. Branduolinio susitarimo. A. Khamenei taip pat pasakė, kad JAV taip pat stengėsi pašalinti Libano „Hezbollah“ judėjimą siekdama padėti Izraeliui.
Išpuolis įvykdytas naktį
„Sausio 7-ąją, maždaug 17 val. 30 min. (trečiadienį 0 val. 30 min. Lietuvos laiku), Iranas paleido daugiau kaip tuziną balistinių raketų į JAV kariuomenės ir koalicijos pajėgas Irake“, – pranešime sakė JAV gynybos sekretoriaus padėjėjas Jonathanas Hoffmanas.
„Aišku, kad šios raketos buvo paleistos iš Irano ir jomis taikytasi į mažiausiai dvi Irako karines bazes Al Asade ir Irbilyje, kur dislokuoti JAV kariuomenės ir koalicijos nariai“, – pridūrė jis.
Lietuvių kariai – saugūs
Po naktinių apšaudymų Irake, kai iš Irano buvo paleistos raketos į JAV vadovaujamos koalicijos karines bazes, Lietuvos kariuomenės Gynybos štabas gavo Lietuvos karių pranešimus, patvirtinančius, kad jie yra saugūs. Al Asado bazėje tarnaujančių karių apšaudymo metu bazėje nebuvo. Ryšys su kariais ir misijos vadovybe yra palaikomas nuolat.
NATO vadovaujama tarptautinė operacija Irake (angl. NATO Mission Iraq, NMI) vykdoma nuo 2004 m. ir yra skirta apmokyti šalies saugumo pajėgas. Kovos veiksmuose pagal nustatytą mandatą kariai nedalyvauja. Pastarosiomis dienomis mokymo užduotys yra laikinai sustabdytos.
Iš 9 Lietuvos kontingento karių NATO mokymo misijoje Irake, dabar 4 Lietuvos kariai iš NATO perdislokuojamo ryšių būrio atlieka tarnybą Taji oro uoste ir 2 kariai Camp Union bazėje – jų pagrindinė užduotis užtikrinti saugų NATO pajėgų ryšį. 3 kariai jau yra perdislokuoti į karinę bazę Kuveite.
JAV vadovaujamos koalicijos operacija Irake „Įgimtas ryžtas“ (angl. US-led operation in Iraq „Inherent Resolve“) - šioje operacijoje Lietuva prisideda nuo 2017 m., operacijoje nuolat išlaikydama šešis karinius instruktorius, kurie rengia vietines saugumo pajėgas. Kariai tarnauja Danijos kontingento sudėtyje šiaurės vakarinėje Irako dalyje esančioje Al Asado karinėje bazėje. Pastarosiomis dienomis mokymo užduotys yra laikinai sustabdytos.
Atsižvelgiant į pasikeitusią saugumo situaciją Bagdade, tarptautinių karinių pajėgų vadai ėmėsi papildomų priemonių karių saugumui užtikrinti: sustiprintas bazių saugumas, apribotas karių judėjimas, sustabdytos mokymo veiklos. Papildomos atsargumo priemonės, kurių imasi misijų vadovybė, yra adekvačios esamai situacijai ir mūsų kariai šiuo metu yra saugūs.
Dalis NATO mokymo misijoje Irako sostinėje Bagdade dalyvaujančių karių, vadovybės sprendimu jau dabar perkelti į karine baze Kuveite, likę kariai bus perdislokuoti artimiausiu metu.
NBC: JAV kariuomenė buvo perspėta
JAV kariuomenės daliniai Irake buvo perspėti apie paleistas raketas iš Irano teritorijos, skelbia NBC.
Pasak televizijos saugumo šaltinių, JAV turi visą pasaulį apimančią sekimo sistemą, kurią sudaro palydovai, radiolokacinės stotys ir dar Šaltojo karo metais įrengtas „slaptas objektas“ Merilando valstijoje.
„Boeing“ pradės tyrimą
JAV orlaivių gamintoja „Boeing“ yra informuota apie Ukrainos tarptautinėms oro linijoms priklausančio orlaivio „Boeing 737-800“ katastrofą ir pradėjo rinkti informaciją apie avarijos aplinkybes, praneša žiniasklaidos priemonės, remdamosi šaltiniais.
Kaip pranešė Irano žiniasklaida, katastrofa įvyko dėl „techninių priežasčių“, tačiau stebėtojai pažymi, kad dar nėra aišku, kuo remiantis padaryta tokia išvada.
Liudininkai užfiksavo paskutines Irane nukritusio lėktuvo akimirkas, vaizdo įrašą galite pamatyti čia:
Trumpas išlieka ramus
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad pirminis žalos vertinimas po to, kai Iranas raketomis apšaudė dvi bazes Irake, kur dislokuoti amerikiečių kariai, parodė, kad „viskas yra gerai“.
Socialiniame tinkle „Twitter“ jis paskelbė, kad „dabar vyksta aukų ir žalos vertinimas. Kol kas viskas yra gerai!“.
Po Irano apšaudymo raketomis D. Trumpas antradienio vakarą nesikreipė į tautą per televiziją, nors yra susiklosčiusi tokia neoficiali prezidentinė tradicija.
Vis dėlto jis turėtų paskelbti pranešimą trečiadienio rytą Vašingtone.
„Rytoj ryte padarysiu pareiškimą“, – nurodė JAV lyderis.
