Nuo šiol Italijoje faktiškai nieko nebegalima daryti be „žaliojo paso“, netgi eiti į darbą. Spalio 15-ąją įsigaliojo pats radikaliausias šiai dienai tokio pobūdžio sertifikatų įtakos plėtimo įstatymas Europoje. Jis liečia 23 mln. žmonių – visą darbingą šalies liaudį.
Visiems, kas nėra vakcinuoti, nėra persirgę arba neseniai nepridavė testo, į kurį gavo neigiamą atsakymą, draudžiama rodyti darbo vietose. Ši priemonė taikoma laikinai – iki gruodžio 31-osios. Ir nors daugiau nei 80 proc. vyresnių nei 12 metų naudojasi visiška laisve ir savo „žaliaisiais pasais“, protestai taip pat nėra retas atvejis. Kai kurie iš jų yra itin agresyvūs ir triukšmingi, bei pasirodo ne tik iš jau įprastų judėjimų „No Vax“ ar neofašistinių organizacijų.
Protesto akcija Trieste: žmonės reikalauja „laisvės“
Italijos policija pirmadienį panaudojo vandens patranką ir ašarines dujas prieš protestuotojus šiaurės rytiniame Triesto uostamiestyje, kur tris dienas tęsėsi demonstracija prieš naują reikalavimą visiems darbuotojams turėti specialų COVID-19 pažymėjimą.
Dešimtys policijos pareigūnų su riaušių malšinimo įranga susirėmė su šimtais demonstrantų ir uosto darbuotojų, nuo penktadienio tebeblokavusių vieną iš įvažiavimų į uostą. Tokiu būdu buvo protestuojama prieš Italijoje įsigaliojusį vadinamąjį „Žaliąjį pasą“.
„Laisvė, laisvė!“ – skandavo protestuotojai, kol kiti šaukė: „Mes nesmurtaujame, sudėkite savo skydus.“
Po kelias valandas trukusio susirėmimo policijai pavyko atstumti demonstrantus į netoliese esančią automobilių stovėjimo aikštelę ir atlaisvinti įvažiavimą į uostą.
Triesto uosto darbuotojai penktadienį paskelbė streiką, nors jiems buvo pasiūlyta nemokamai tikrintis dėl COVID-19. Prie jų akcijos prisijungė demonstrantai iš užmiesčio.
„Žaliojo paso“ reikalaujama net ir iš dirbančių nuotoliniu būdu
Protestai čia vyksta jau ne pirmą sykį ir grasina svarbaus tarptautinės logistikos mazgo paralyžiumi, jeigu valdžia neatšauks reikalavimų. Problema ta, rašoma „Suddeutsche Zeitung“, kad daugelis ten dirbančių laivuose, uosto sandėliuose ir kranuose, yra kilę iš Rytų Europos. Kai kurie jų nėra skiepyti, dalis yra paskiepyti preparatais, kurie negalioja Europos Sąjungoje. Todėl šie asmenys neturi „žaliojo paso“. Ta pati problema Italijoje ir su tūkstančiais sunkvežimių vairuotojų. 90 proc. transportavimo Italijoje užtikrinama automobilių transportu. Jeigu vyriausybė nesuras sprendimo, prekybos centrai ir degalinės greitu metu gali ištuštėti.
Sertifikatus Italijoje turi pateikti visi dirbantys, tiek samdomi darbuotojai, tiek ir triūsiantys savarankiškai, tai yra apie 23 mln. žmonių. Vienintele išimtimi iš reikalavimų yra tie asmenys, kurie negali skiepytis dėl medicininių priežasčių. Šiuo metu jie pateikia medicininį išrašą, o ateityje valdžia sukurs specialų QR kodą ir tokiai žmonių grupei.
Kontroliuoti sertifikato pateikimą privalo darbdaviai. Bendrovės savininkas ar vadovas gali šią užduotį patikėti kitų tarnybų, ar įmonės skyrių darbuotojams. Patikrinimą privaloma atlikti prieš patenkant į įmonės patalpas – „a tappeto“, kaip sako patys italai, tai yra – visiems ateinantiems. Įmanomi ir atsitiktiniai patikrinimai įmonės viduje, tačiau jie turi sudaryti ne mažiau 20 proc. visų to skyriaus ar padalinio darbuotojų.
Asmuo, kuris bus darbo vietoje be „žaliojo leidimo“, rizikuoja sulaukti baudos: nuo 600 iki 1,5 tūkst. eurų. Darbdaviui, kuris neužtikrino saugumo ir nenustatė tokio darbuotojo, taip pat teks susimokėti: nuo 400 iki 1 tūkst. eurų. Be to, kiekvienas, kuris pasirodys darbe be sertifikato, bus nedelsiant siunčiamas namo ir bus laikomas kaip pasirodęs darbe be pateisinamos priežasties.
Apmokama tokia praleista darbo diena nebūtų, nebūtų skaičiuojamos už tokią praleistą darbo dieną atostogos ar išmokamos socialinės išmokos, sustabdomas darbo stažo skaičiavimas. Tiesa, atleisti tokio darbuotojo bendrovės ar įstaigos neturi teisės.
Italijos pavyzdys savo griežtumu gali stebinti, nes net tie darbuotojai, kurie dirba nuotoliniu būdu, taip pat privalo įrodyti turintys „žaliąjį pasą“. Mat priešingu atveju baiminamasi visų vakcinacijų ir sertifikatų priešininkų pasitraukimo į „darbą iš namų“. Kontrolė šiuo atveju taip pat vykdoma nuotoliniu būdu.
Daugiausiai diskusijų šiuo metu kelia testų nesiskiepijusiems ir nepersirgusiems kaina. Šiuo metu valdžia yra sumažinusi jo kainą: suaugusiems vienas skubus testas kainuos 15 eurų. 5 dienų darbo savaitėje vienam vakcinų priešininkui testai kainuoja 180 eurų, nes juos reikia atnaujinti kas 48 valandas. Kai kurios bendrovės netgi sutinka padengti išlaidas, tačiau daug norinčių imtis tokios finansinės naštos neatsiranda. Pasigirsta siūlymų valdžiai apmokėti testus visiems norintiems, tačiau iki metų pabaigos tai kainuotų apie milijardą eurų. Tačiau su tuo nenoriai sutinka vakcinuotųjų dauguma – juk jie pasiskiepijo, dalis ir dėl savęs, ir dėl aplinkinių, įveikė savo abejones priėmė riziką dėl savo sprendimo, o dabar iš jų mokesčių bus apmokami skiepų priešininkai?
Valdžia ilgai priešinosi sprendimui kompensuoti testus nuo koronaviruso. Tačiau kilus masiniams protestams ir išgirdus profsąjungų reikalavimus, ši pozicija pamažu keičiasi, kaip rodo pavyzdys Trieste.