Kiek anksčiau Pentagonas pranešė, kad iš Irano buvo paleista keliolika balistinių raketų, kuriomis taikytasi į mažiausiai dvi Irako karines bazes Al Asade ir Irbilyje, kur dislokuoti JAV kariuomenės ir koalicijos nariai.
Uždraudė skrydžius
JAV Federalinė aviacijos administracija (FAA) antradienį pranešė uždraudžianti JAV registruotoms oro linijoms skraidyti virš Irako, Irano, Persijos įlankos ir Omano įlankos po to, kai raketomis buvo apšaudytos bazės su JAV kariais Irake.
FAA „šįvakar skelbia pranešimą pilotams dėl skrydžių apribojimų, kad draudžiama JAV civilinės aviacijos vežėjams naudotis oro erdve virš Irako, Irano ir Persijos įlankos bei Omano įlankos vandenų“, sakoma pranešime
„FAA ir toliau atidžiai stebės įvykius Artimuosiuose Rytuose“, – priduriama jame.
Pakeitė savo poziciją
JAV prezidentas Donaldas trumpas antradienį pakeitė savo ankstesnę poziciją, kad jis turi teisę karo metu įsakyti smogti Irano kultūros paveldo objektams.
Sulaukęs griežtos kritikos, kad tokia ataka būtų karo nusikaltimas, D. Trumpas pareiškė, kad jis nemato nieko prieš laikytis tarptautinės teisės. Tačiau prezidentas pakartojo savo ankstesnį skundą, kad laiko tokius suvaržymus neteisingais.
„Pagalvokite: jie žudo mūsų žmones, sprogdina mūsų žmones, o mes turime elgtis labai atsargiai su jų kultūros institucijomis. Tačiau aš tam neprieštarauju“, – sakė D. Trumpas žurnalistams.
„Žinote ką, jeigu tokia yra teisė, aš laikysiuosi teisės“, – pridūrė jis.
Prezidentas taip pat įspėjo, kad jei Iranas „darys kažką, ko neturėtų, susidurs su pasekmėmis, ir jos bus griežtos“.
D. Trumpas sulaukė kritikos bangos pareiškęs, kad neprivalo laikytis tarptautinės teisės dėl kultūros paveldo objektų apsaugos. Šį jo pareiškimą pasmerkė Irano vyriausybė ir Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO).
„Jiems galima žudyti mūsų žmones. Jiems galima kankinti ir luošinti mūsų žmones. Jiems galima naudoti pakelės bombas ir sprogdinti mūsų žmones. O mums negalima liesti jų kultūros objektų? Taip nieko nebus“, – sakė D. Trumpas.
JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo ir gynybos sekretorius Markas Esperis atsiribojo nuo prezidento grasinimų smogti Irano kultūros objektams.
Irane yra daugiau nei kelios dešimtys į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktų vietų.
Sureagavo ir Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu
Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu trečiadienį perspėjo, kad jo šalis suduotų „didžiulį smūgį“, jei ją atakuotų jos nesutaikomas priešininkas Iranas.
B. Netanyahu kalbėjo regione smarkiai išaugus įtampai po JAV tikslinio karinio smūgio Bagdade, per kurį žuvo įtakingas iraniečių generolas.
„Bet kas, atakavęs mus, sulauks didžiulio smūgio“, – sakė premjeras vienoje konferencijoje Jeruzalėje, Iranui po JAV smūgio raketomis apšaudžius amerikiečių karių naudojamas bazes Irake.
ES ragina siekti dialogo
Praėjusios savaitės amerikiečių drono smūgio taikinį – Irano Revoliucinės gvardijos Kudso specialiųjų pajėgų vadą generolą majorą Qasemą Soleimani – B. Netanyahu pavadino „vyriausiuoju teroristu“.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, jog Bendrija deda pastangas, kad Artimųjų Rytų regione būtų užmegztas politinis dialogas.
„Ginklų panaudojimą turi pakeisti dialogas. Privalome padaryti viską, kad diskusijos būtų atnaujintos“, – sakė U. von der Leyen trečiadienį per spaudos konferenciją Briuselyje, surengtą Europos Komisijai susirinkus į posėdį aptarti įvykius Irane, Irake, Libijoje ir visame Artimųjų Rytų regione.
Europos Komisijos vadovė sakė, kad Bendrija palaiko patikimus ryšius su daugeliu partnerių regione ir už jo ribų, ir tai gali padėti sustabdyti įtampos eskalaciją.
ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis trečiadienį informavo Europos Komisijos narius apie naujausius įvykius, su jais susijusius kontaktus ir žingsnius, kurių imtasi.
U. von der Leyen taip pat akcentavo būtinybę išsaugoti 2015 metais pasirašytą tarptautinį susitarimą dėl Irano branduolinės programos.
Branduolinė sutartis, oficialiai vadinama Bendruoju išsamių veiksmų planu (Joint Comprehensive Action Plan, JCPOA), 2018 metų gegužę pakibo ant plauko, kai Jungtinės Valstijos paskelbė apie savo pasitraukimą ir sugrąžino Iranui sankcijas.
Po įtakingo iraniečių generolo žūties per JAV antskrydį Bagdade Teheranas sekmadienį paskelbė, kad jis nebesilaikys pagal šią sutartį prisiimtų įsipareigojimų.
